Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)teistas- 2016-07-01 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. 9 mėn. laisvės apribojimo bausme įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2017-02-23 Trakų r. apylinkės teismo nutartimi 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. 2017-06-13 atliko arešto bausmę. 2006-10-11 teistas Vokietijoje,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2017-08-11 apie 23.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,44 promilės girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine D. T. metu tyčia, vieną kartą šluota sudavė ir nukentėjusiajai sužalojo per ranką, taip padarydamas 3 mm ilgio žaizdą kairio dilbio viduriniame trečdalyje, rankos kumščiu ne mažiau vieną kartą sudavė į galvą, taip padarydamas kaktos vidurinės dalies sumušimą, pasireiškusi skausmingumu ir patinimu, nuo ko nukentėjusioji nugriuvo dėl ko buvo padaryti odos nubrozdijimai kairio paties srityje ir nugaroje.

Kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinimas jam yra suprantamas, tačiau jis nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). tėvų bute, jo pažįstama D. T. gyvena netoliese (duomenys neskelbtini). Su D. T. jie kurį laiką gyveno kartu jos bute, ten jis nakvodavo. 2017 m. vasarą tiksliai datos neprisimena jis tėvų bute gėrė su draugais, prisimena, kad tuo metu jam paskambino D. T. ir prašė ateiti, tada jis nuėjo pas nukentėjusiąją, kur jie abu dar gėrė alkoholį-degtinę, abu buvo išgėrę, ir tarp jų įvyko konfliktas, jis apipylė ją alumi, tada ji pradėjo rėkti, griebė šluotą, užsimojo, tada jis atėmė šluotą, ir ją pastūmė, nuo ko D. T. nukrito prie lovos kampo, kur stovėjo staliukas, todėl ir galėjo susižaloti. Daugiau jos nemušė, nespardė ir prieš ją nesmurtavo. Nurodė, kad policiją iškvietė liudytoja. Nurodė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Kaltę pripažįsta iš dalies , nes ją pastūmė. Dėl padaryto veikos jis gailisi ir pažada, jog daugiau nieko panašaus nepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo , jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Nukentėjusioji D. T. parodė, kad su R. M. jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį laiką gyveno kartu, jų santykiai buvo gan neblogi, jis kartais nakvojo ir pas tėvus, tačiau dažniausia, kai būdavo išgėręs ateidavo pas ją, jis turėjo jos buto raktą, jie kartu valgė, žiūrėdavo televizorių, maistą pirkdavo kartu. 2017-08-12 ji ruošėsi miegoti, turėjo nusipirkusi butelį degtinės, kad išgerti prieš miegą. Tuo metu jai paskambino R. M., kuris iš balso galima buvo pastebėti, jog jis girtas, po atėjo prie durų ir daužėsi, todėl ji turėjo jį įleisti, taro jų kilo konfliktas, jis numetė maistą ant grindų, ją apipylė alumi, tada ji pradėjo jam priekaištauti, jis sulaužęs šluotą ir užsimojęs su ja norėjo jai suduoti, tačiau ji ranka prisidengė veidą, todėl jis jai suduodamas su šluota per kairę ranką, jai sužalojo ją, tada pradėjo ją mušti rankos kumščiu į galvos sritį, taip sužalodamas jai kaktą, prisimena, kad buvo suduota trys smūgiai, nuo smūgio ji nukrito ant žemės, griūdama ji galėjo susižaloti kairįjį petį taip pat ir nugaros dalį tarp menčių. Tada R. M. pradėjo ją smaugti, ji paėmusi mobilaus ryšio telefoną bandė paskambinti į policiją, tačiau jis sudaužė jos telefoną, vėliau jai pavyko išbėgti į balkoną, garsiai ji šaukė, kad kas iškviestų policijos pareigūnus. Po šio įvykio ji patyrė sužalojimus dėl kurių teko išeiti į nedarbingumą, taip pat ji patyrė psichologinių traumų dėl kurių jai teko lankytis pas psichologus. Ji nori, kad R. M. atsakytų už savo padarytą nusikalstamą

