Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal S. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo iškeltą civilinę bylą, kurioje nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų tretieji asmenys yra A. B. ir notarė Stasė Martinaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iškėlus bylą teisme, S. K. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo reikalavo atnaujinti ieškinio senaties terminą; panaikinti Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2017 m. kovo 15 d. išduotą Lietuvos Respubliką atstovaujančiai valstybės įmonei Turto bankui palikimo perėjimo valstybei liudijimą į mirusios Z. P. turtą, kurį sudaro (duomenys neskelbtini) esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atnaujinti S. K. terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios jos tetos Z. P. palikimą; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) gimusi Z. P. buvo (duomenys neskelbtini) gimusios ieškovės S. K. teta.

Ieškinyje nurodoma, kad mirus tetai dėl palikimo priėmimo į notarą ieškovė nesikreipė, nes galvojo, jog dėl palikimo kreipsis kiti mirusiosios giminaičiai. Tačiau jie to nepadarė. Ieškovė neturi teisinio išprusimo, su tokiais klausimais niekada nebuvau susidūrusi, nežinojo, kokių veiksmų turi imtis. Palikimo priėmimo termino nebūtų praleidusi, jeigu būtų žinojusi, kad kitiems giminaičiams nepavyks susitvarkyti palikimo priėmimo dokumentų ir būtų žinojusi kokių veiksmų turi imtis, kokie galioja terminai. Dėl tų pačių priežasčių praleido paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ieškinio senaties terminą, kurį taip pat prašo atnaujinti. Dėl ieškovės ketinimų priimti palikimą niekas nereiškė pretenzijų. Z. P. duktė A. B. net nedalyvavo motinos laidotuvėse ir jau kurį laiką prieš mirtį su savo motina nebendravo, buvo išvykusi į užsienį. Apie mirties faktą bei butą A. B. buvo pranešta „Facebook“ žinute, bet ji jokių pretenzijų neturėjo. A. B. palikimo nepriėmė ir pretenzijų dėl buto ieškovei niekada nereiškė. Kitų asmenų, kurie būtų galėję priimti palikimą nėra. Ieškovės žiniomis, Z. P. kitų vaikų neturėjo. Ieškovė brolių ir seserų taip pat neturi, jos broliai J. B. ir R. B. yra mirę. Z. P. buvo ieškovės tėvo S. B. sesuo. Z. P., kurios mergautinė pavardė B., ir ieškovės tėvo S. B. tėvai buvo S. B., kurio gimimo datos skirtinguose dokumentuose nurodytos skirtingos (duomenys neskelbtini), ir O. B., dokumentuose taip pat įvardijama kaip O. ar O. M.-B., taip pat O. B. Čigonai anksčiau neregistruodavo gimimų, kol to neprireikdavo. Iš gimimo įrašų matyti, jog kartais užregistruodavo vaiką tik po 20 metų, kai tiksliai nebežinodavo nei gimimo metų, nei mėnesio, nei dienos. Nurodydavo apytiksliai, kaip jiems tuo metu atrodydavo. Didelės dalis šios tautybės žmonių nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, nei skaičiuoti.

Tretysis asmuo A. B., kuriai apie bylos iškėlimą ir teismo posėdį pranešta viešai paskelbiant, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Tretysis asmuo notarė Stasė Martinaitienė, kuriai apie bylos iškėlimą ir teismo posėdį tinkamai pranešta, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė, atsižvelgdamos į gautus giminystę patvirtinančius dokumentus, atsisakė ieškinio reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) gimusi Z. P. buvo (duomenys neskelbtini) gimusios ieškovės S. K. teta, o kitus ieškinio reikalavimus palaikė remdamosi jame nurodytais motyvais. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad po jos tetos Z. P. mirties jos palikimo priėmimo klausimus tvarkėsi I. K., kuris nors ir yra tolimesnis už ieškovę palikėjos giminaitis, tačiau artimiau bendravo su palikėja prieš jos mirtį. I. K. buvo paėmęs buto dokumentus. Mirus palikėjai, jos bute gyveno I. K. sesuo J. G., kuri neseniai išsikėlė į nusipirktą namą. Ieškovė jokių palikimo priėmimo veiksmų nesiėmė, nes manė, kad viską susitvarkė I. K.. Kad I. K. nepavyko priimti palikimo, ieškovė sužinojo tik po teismų, tuomet, kai J. G. pradėjo gauti raginimus išsikelti iš palikėjos buto. Tuomet ieškovė, būdama palikėjos dukterėčia, nutarė priimti savo tetos palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

