- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- I-6088-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00033-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- R. P.-K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P.-K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P.-K. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 10 000 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2010-12-20 iki 2013-05-13 buvo laikoma Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) sąlygomis, kurios neatitinka nustatytų standartų, pažeidžia jos teises bei prilygsta žmogaus kankinimui ir žeminimui. Kamerose buvo antisanitarinės sąlygos, drėgmė, pelėsis, plotas vienam asmeniui neatitiko teisės aktuose nustatyto ploto, taip pat nebuvo įrengtų spintelių asmeniniams daiktams susidėti, daiktus turėjo laikyti krepšiuose, kuriuose daiktai pelydavo. Sanitarinis mazgas kamerose taip pat neatitiko sanitarinių-higieninių normų, tualetai pritaikyti labiau vyrams, neįrengti klozetai. Medinės grindys nedažytos, iš po lentų kyla žemės, o valymo ir šveitimo priemonės nebuvo išduodamos, nors tvarkos ir švaros administracija reikalauja. Kameros nuolat perpildytos, tokiu būdu varžoma judėjimo laisvė, kamerose tamsu, nuo nuolatinio apšvietimo nusilpo regėjimas. Dėl laikymo tokiomis sąlygomis jautėsi nepatogiai, nepagrįstai buvo baudžiama, kankinama, dvasiškai gniuždoma, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Lt (b. l. 1-2, 83-84).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja į Lukiškių TI-K atvyko 2010-12-23 ir 2013-05-13 išvyko į Panevėžio pataisos namus. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
Atkreipė dėmesį, kad 2010-12-23 vakare, 2010-12-24–2012-02-01, 2012-02-09 vakare, 2012-02-10–2012-02-22, 2012-02-23 ryte, 2012-03-01 vakare, 2012-03-02–2013-05-13 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat laikotarpiu nuo 2012-02-02 iki 2012-02-09 pareiškėjos nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi ji buvo išvykusi. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954. Tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas taip pat kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus.
Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra didesnės arba mažesnės. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Dėl senų unitazų „tupyklų“ nurodo, kad tai yra sertifikuoti gaminiai, kurie atitinka Europos Sąjungos kokybės standartus, jų įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vedina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, didžiausia dalis kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Taip pat prašė pareiškėjos reikalavimui taikyti Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį (b. l. 7-17).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja R. P.-K. į Lukiškių TI-K atvyko 2010-12-23 ir buvo uždaryta į kamerą Nr. 412, kurios plotas – 34,12 m², kurioje vakare buvo 1 asmuo (asmeniui teko 34,12 m² ploto), vėliau perkelta į kamerą Nr. 416, kurios plotas – 27,66 m², kurioje vakare buvo 3 asmenys (asmeniui teko 9,22 m² ploto); nuo 2010-12-24 iki 2011-05-01 R. P.