Liudytoja A. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), , virš jos 7 bute gyvena nukentėjusioji jai pažįstamą iš matymo. Kartais girdėdavo iš to buto riksmus. Tą naktį 2017-08-11 kažkokiu vyru, nes ji girdėdavo moterišką ir vyrišką balsus. 2017-08-11 naktį prieš miegą ji išėjusi į balkoną parūkyti, pamatė, kaip namo einančią kaimynę, po kurio laiko, jau atsigulusi miegoti, išgirdo triukšmą kaimynės bute, ji girdėjo ant grindų krentančius daiktus, šauksmus, riksmus, keiksmus, ji girdėjo moterišką ir vyrišką balsus, paskui išgirdo, kaip moteris išlindusi gal per langą, šaukėsi pagalbos, rėkdama „gelbėkit, padėkit, užmuš“. Ji tuomet paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją.

Iš 2017-08-12 apžiūros matyti, kad apžiūrimas objektas yra adresu, (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių. Į butą įėjus patenkama į prieškambarį, kairėje pusėje matomos durys, pro kurias patenkama į virtuvę, kairėje pusėje matomos durys, pro kurias patenkama į pirmą kambarį. Priešais matomos durys, pro kurias patenkama į antrą kambarį. Apžiūrint nukentėjusiąją D. T. matoma ant kairės rankos mėlynė ir žaizda, ant kaktos dešinėje pusėje prie antakio matomas patinimas. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tyrimui nematyti. (b. l. 3)

Iš 2017-08-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad grindų šluotos kotas yra 120 cm ilgio, 2 cm skersmens, tuščiaviduris, metalinis. Šluotos kotas sulaužytas į dvi dalis. Šluotos dalis skirta grindims valyti yra 40 cm ilgio, plastikinė. (b. l. 13-15).

Iš 2017 08-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), šiame bute gyvenanti D. T. paaiškino, jog sugyventinis R. M. trenkė šepečio kotu D. T. į ranką. Kai D. T. kvietėsi pagalbos R. M. griebė ją už gerklės ir spaudė,, kad nerėktų. Užfiksuotas sužalojimas ant rankos (b.l. 8-9).

Iš 2017-09-06 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikta skaitmeninė garso įrašo kopija. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas „2017_08_12_00-29-09_25.01“, įrašo trukmė 00:54. Paleidus garso įrašą girdisi BPC darbuotojos ir moters pokalbis, kurio metu moteris, prisistačiusi A. P. praneša, kad pas kaimynus kaimynė rėkia „gelbėkit, užmuš“, adresas (duomenys neskelbtini), butas galimai 7, nežino, ar greitoji reikalinga, kaimynė per langą išlindus rėkia, kad užmuš, nežino, ar tame bute yra vaikų, girdi tik vyrą ir moterį. Perkalusius įrašą, jis įrašytas į kompaktinį diską, ant kurio užrašytas įrašo pavadinimas „BPC garso įrašas 2017-08-12“. (b. l. 67, 68)

Iš 2017-09-25 medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai padaryta žaizda kairio dilbio viduriniame trečdalyje apie 3 mm ilgio, odos nubrozdinimai, kairio peties srityje ir nugaroje tarp menčių, kaktos vidurinės dalies sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir patinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu. Kaktos sumušimas paaiškinamas kontaktu su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Odos nubrozdinimai kairio peties srityje ir nugaroje paaiškinami kontaktais su šiurkščiais ar aštriabriauniais paviršiais. Smulki žaizda kairiame dilbyje galėjo būti padaryta kontaktuojant su aštriu ar aštriabriauniu daiktu. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (b. l. 30).

