Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-17 · Administracinė byla Nr. eI2-2694-484/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-17
Bylos Nr.
eI2-2694-484/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00861-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Ina Kirkutienė (pirm.)
Atsakovas
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
UAB „Džiugu“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2694-484/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00861-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Džiugu“ skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Džiugu“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK ar Komisija) 2021 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 21R-111 (AG-27/02-2021); 2) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. SD-(19.1.8E) „Dėl 2020 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. SD (19.1)-11977 patikslinimo“; 3) įpareigoti Užimtumo tarnybą priimti naują sprendimą dėl UAB „Džiugu“ mokėtinos subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius perskaičiavimo ir išmokėjimo į pasiūlyme nurodytą pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą.

UAB „Džiugu“ skunde nurodo, kad ji teikia viešojo maitinimo paslaugas ir yra įtraukta į darbdavių, kuriems priklauso 6 mėnesių trukmės darbo užmokesčio subsidija, bei į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.

Pareiškėja paaiškina, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 41 straipsnio 2⁴ dalimi, 2020 m. spalio 29 d. kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesius. Pareiškėja skunde pažymi, kad Užimtumo tarnyba 2020 m. lapkričio 30 d. raštu ją informavo, jog subsidija darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos mėnesį ir rugpjūčio mėnesį yra skiriama ir bus išmokėta į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą. Pareiškėja, turėdama pagrįstą lūkestį gauti subsidiją, pasirinko atitinkamą prastovų teisinį režimą, tuo pačiu darbuotojams įsipareigodama kompensuoti visus ar dalį jų praradimų dėl prastovų. Pažymi, kad nežiūrint į tai, kad nuo 2020 m. lapkričio 6 d. UAB „Džiugu“ nevykdo pagrindinės ūkinės–komercinės veiklos ir negeneruoja jokių pajamų iš veiklos, bei yra paskelbusi prastovas visų darbuotojų atžvilgiu, 2020 m. gruodžio mėnesį už lapkričio mėnesį išmokėjo visiems darbuotojams jų vidutinį darbo užmokestį bei sumokėjo į valstybės biudžetą visus mokesčius nuo pilnos išmokėtų atlyginimų, o ne prastovos metu leistino išmokėti MMA, sumos (kas sudaro 5 200,00 EUR didesnę nei Pareiškėja turėjo teisę išmokėti sumą).

Pareiškėja nurodo, kad Užimtumo tarnyba 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė dar vieną sprendimą, kuriuo jau atsisakė išmokėti UAB „Džiugu“ darbo užmokesčio subsidiją už liepos ir rugpjūčio mėnesius, ženkliai pablogindama pareiškėjos, turinčios teisę į valstybės pagalbą, padėtį.

Pareiškėja, nesutikdama su Užimtumo tarnybos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu, teigia, kad Užimtumo tarnybos pozicija nenuosekli, o priimdama skundžiamą sprendimą, Užimtumo tarnyba netinkamai ir siaurinamai aiškino ir taikė ginčo santykiui aktualias Užimtumo įstatymo nuostatas bei šį įstatymą įgyvendinančiuose aprašuose įtvirtintą subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo tvarką.

Pareiškėja nesutinka ir su Komisijos sprendimu. Nurodo, kad Komisijos sprendimas neatitinka teisinio reguliavimo. Komisijos sprendime nėra konstatuotas bei teisiškai pagrįstas pažeidimas, už kurio padarymą pareiškėjai galėtų būti taikoma subsidijos neskyrimo sankcija.

Pareiškėjos teigimu, Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 20²¹ papunkčiu, turi teisę išmokėti subsidiją ne tik už praėjusį mėnesį, bet ir už kelis mėnesius ar daugiau, priklausomai nuo to, kada darbdavys pateikia dokumentus apie visą darbo užmokesčio sumokėjimą darbuotojui.