-K. buvo laikoma kameroje Nr. 416, kameroje šiuo laikotarpiu kartu buvo laikoma nuo 2 iki 7 asmenų (asmeniui teko nuo 3,95 m² iki 13,83 m² ploto); nuo 2011-05-02 perkelta į kamerą Nr. 413, kurios plotas – 14,30 m², kurioje buvo laikoma iki 2011-06-20, kameroje šiuo laikotarpiu kartu buvo laikomi 2-3 asmenys (asmeniui teko nuo 4,76 m² iki 7,15 m² ploto); nuo 2011-06-21 perkelta į kamerą Nr. 417, kurios plotas – 18,54 m², kurioje buvo laikoma iki 2011-07-24, kameroje šiuo laikotarpiu kartu buvo laikomi 1-3 asmenys (asmeniui teko nuo 6,18 m² iki 18,54 m² ploto); nuo 2011-07-25 perkelta į kamerą Nr. 420, kurios plotas – 17,34 m², kurioje buvo laikoma iki 2011-08-09, kurioje kartu buvo laikomi 3-4 asmenys (asmeniui teko 4,33 m² ploto); nuo 2011-08-10 perkelta į kamerą Nr. 406, kurios plotas – 27,39 m², kurioje buvo laikoma iki 2011-09-02, kurioje kartu buvo laikomi 1-2 asmenys (asmeniui teko nuo 13,69 m² iki 27,39 m² ploto); nuo 2011-09-03 perkelta į kamerą Nr. 421, kurios plotas – 16,86 m², kurioje buvo laikoma iki 2011-09-05, kurioje kartu buvo laikomi 2-3 asmenys (asmeniui teko 5,62 m² ploto); nuo 2011-09-06 perkelta į kamerą Nr. 425, kurios plotas – 32,16 m², kurioje buvo laikoma iki 2011-09-14, kurioje kartu buvo laikomi 1-3 asmenys (asmeniui teko nuo 10,72 m² iki 32,16 m² ploto); 2011-09-15 perkelta į kamerą Nr. 426, kurios plotas – 28,44 m², kurioje ryte buvo 1, vakare – 3 asmenys (asmeniui teko 9,48 m² ploto); nuo 2011-09-16 perkelta į kamerą Nr. 413, kurios plotas – 14,30 m², kurioje buvo laikoma iki 2011-09-21, kurioje kartu buvo laikomi 1-2 asmenys (asmeniui teko 7,15 m² ploto); nuo 2011-09-22 perkelta į kamerą Nr. 416, kurios plotas – 27,66 m², kurioje buvo laikoma iki 2011-10-13, kurioje kartu buvo laikomi 2-6 asmenys (asmeniui teko nuo 4,61 m² iki 6,91 m² ploto); nuo 2011-10-14 perkelta į kamerą Nr. 426, kurios plotas – 28,44 m², kurioje buvo laikoma iki 2011-10-20, kurioje kartu buvo laikomi 2 asmenys (asmeniui teko 14,22 m² ploto); nuo 2011-10-21 perkelta į kamerą Nr. 423, kurios plotas – 33,33 m², kurioje buvo laikoma iki 2011-10-23, kurioje kartu buvo laikomi 5 asmenys (asmeniui teko 6,66 m² ploto); nuo 2011-10-24 perkelta į kamerą Nr. 414, kurios plotas – 14,30 m², kurioje buvo laikoma iki 2011-11-02, kurioje kartu buvo laikomi 3 asmenys (asmeniui teko 4,76 m² ploto); nuo 2011-11-03 perkelta į kamerą Nr. 418, kurios plotas – 15,27 m², kurioje buvo laikoma iki 2011-12-04, kurioje kartu buvo laikomi 1-3 asmenys (asmeniui teko nuo 5,09 m² iki 15,27 m² ploto); 2011-12-05 perkelta į kamerą Nr. 423, kurios plotas – 33,33 m², kurioje buvo laikomi 5 asmenys, vienam asmeniui teko 6,66 m² ploto; nuo 2011-12-12 perkelta į kamerą Nr. 419, kurios plotas – 17,13 m², kurioje buvo laikoma iki 2012-01-03, kurioje kartu buvo laikomi 2-3 asmenys (asmeniui teko nuo 5,71 m² iki 8,56 m² ploto); nuo 2012-01-04 perkelta į kamerą Nr. 421, kurios plotas – 16,86 m², kurioje buvo laikoma iki 2012-02-01, kurioje kartu buvo laikomi 3-4 asmenys (asmeniui teko nuo 4,21 m² iki 5,62 m² ploto); 2012-02-02 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2012-02-09 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždaryta į kamerą Nr. 409, kurios plotas – 38,33 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko – 38,33 m² ploto); nuo 2012-02-10 perkelta į kamerą Nr. 421, kurios plotas – 16,86 m², kurioje buvo laikoma iki 2012-04-05, kurioje kartu buvo laikomi 2-5 asmenys (asmeniui teko nuo 3,37 m² iki 8,43 m² ploto, laikotarpiu nuo 2012-02-23 iki 2012-03-01 kameroje buvo laikomi 5 asmenys, asmeniui teko 3,37 m² ploto); nuo 2012-04-06 perkelta į kamerą Nr. 406, kurios plotas – 27,39 m², kurioje buvo laikoma iki 2012-04-25, kurioje kartu buvo laikomi 2-4 asmenys (asmeniui teko nuo 6,84 m² iki 13,69 m² ploto); nuo 2012-04-26 perkelta į kamerą Nr. 417, kurios plotas – 18,54 m², kurioje buvo laikoma iki 2012-04-29, kurioje kartu buvo laikomi 2 asmenys (asmeniui teko 9,27 m² ploto); nuo 2012-04-30 perkelta į kamerą Nr. 410, kurios plotas – 24,20 m², kurioje