2017-08-12 01.22 val. D. T. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,71 promilės neblaivumas. (b. l. 18, 19)

2017-08-12 01.44 val. R. M. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,44 promilės neblaivumas. (b. l. 42, 43)

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, kuris kaltę dėl smurto prieš nukentėjusiąją pripažįsta tik iš dalies, poziciją teismo proceso metu, nukentėjusiosios bei liudytojos parodymus, medicininių dokumentų apžiūros akto, daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo proceso metu išnagrinėtų bei patikrintų patikimų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog šioje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis smurtavo artimojoje aplinkoje savo sugyventinės, su kuria jis gyveno kartu jos bute, atžvilgiu.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuo pat tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme duotais nukentėjusiosios D. T. nuosekliais parodymais apie tai, kad neblaivus buvęs sugyventinis R. M. atėjęs pas ją į butą, sukėlė konfliktą, apipylė ją alumi, šluotos sulaužytu pagaliu jai apdraskė ranką, kumščiais tris kartus sudavė jai į galvą, po to per nugarą į kitas vietas, ji gynėsi rankomis, bėgo į kambarį, kur jis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į lovos kraštą, nuo smūgių juto fizinį skausmą, galiausiai neiškentusi kaltinamojo naudojamo smurto prieš ją, pro langą šaukėsi kaimynų pagalbos . Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos A. P. parodymai, kad ji išgirdusi kaimynės šauksmą „Gelbėkit“ paskambino 112.. Iš užfiksuoto telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad skambinanti A. P. pranešė, jog kaimynė per langą rėkė „Gelbėkit, užmuš“, nurodė kad nežino, ar ten yra vaikų.

Apžiūrėjus medicininius dokumentus, objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta žaizda kairio dilbio viduriniame trečdalyje apie 3 mm ilgio, odos nubrozdinimai, kairio peties srityje ir nugaroje tarp menčių, kaktos vidurinės dalies sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir patinimu. Nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, o kaktos sumušimas paaiškinamas kontaktu su kietu buku daiktu ar paviršiumi, odos nubrozdinimai kairio peties srityje ir nugaroje paaiškinami kontaktais su šiurkščiais ar aštriabriauniais paviršiais. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Pažymėtina, kad kaltinamasis pripažino, jog konfliktavo su nukentėjusiąja, abu buvo išgėrę, jis jau atvyko pas nukentėjusiąja girtas, todėl sukonfliktavo su nukentėjusiąja.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji - buvę sugyventiniai, kartu gyveno nukentėjusiosios bute, vedė bendra ūkį, iš bendrų pajamų. Kaip nurodė, nukentėjusioji jie maitinosi kartu, vieną kartą ji pirko produktus, kitą kartą - R. M.. jis taip turėjo raktą nuo jos buto, tačiau kaip jį nuteisė areštu, ji buto raktą iš jo pasiėmė, šiuo metu apibūdina jį kaip buvusį sugyventinį. Apklaustas kaltinamasis neneigė, jog kurį laiką jie gyveno kartu, rūpinosi buitimi. Tokiu būdu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo susiklostę artimi santykiai, jie gyveno nukentėjusiosios bute, kartu vedė bendrą ūkį-maitinosi, R. M. iš savo pinigų pirko maistą, todėl teismas laiko juos šeimos nariais (CK 38 str.).

Kaltinamojo R. M. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis vykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veikai (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę:

R. M. teisiamas nebe pirmą kartą, administracine tvarka baustas, tačiau jis dirba, gailisi dėl įvykdyto. Atsižvelgdamas į išdėstytą ir bausmės paskirtį (BK 41 str.) bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54-55 str.str.) teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus paskirti skiriant kaltinamajam areštą, tačiau trumpesniam laikui.

Civilinis ieškinys yra pagrįstas , todėl tenkintinas visiškai.

Daiktiniai įrodymai-šluota-sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 60 parų arešto.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-08-12, 1.40 val. iki 2017-08-13, 12.32 val. (viena para), prilyginant vieną parą sulaikyme vienai parai arešto. (BK 65 str. 1 d. 2 p.).

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – grindų šluotą, saugomą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK daiktų saugojimo kameroje, sunaikinti.

Priteisti iš R. M. 26,70 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiosios D. T. gydymą

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.