Pareiškėja nesutinka su Komisijos išvada, kad ginčo aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, apibrėžtų Tvarkos aprašo 20²¹ papunktyje. Nurodo, kad minimame papunktyje įtvirtinta situacija yra identiška pareiškėjos situacijai, nes yra nurodoma, kokios sankcijos yra taikomos darbdaviams, kai darbdaviai nepateikia darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančių dokumentų iki kito mėnesio 15 d. už praėjusį mėnesį. Užimtumo tarnyba, 2020 m. gruodžio 18 d. priimdama sprendimą neskirti darbo užmokesčio subsidijos pareiškėjai dėl dokumentų nepateikimo iki kito mėnesio 15 d. už praėjusį mėnesį, nepagrįstai vertino kaip Užimtumo įstatyme įtvirtintos teisės į subsidijos gavimą už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius praradimą ir tuo apribojo pareiškėjos teisių įgyvendinimo apimtį, o tai prieštarauja gero viešojo administravimo, teisingumo ir protingumo principams.

Pareiškėja pažymi, jog Užimtumo įstatyme tiesiogiai numatyti subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo apribojimai nėra siejami su dokumentų darbo užmokesčio subsidijai gauti pateikimo terminu. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas nenustato Užimtumo tarnybai teisės apriboti darbdavių teisę į valstybės paramą darbo užmokesčiui dėl to, kad jos pateikia dokumentus per protingą terminą, o ne iki einamojo mėnesio 15 d. ar jo pabaigos, teikiant pirmą kartą. Užimtumo tarnyba, taikydama Užimtumo įstatymo, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. A1-708 redakcija; toliau – Aprašas), nuostatas, turėjo pareigą atlikti valstybės pagalbos teikimo administravimo veiksmus taip, kad būtų tinkamai įgyvendinamos pareiškėjos teisės Užimtumo įstatymo nuostatų dėl darbdavių teisės į subsidijas prasme, t. y. išmokėti pareiškėjai, turinčiai teisę į valstybės pagalbos mokėjimą pagal Užimtumo įstatymą, darbo užmokesčio subsidiją už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, kaip tai buvo nurodžiusi pati Užimtumo tarnyba 2020 m. lapkričio 30 d. sprendime.

Pareiškėja nesutinka su Komisijos išvada, jog Užimtumo tarnybos 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Pabrėžia, kad šį sprendimą pasirašė Užimtumo tarnybos skyriaus vedėja, sprendime aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, jog „išnagrinėjus pateiktus dokumentus, informuojame, kad subsidija darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. bus perskaičiuota ir artimiausiu metu bus pervesta į Pasiūlyme nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą“.

Pareiškėja teigia, kad jog Užimtumo tarnyba nepagrįstai konstatavo pažeidimą, už kurio padarymą jai neteisėtai ir nepagrįstai pritaikė darbo užmokesčio subsidijos už 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesius neišmokėjimo sankciją. Iš Užimtumo tarnybos viešai skelbiamos informacijos dėl subsidijų darbdaviams, kurie nukentėjo nuo COVID-19 ir pateko į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, pareiškėja supranta, kad subsidijos bus mokamos už ne ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį ir darbdaviai, vadovaujantis Įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalimi, turintys teisę į subsidiją darbo užmokesčiui, gali kreiptis dėl subsidijos skyrimo ir išmokėjimo nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pateikiant dokumentus už gruodžio mėnesį ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 31 d. Sistemiškai vertindama ginčui aktualias Užimtumo įstatymo nuostatas, Apraše bei Tvarkos apraše įtvirtintus reikalavimus, bei įstatymo leidėjo intencijas, pareiškėja teigia, jog darbdavys yra prašomas pateikti darbo užmokesčio apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. dėl to, kad pats darbdavys kuo operatyviau gautų darbo užmokesčio subsidiją už praėjusį mėnesį ir kad jį kuo skubiau pasiektų valstybės pagalba, kuri užtikrina darbdavio savalaikį atsiskaitymą su darbuotojais bei darbo vietų išlaikymą. Pareiškėjos nuomone, šis nurodymas darbdaviui jokiu būdu negali būti laikoma tokia pareiga darbdaviui, už kurios nevykdymą darbdavys netenka teisės į subsidijos skyrimą bei išmokėjimą už mėnesius, už kuriuos nėra pateikti atitinkami dokumentai iki sekančio mėnesio 15 d. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju valstybė nesilaiko savo pareigos išmokėti pareiškėjai teisėtai priklausančią subsidiją, pareiškėjai ginčui aktualiame santykyje atlikus savąją, t. y. išlaikius darbo vietas.