I. Teismo nustatytos aplinkybės

(Duomenys neskelbtini) gimusi ir (duomenys neskelbtini) mirusi palikėja Z. P., kurios mergautinė pavardė B., yra (duomenys neskelbtini) gimusios ieškovės S. K., kurios mergautinė pavardė B., teta. Tai patvirtina dokumentai, iš kurių matyti, kad S. K. tėvas S. B., gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini), yra Z. P. brolis, nes jų abiejų motina yra (duomenys neskelbtini) gimusi O. B., kurios mergautinė pavardė M. (Gyventojų registro 2019 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens duomenis; Z. B. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie jos gimimą (duomenys neskelbtini); Z. B. ir S. P. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); Z. P. mirties liudijimas (duomenys neskelbtini); S. B. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie jo gimimą (duomenys neskelbtini); S. B. mirties liudijimas (duomenys neskelbtini); S. B. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie jos gimimą (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) mirus Z. P., (duomenys neskelbtini) liko butas su sandėliu ir šuliniu. Nuosavybės teisė į šį butą buvo registruota palikėjos vardu pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties I. K., kuris artimiau bendravo su palikėja prieš jos mirtį ir buvo paėmęs buto dokumentus, leido palikėjos bute apsigyventi savo seseriai J. G. Ieškovė S. K. nesiekė priimti mirusios savo tetos Z. P. palikimo, nes manė, kad šį palikimą priims I. K. Šias aplinkybes teismo posėdyje nurodė pati ieškovė, taip pat patvirtino liudytojas J. B., kuris yra ieškovės sutuoktinis ir I. K. brolis.

Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasės Martinaitienė 2017 m. kovo 15 d. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-116-1022/2018, buvo atmestas ieškovo I. K. patikslinto ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo seserys, o civilinė byla dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad I. K. priėmė Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, ir dėl Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2017 m. kovo 15 d., išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, buvo nutraukta. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 6 d. Kad I. K. nepavyko priimti Z. P. palikimo, ieškovė S. K. sužinojo po šios civilinės bylos išnagrinėjimo, t. y. 2018 m. pabaigoje. Tuomet ieškovė, būdama palikėjos Z. P. dukterėčia, nutarė priimti savo mirusios tetos palikimą. Šias aplinkybes teismo posėdyje nurodė pati ieškovė.

II. Dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, spręstina, kad ieškovė apie tai, jog jos (duomenys neskelbtini) mirusios tetos Z. P. palikimas pagal Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2017 m. kovo 15 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perėjo valstybei, t. y. Lietuvos Respublikai, sužinojo tik 2018 m. antroje pusėje ar pabaigoje, bet ne anksčiau, nei Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-116-1022/2018 nebuvo patenkintas I. K. ieškinys. Ši ieškovės nurodyta aplinkybė jokiais kitais byloje esančiais įrodymais nepaneigta. Pažymėtina, kad S. K. nebuvo civilinės bylos Nr. e2-116-1022/2018 šalimi, byloje dalyvaujančiu asmeniu ar liudytoja, o santykių su I. K., kaip pati nurodo, tuo metu nepalaikė. Ieškovė savo tetos palikimo nepriėmė, kad šį palikimą galėtų priimti I. K.. Kad jam to padaryti nepavyks, ieškovei paaiškėjo tik po minėto teismo sprendimo priėmimo. Ieškinį, pagal kurį iškelta dabar nagrinėjama byla palikimą priėmusiai Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja valstybės įmonė turto bankas, ieškovė pateikė 2019 m. rugpjūčio 1 d., todėl CK 5.8 straipsnyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškinio pareiškimo metu nebuvo suėjęs, o ieškinio senaties pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo, priešingai, nei nurodo atsakovė, dėl nurodytų priežasčių negali būti pagrindas ieškiniui atmesti.

III. Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą

Ieškovė S. K. yra palikėjos Z. P. dukterėčia, taigi penktos eilės įpėdinė pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tačiau (duomenys neskelbtini) mirus Z.i P., jos palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą niekas nepriėmė. CK 5.62 straipsnio 1 dalies punkte nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Turto bankas 2015 m. gruodžio 23 d. gavo AB LESTO raštą, kad dėl buto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo niekas nesikreipė ir yra susidaręs įsiskolinimas už šios įmonės patiektą elektros energiją. