Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. V. gynėjos Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 20 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio Vilniaus mieste organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais: V. K. (V. K.), S. O. (S. O.), V. P. (V. P.), A. G. (A. G.), A. A., S. T. vykdė plėšimus, turto prievartavimus, sukčiavimus, turto sunaikinimus ir sugadinimus ir kitas nusikalstamas veikas.

2012 m. sausio 27 d. J. V. buvo pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2012 m. birželio 20 d. J. V. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, kuria J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams. Suėmimo terminas vėliau to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Gynėja nesutinka su apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje J. V. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nurodo, kad teismas nevertino J. V. paskelbtos paieškos pagrįstumo ir išduoto Europos arešto orderio teisėtumo. Gynėjos manymu, J. V. paieška buvo paskelbta nepagrįstai, nebuvo pagrindo išduoti Europos arešto orderį. Atkreipia dėmesį į tai, kad J. V. 2007 m. nuosprendžiu buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, jo ankstesnis teistumas yra išnykęs. Kaltinamasis J. V. saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, turi keturis mažamečius vaikus, kuriais iki sulaikymo rūpinosi. Jis iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti. Gynėja pažymi, kad gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Kaltinamojo gynėja nesutinka ir su suėmimo termino pratęsimu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nurodo, kad teismas šio pagrindo buvimą motyvuoja inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu, jų tariamu įvykdymu nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, galimų pajamų iš nusikalstamų veikų gavimu, ankstesniais J. V. teistumais. Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad J. V. ilgą laiką nebuvo padaręs įstatymo pažeidimų, sukūrė naują šeimą, dirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Gynėjos manymu, bylą pradėjus nagrinėti teisme, apklausti liudytojai nepatvirtino nusikalstamo susivienijimo egzistavimo. Skunde nurodoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis numato asmens teisę į bylos nagrinėją per įmanomai trumpiausią laiką, garantuoja asmens teisę į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla perduota nagrinėti teismui, kitiems analogiškų nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, todėl gynėjos manymu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti J. V. taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamojo gynėja prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti, suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašo kaltinamojo J. V. gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. V. gynėjos skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. V. galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų, daiktų apžiūros protokoluose ir jų prieduose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, nurodytoje kaltinamajame akte. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Pratęsdamas kaltinamajam J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apygardos teismas nurodė priimto sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

J. V. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 - 6 dalys). Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įtvirtina ir griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, šią aplinkybę skunde akcentuoja ir kaltinamojo gynėja, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas, nustatydamas šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą, atsižvelgė ir į tai, kad J. V. pripažinus įtariamuoju, buvo paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Skunde gynėja ginčija Europos arešto orderio išdavimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo partęsimo, Europos arešto orderio išdavimo teisėtumas ir pagrįstumas nevertinamas, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat įvertino ir tai, kad J. V. anksčiau ne kartą teistas ir nors teistumas išnykęs, tai leidžia daryti atitinkamas išvadas apie jo gyvenimo būdą ir nenorą laikytis įstatymų. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje J. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne vien suimtajam gresiančios bausmės griežtumą, pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. V., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios bausmės gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, suėmimo terminas kaltinamajam J. V. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas J. V., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas įvertino ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, J. V. praeityje teistas (teistumas išnykęs), iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Jis kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą bei dalyvavęs jo veikloje, o jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, susijusios su plėšimais, turto prievartavimu, sukčiavimu yra galimai savanaudiško pobūdžio ir vykdydamas jas jis galimai siekė praturtėti. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte suėmimo pratęsimo pagrindas taip pat nustatytas pagrįstai.

Nustatytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas šiuo metu leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

Kardomoji priemonė - suėmimas suvaržo kaltinamojo J. V. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas J. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, neįpareigoja teismo netęsti suėmimo termino J. V., kadangi teismas kardomųjų priemonių taikymo klausimus dėl kiekvieno kaltinamojo sprendžia individualiai.

Dėl šių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo J. V. gynėjos Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.