Pareiškėjos tvirtinimu, Užimtumo tarnyba be pagrindo ir neteisėtai apribojo jos teisę į subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos bei rugpjūčio mėnesius skyrimą ir išmokėjimą, o Užimtumo tarnybos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas yra priimtas netinkamai aiškinant ir taikant Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalies nuostatą bei Aprašo ir Tvarkos aprašo punktus, detalizuojančius subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tvarką, bei nesilaikant gero viešojo administravimo, teisingumo ir protingumo principų. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti ir Komisijos sprendimą, kuriuo ji patvirtino ginčijamo Užimtumo tarnybos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Atsiliepimas

Atsakovė Užimtumo tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja Tvarkos aprašo 20²⁰ punkto nuostatas. Atsakovės tvirtinimu, terminas dokumentams pateikti taikomas tik tada, kai yra priimtas Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus sprendimas skirti darbdaviui subsidiją darbo užmokesčiui.

Užimtumo tarnyba atsiliepime pažymi, kad jos 2020 m. lapkričio 30 d. raštas negali būti laikomas sprendimu dėl UAB „Džiugu“ subsidijos skyrimo. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo skyriui nesuteikta teisė priimti sprendimą dėl subsidijos darbo užmokesčiui skyrimo ar neskyrimo. Tokia teisė yra suteikta tik Klientų aptarnavimo departamento direktoriui (Tvarkos aprašo 20¹⁸ punktas).

Atsakovė sutinka su Komisijos išvada, kad Užimtumo tarnybos 2020 m. lapkričio 30 d. raštas, kuriuo pareiškėja papildomai buvo informuota apie subsidijų perskaičiavimą, negali būti laikomas savarankišku administraciniu sprendimu, nes jame nėra pasisakyta dėl subsidijų skyrimo ar neskyrimo esmės, jame nurodyta tik tarpinė informacija. Šis raštas laikytinas informacinio pobūdžio pranešimu, nesukeliančiu teisinių pasekmių pareiškėjai.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, jog Užimtumo tarnyba apribojo pareiškėjos teisių įgyvendinimo apimtį. Užimtumo įstatyme ir Apraše nesant aiškiai įtvirtintos nuostatos dėl galimybės mokėti subsidiją darbo užmokesčiui daugiau nei už vieną kalendorinį mėnesį, Užimtumo tarnyba, priimdama pareiškėjos pageidaujamą sprendimą, veiktų neteisėtai, t. y. ultra vires (viršydama įgaliojimus). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Pasiūlymą pateikė tik 2020 m. spalio 29 d., Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje įtvirtinta nuostata, atsisakė pareiškėjai skirti subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, kadangi yra draudžiama viešojo administravimo subjektui laisvai interpretuoti ir plečiamai aiškinti viešosios teisės, kuriai būdingas imperatyvusis reguliavimo metodas, normas.

Atsakovės vertinimu, Užimtumo tarnybos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime yra išdėstytos sprendimo neskirti subsidijos darbo užmokesčiui faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas, jo apskundimo tvarka ir terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo išmokėti UAB „Džiugu“ subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad UAB „Džiugu“ 2020 m. spalio 28 d. Užimtumo tarnybai pateikė Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (toliau – Pasiūlymas; Komisijos byla Nr. AG-27/02-2020, b. 1. 20-22).

Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorius 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė įsakymą Nr. V1(19.1)-4950 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“, kuriuo patvirtino Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatyta tvarka, sąrašą (toliau – Sąrašas). Minėto Sąrašo 1 priedo 8-17 eilės numeriais nurodyti UAB „Džiugu“ darbuotojai, kurių darbo užokesčiams bus mokamos subsidijos pagal UAB „Džiugu“ 2020 m. spalio 30 d. pasiūlymą Nr. PAK(19.1)-19950. Sąraše nurodyta, kad subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d. (Komisijos byla Nr. AG-27/02-2020, b. 1. 15-16).