buvo laikoma iki 2012-05-22, kurioje kartu buvo laikomi 1-3 asmenys (asmeniui teko nuo 8,06 m² iki 24,20 m² ploto); nuo 2012-05-23 perkelta į kamerą Nr. 416, kurios plotas – 27,66 m², kurioje buvo laikoma iki 2012-06-25, kurioje kartu buvo laikomi 3-6 asmenys (asmeniui teko nuo 4,61 m² iki 9,22 m² ploto); 2012-06-26 perkelta į kamerą Nr. 420, kurios plotas – 17,34 m², kurioje ryte buvo 1, vakare- 4 asmenys (asmeniui teko 4,33 m² ploto); nuo 2012-06-27 perkelta į kamerą Nr. 426, kurios plotas – 28,44 m², kurioje buvo laikoma iki 2012-10-18, kurioje kartu buvo laikomi 2-6 asmenys (asmeniui teko nuo 4,74 m² iki 14,22 m² ploto); nuo 2012-10-19 perkelta į kamerą Nr. 420, kurios plotas – 17,34 m², kurioje buvo laikoma iki 2012-11-05, kurioje kartu buvo laikomi 2-4 asmenys (asmeniui teko nuo 4,33 m² iki 8,67 m² ploto); 2012-11-06 perkelta į kamerą Nr. 416, kurios plotas – 27,66 m², kurioje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys (asmeniui teko 6,91 m² ploto); nuo 2012-11-07 perkelta į kamerą Nr. 426, kurios plotas – 28,44 m², kurioje buvo laikoma iki 2013-04-04, kurioje kartu buvo laikomi 2-6 asmenys (asmeniui teko nuo 4,74 m² iki 14,22 m² ploto); nuo 2013-04-05 perkelta į kamerą Nr. 420, kurios plotas – 17,34 m², kurioje buvo laikoma iki 2013-04-14, kurioje kartu buvo laikomi 3-4 asmenys (asmeniui teko nuo 4,33 m² iki 5,78 m² ploto); nuo 2013-04-15 perkelta į kamerą Nr. 424, kurios plotas – 25,21 m², kurioje buvo laikoma iki 2013-04-18, kurioje kartu buvo laikomi 2-4 asmenys (asmeniui teko nuo 6,30 m² iki 12,60 m² ploto); nuo 2013-04-19 perkelta į kamerą Nr. 426, kurios plotas – 28,44 m², kurioje buvo laikoma iki 2013-05-12, kurioje kartu buvo laikomi 2-4 asmenys (asmeniui teko nuo 7,11 m² iki 28,44 m² ploto); 2013-05-13 išvyko į Panevėžio pataisos namus (b. l. 7-17).
Pareiškėja savo reikalavimą priteisti jai neturtinę žalą grindžia netinkamomis jos laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2010-12-20 iki 2013-05-13 nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose, kamerose buvo drėgmė, pelėsis, nebuvo spintelių daiktams sudėti, tualetai neatitiko sanitarinių-higieninių normų, turėjo būti įrengti klozetai, o ne tupyklos, neišduodamos valymo priemonės, kamerose nedarytas remontas, blogas apšvietimas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėja prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010-12-20 iki 2013-05-13, atsakovė pareiškėjos reikalavimui prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.
CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėja į Lukiškių TI-K atvyko 2010-12-20. Prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010-12-20 iki 2013-05-13, skundą teismui išsiuntė 2014-12-29, t. y. yra praleidusi terminą reikšti reikalavimą atlyginti žalą, patirtą nuo 2010-12-20 iki 2011-12-28.
CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėja Lukiškių TI-K buvo laikoma nuo 2010-12-20 iki 2013-05-13, vėliau išvyko į Panevėžio pataisos namus. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėja teismui pateikė 2014-12-29 (žyma ant voko), pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010-12-20 iki 2011-12-28 negali būti tenkinamas. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra: CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į pareiškėjos interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Pažymėtina, kad pareiškėja neprašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Minėta, kad pareiškėja į Lukiškių TI-K atvyko 2010-12-20 ir buvo laikoma iki 2013-05-13, vėliau išvyko į Panevėžio pataisos namus.
Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 19 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje, tačiau nustatytas įpareigojimas sudaryti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką (6 p.).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3.6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu (nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011-12-29 iki 2015-05-13), išskyrus laikotarpį nuo 2012-02-23 iki 2012-03-01, kai kameros plotas neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų, pareiškėjos teisė į kalinimą kamerose, kuriose jai tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²), nebuvo pažeista. Laikotarpiu nuo 2012-02-23 iki 2012-03-01 įskaitytinai pareiškėja buvo kalinama Lukiškių TI-K kameroje, kurioje vienam asmeniui teko 3,37 m² kameros ploto, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai galėjo kilti atitinkamos pasekmės.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad kamerose, kuriose ji buvo laikoma, buvo drėgna, nebuvo spintelių daiktams susidėti, neišduodamos valymo priemonės blogas apšvietimas, kameros neremontuotos, sanitarinis mazgas (tualetas) nepritaikytas moterims, kadangi neįrengtas klozetas.
Pagal KD prie TM 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), nustatančių tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, 14 p. nustatyta, kad kameroje turi būti: langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną; dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai; vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas); sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas; pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba; natūralus arba mechaninis vėdinimas; patalpos šildymo įranga.
Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 58 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, o 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitinka teisės aktų ir Lietuvos higienos normų reikalavimus. Kamerose, kuriose buvo laikoma pareiškėja, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (ne tupyklos, kaip skunde teigia pareiškėja), patalpos vėdinamos per langą, kamerose yra 1 stalas, 2 suolai, 1 lentyna maisto produktams laikyti, 4 viršutinių drabužių pakabos, spintelės prie lovų (1 spintelė 2 asmenims) (b. l. 105), todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad kamerose nebuvo spintelių, sanitarinėje patalpoje įrengtos tupyklos, o ne klozetai, ir kt. yra nepagrįsti.
Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad Lukiškių TI-K sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012-05-28 – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), kuri, kaip matyti iš sutarties sąlygų, įsipareigojusios atlikti patalpų priežiūrą bei einamuosius profilaktinius patikrinimus 1 kartą per mėnesį (b. l. 34-43). Atsakovė atsiliepime nurodo, kad kamerose tvarką palaiko patys suimtieji ir nuteistieji, kuriems administracija išduoda reikalingą tvarkai ir švarai palaikyti inventorių, kurie patys atsakingi už tvarką kamerose. Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Taip pat Lukiškių TI-K yra nurodęs, kad kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti ir atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 p. reikalavimus, asmenys, kurie vėdina kameras, problemų dėl drėgmės ir pelėsio neturi. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai nereglamentuoja kokie sanitariniame mazge (tualete) turi būti santechnikos įrenginiai: klozetai ar tupyklos, skirtingi ar tokie pat moterims ir vyrams. Priešingai, kaip nurodo atsakovė, sanitariniai įrenginiai yra sertifikuoti ir atitinka kokybės bei higienos normų reikalavimus. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais ir įrodymais teismas neturi pagrindo. Byloje esanti Lukiškių TI-K 2015-01-12 pažyma Nr. 24-145 taip pat patvirtina, kad pareiškėja su skundais dėl netinkamų jos laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė (b. l. 23). Kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos skundo argumentus dėl netinkamų jos laikymo Lukiškių TI-K sąlygų ir paneigiančių atsakovės pateiktus įrodymus, byloje nėra pateikta, tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėja.
CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).
Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2012-02-23 iki 2012-03-01, kai kameros plotas neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų, pažeidė pareiškėjos subjektinę teisę būti kalinamai kameroje, kurioje jai tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, todėl tai galėjo sukelti pareiškėjai nepatogumų. Tačiau, sprendžiant pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos laikymas kameroje nuo 2012-02-23 iki 2012-03-01, kai jai nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas kameros plotas, turėjo neigiamos įtakos jos fizinei ir emocinei sveikatos būklei (b. l. 46-80), taip pat tai, kad į įstaigos administraciją dėl laikymo Lukiškių TI-K sąlygų pareiškėja nesikreipė, be to kameros plotas šiuo laikotarpiu buvo artimas teisės aktų nustatytam minimaliam kameros plotui, teismo vertinimu, pareiškėjos išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę (7 dienos) laikytini tokiais, jog jos teisių pažeidimo į teisės normomis garantuotą minimalų gyvenamąjį plotą Lukiškių TI-K fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis byloje Nr. A-444-619/2008).
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos R. P. – K. skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė laikotarpiu nuo 2012-02-23 iki 2012-03-01 būti kalinamai Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. – K. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjos R. P. – K. teisė laikotarpiu nuo 2012-02-23 iki 2012-03-01 būti kalinamai Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Pareiškėjos R. P. – K. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.