UAB „Džiugu“ 2020 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Užimtumo tarnybą, prašydama pateikti įsakymą bei jo priedą, kuriuo pareiškėjai buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui (Komisijos byla Nr. AG-27/02-2020, b. 1. 89).

Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 4-asis skyrius, atsakydamas į UAB „Džiugu“ 2020 m. lapkričio 18 d. prašymą, 2020 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. SD(19.1)-11977 pateikė Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. Vl(19.1)-4950 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ bei Sąrašo priedo išrašą. Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 4-asis skyrius 2020 m. lapričio 30 d. raštu taip pat informavo pareiškėją, jog, pakartotinai išnagrinėjus pateiktus dokumentus, subsidija darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėn. bus perskaičiuota ir artimiausiu metu pervesta į pareiškėjos Pasiūlyme nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą (Komisijos byla Nr. AG-27/02-2020, b. 1. 19, 90-95).

Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 4-asis skyrius 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. SD-(19.1.8E)) patikslino Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 4-asis skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. SD( 19.1)-11977 ir pareiškėjai nurodė, jog Užimtumo tarnyba neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai darbo užmokesčio subsidijos už liepos ir rugpjūčio mėn., kadangi pareiškėja dokumentus už 2020 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais dirbusius darbuotojus pateikė 2020 m. spalio 29 d., o Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalies nuostata, jog subsidija mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį negali būti aiškinama plečiamai (Komisijos byla Nr. AG-27/02-2020, b. 1. 55-56).

Pareiškėja, nesutikdama su Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 4-asis skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. SD-(19.1.8E), su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Užimtumo tarnybos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. SD(19.1.8E) ir įpareigoti Užimtumo tarnybą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjai mokėtinos subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius perskaičiavimo ir išmokėjimo į Pasiūlyme nurodytą pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą (Komisijos byla Nr. AG-27/02-2020, b. 1. 1-7).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 21R-111 (AG-27/02-2021) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla Nr. AG-27/02-2020, b. 1. 147-155). Komisija sprendime nurodė, kad Užimtumo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, sprendimą priėmė savo kompetencijos ribose, o jį priimdama, laikėsi ir visų administracinio sprendimo turiniui taikomų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Komisija sprendime pažymėjo, jog vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalimi, Užimtumo tarnyba subsidijas darbo užmokesčiui moka nuo kreipimosi momento ir neturi teisės jų mokėti daugiau nei už praėjusį kalendorinį mėnesį. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja Pasiūlymą Užimtumo tarnybai kartu su dokumentais, patvirtinančiais darbuotojų darbo užmokesčio už liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius išmokėjimą, pateikė 2020 m. spalio 29 d., pritarė atsakovės Užimtumo įstatymo aiškinimui dėl subsidijų mokėjimo apimties.

Komisija iš dalies sutiko su pareiškėjos skundo argumentais, jog ginčui taikytini teisės aktai nenustato termino pačiam Pasiūlymui pateikti, tačiau sprendime pažymėjo, kad įstatyme yra aiškiai numatytas terminas, per kurį turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys darbo užmokesčio išmokėjimą. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje įtvirtinta nuostata, kad subsidijos darbo užmokesčiui yra mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, todėl ir Pasiūlymo pateikimo terminas, nors ir nėra tiksliai apibrėžtas, siekiant gauti subsidiją, tačiau, Komisijos vertinimu, jis negali būti vėlesnis nei iki kito mėnesio 15 dienos.

Komisija sprendime konstatavo, kad subsidija darbo užmokesčiui darbdaviams mokama už praėjusį mėnesį ir tik tuo atveju, jei darbdavys laikėsi įstatyme nustatytų terminų darbo užmokestį pagrindžiantiems dokumentams pateikti ir juos pateikė iki kito mėnesio 15 dienos. Komisija, įvertinusi aplinkybę, jog pareiškėja Pasiūlymą kartu su darbo užmokesčio išmokėjimą už liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius patvirtinančiais dokumentais Užimtumo tarnybai pateikė 2020 m. spalio 29 d., padarė išvadą, kad subsidiją atsakovė pagrįstai skyrė tik už rugsėjo mėnesį.

Komisija sprendime taip pat pažymėjo, jog pareiškėja Užimtumo tarnybai dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti vertinamas subsidijos mokėjimas / nemokėjimas už 2020 m. liepos–rugpjūčio mėnesius atitinkamai rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais neteikė. Atsižvelgdama į tai, Komisija padarė išvadą, kad pareiškėja prarado Užimtumo įstatyme įtvirtintą teisę į subsidijos gavimą už šiuos mėnesius.

Komisija tai pat vertino, kad savarankiškas teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, kuriuo pareiškėjai skirtos subsidijos nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., buvo priimtas 2020 m. lapkričio 18 d. ir apie šį sprendimą pareiškėja žinojo. Komisijos vertinimu, Užimtumo tarnybos 2020 m. lapkričio 30 d. raštas, kuriuo pareiškėja papildomai buvo informuota apie subsidijų perskaičiavimą ir skyrimą, negali būti laikomas savarankišku administraciniu sprendimu, nes jame nėra pasisakyta dėl subsidijų skyrimo ar neskyrimo esmės, jame nurodyta tik tarpinė informacija. Šį raštą Komisija laikė informacinio pobūdžio pranešimu, nesukeliančiu teisinių pasekmių.

Komisija iš dalies sutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad Užimtumo tarnybos veiksmai, kuomet 2020 m. lapkričio 30 d. raštu pareiškėja buvo informuota apie subsidijų perskaičiavimą ir skyrimą, nedera su gero administravimo principu. Vienok pastebėjo, jog turėti teisėtų lūkesčių, jog bus sumokėta subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos–rugpjūčio mėnesius pareiškėja negalėjo, nes apie šių subsidijų darbo užmokesčiui neskyrimą pareiškėjai iš esmės buvo pranešta 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu. Be to, pareiškėja, būdama atidi ir atsakinga, galėjo ir turėjo žinoti teisės aktų reikalavimus subsidijai darbo užmokesčiui gauti, įskaitant ir reikalavimą dėl atitinkamų dokumentų pateikimo ir subsidijos išmokėjimo, todėl dar ir dėl to teigti, kad pareiškėjai susiformavo teisėtas lūkestis, jog, jai neatitikus teisės aktų reikalavimų subsidija vis tiek bus skirta, nėra pagrindo.

Komisija atsisakydama tenkinti pareiškėjos reikalavimo panaikinti Užimtumo tarnybos sprendimą, netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą nustato Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (toliau Užimtumo įstatymas; 1 straipsnis).

Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios remiamojo įdarbinimo priemonės: įdarbinimas subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimas. Pagal Užimtumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį įdarbinimo subsidijuojant tikslas – įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova arba ji nutraukta Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui, darbo vietas, organizuojamas siekiant: šio įstatymo 25 straipsnio 3–13 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti (1 punktas); 2) šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytiems bedarbiams ir šio įstatymo 25 straipsnio 14–16 punktuose nurodytiems užimtiems asmenims sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje (2 punktas).

Kaip matyti iš Pasiūlymo, pareiškėja Užimtumo tarnybai Pasiūlymą pateikė, siekdama gauti subsidiją darbo užmokesčiui, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemonę, numatytą Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje. Pareiškėja Pasiūlyme nurodė, kad UAB „Džiugu“ buvo mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatyta subsidija darbo užmkesčiui už darbuotojus, nurodytus Darbuotojų sąraše, prastovų laikotarpiu. UAB „Džiugu“ Pasiūlyme nurodė, kad UAB „Džiugu“ yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusiųjų dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) sąrašą ir UAB „Džiugu“ vykdoma veikla yra įtraukta į Veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį diaologą, sąrašą, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-495/4-401 „Dėl veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašo patvirtinimo“ (Komisijos byla Nr. AG-27/02-2020, b. l. 20-21).

Pareiškėja kartu su Pasiūlymu Užimtumo tarnybai pateikė Darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytą subsididiją darbo užmokesčiui, sąrašą, Deklaraciją apie veiklų, įtrauktų į veiklų, orientuotų į pažangių technologjų gamybą žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojokurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą sąrašą, vykdymą, darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus, t. y. banko sąskaitos išrašus, kasos išlaidų orderius, avanso žiniaraščius, atlyginimo žiniaraštį (Komisijos byla Nr. AG-27/02-2020, b. l. 23-54).

Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr.XIII-3005 redakcija) nustatyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis, negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir darbdavio pasirinkimu, kai užimtas asmuo nėra sukakęs 60 metų, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, o kai užimtas asmuo yra sukakęs 60 ir daugiau metų, darbdavio pasirinkimu sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

Pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.

Byloje ginčo, jog pareiškėja, siekdama gauti subsidiją darbo užmokesčiui, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemonę, numatytą Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje, į Užimtumo tarnybą su Pasiūlymu kreipėsi 2020 m. spalio 29 d., nėra. Kaip matyti iš Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. V1 (19.1)-4950 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“, pareiškėjos pateiktas Pasiūlymas Užimtumo tarnyboje gautas 2020 m. spalio 30 d. ir registruotas Nr. PAK (19.1)-19950.

Pareiškėja Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. Vl(19.1)-4950 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“, kuriuo patvirtintas Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatyta tvarka, sąrašas, pagal kurį pareiškėjai skirta darbo užmokesčio subsidija už 2020 m. rugsėjo mėnesį, neginčija.

Pareiškėja kelia ginčą ir tvirtina, jog Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorius neišnagrinėjo ir nepriėmė sprendimo dėl Pasiūlymo dalies skirti pareiškėjai subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius.

Teismas pažymi, jog Užimtumo tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

VAĮ 10 straipsnio 1 dalyje (redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. ) nustatyta, kad administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. Pagal VAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti viešojo administravimo subjektą (jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus.

Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. A1-708 redakcija; toliau – Aprašas) 4 punkte (2020 m. gegužės 21 įsakymo Nr. A1-437 redakcija) nustatyta, kad Užimtumo tarnyba, parinkdama darbdavius Priemonėms įgyvendinti, vadovaujasi Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje, 41 straipsnio 2¹, 2², 2³, 2⁴, 4, 4¹, 4² ir 4³ dalyse nustatytomis sąlygomis bei Užimtumo tarnybos nustatytais darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti Priemones, atrankos kriterijais ir tvarka.

Aprašo 46 punkte (2020 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. A1-437 redakcija) nustatyta, kad subsidiją darbo užmokesčiui darbdaviui moka ir jos mokėjimą nutraukia Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2–5² dalyse, 42 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei Aprašo 43 punkte nurodytose sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka Užimtumo tarnyba.

Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ Užimtumo tarnybai pavedė spręsti klausimus, susijusius su Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimu ir dėl jų priimti sprendimus. Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašą socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino vadovaudamasis Užimtumo įstatymo nuostatomis.

Viešojo administravimo subjektai viešojo administravimo įgaliojimus įgyvendina remdamiesi viešojo administravimo subjektų, turinčių viešojo juridinio asmens statusą, reglamentavimu nustatytu vidaus administravimo dokumentuose (VAĮ 5 straipsnio 3 dalis). Pagal VAĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą viešojo administravimo subjektams suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas reglamentuojamas šių subjektų vidaus administravimo dokumentuose taip, kad būtų galima aiškiai nustatyti, kurie subjektų administracijos padaliniai, šiems padaliniams priskirti ar nepriskirti valstybės tarnautojai, kiti įstatymų nustatytą specialų statusą turintys fiziniai asmenys atlieka viešojo administravimo funkcijas.

Darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones (toliau – Priemonės), atrankos kriterijus, dalies patirtų išlaidų kompensavimo darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siųstus asmenis pagal pameistrystės darbo sutartį, pasiūlymų dėl remiamojo įdarbinimo priemonių, paraiškų dėl paramos darbo vietoms steigti priemonių teikimo ir nagrinėjimo bei kelionės išlaidų kompensavimo darbdaviui, įdarbinusiam darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas, tvarką nustato Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašo 20¹⁴.1 punktą darbdaviai, pageidaujantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 15 ir 16 punktuose nurodytiems užimtiems asmenims, pateikia Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (toliau – Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę) (Aprašo 9¹ priedas). Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę už tą patį asmenį teikiamas vieną kartą.

Tvarkos aprašo 20¹⁷ punkte nustatyta, kad Klientų aptarnavimo skyrius įvertina Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir: nustačius, jog netinkamai užpildytas Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę, siūlo darbdaviui jį patikslinti per 3 darbo dienas (20¹⁷.1 punktas); patikrina, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose ir 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytas sąlygas (20¹⁷.2 punktas); sudaro darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikia Klientų aptarnavimo departamento direktoriui, siūlydamas: skirti subsidiją darbo užmokesčiui (20¹⁷.3.1. punktas); neskirti subsidijos darbo užmokesčiui (20¹⁷.3.1. punktas). Pagal Tvarkos aprašo 20¹⁸ punktą Klientų aptarnavimo direktorius per 3 darbo dienas nuo Tvarkos aprašo 20¹⁷.3.1. papunktyje nurodyto sąrašo gavimo dienos priima sprendimą.

Sisteminė šio Tvarkos aprašo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad sprendimą skirti subsidiją darbo užmokesčiui ar jos neskirti privalo priimti Klientų aptarnavimo departamento direktorius. Kaip matyti iš Užimtumo tarnybos atsiliepimo, su tokia išvada sutinka ir atsakovė.

Pagal Tvarkos aprašo 20¹⁹ punkte nustatytą reglamentavimą Klientų aptarnavimo skyriui tik pavesta informuoti darbdavį apie priimtus Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus sprendimus.

Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 4-ojo skyriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-182, 10.2.2 punkte taip pat nustatyta, kad skyrius, įgyvendindamas jam nustatytus uždavinius, aktyvios darbo rinkos politikos ir kitų priemonių įgyvendinimo srityje, teikia siūlymus Departamentui dėl aktyvios darbo rinkos politikos ir kitų priemonių įgyvendinimo ir finansavimo.

Kaip matyti iš Užimtumo tarnybos 2020 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. SD-(19.1.8E), sprendimą, kuriuo atsisakyta išmokėti pareiškėjai darbo užmokesčio subsidiją už liepos ir rugpjūčio mėnesius priėmė ne Klientų aptarnavimo departamento direktorius, o Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 4-ojo skyriaus vedėja, kuriai priimti tokio pobūdžio sprendimus pagal Tvarkos aprašo nuostatas ir Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 4-ojo skyriaus nuostatus nesuteikta teisė.

Byloje pripažįstama aplinkybė, jog Klientų aptarnavimo departamento direktorius jokio sprendimo dėl darbo užmokesčio subsidijos už liepos ir rugpjūčio mėnesius išmokėjimo pagal pareiškėjos pateiktą Pasiūlymą nėra priėmęs.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro besąlygišką išvadą, jog Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. SD-(19.1.8E), kuriuo pareiškėjai pateikta informacija apie atsisakymą skirti subsidiją darbo užmokesčiui, nėra pagrįstas Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus sprendimu ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad Užimtumo tarnyba, nagrinėdama UAB „Džiugu“ Pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius išmokėjimo, pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 18 sprendimas Nr. SD-(19.1.8E) yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, Tvarkos aprašo nuostatos, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. SD-(19.1.8E) turi būti panaikintas ir Užimtumo tarnyba įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius išmokėjimo Tvarkos aprašo nuostatų nustatyta tvarka bei priimti sprendimą dėl UAB „Džiugu“ Pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius išmokėjimo, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija netinkamai vertino ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl Komisijos sprendimas taip pat negali būti pripažintas teisėtas ir pagrįstas, todėl naikintinas.

Teismui pripažinus, jog Užimtumo tarnybos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. SD-(19.1.8E) neteisėtumą lėmė Tvarkos aprašo nuostatų, turėjusio užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pareiškėjo skundo argumentai ir Komisijos sprendimo motyvai, susiję su atsisakymu išmokėti UAB „Džiugu“ subsidiją darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, nevertinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Džiugu“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 21R-111 (AG-27/02-2021).

Panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. SD-(19.1.8E) „Dėl 2020 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. SD (19.1)-11977 patikslinimo“.

Įpareigoti Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl UAB „Džiugu“ Pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius išmokėjimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė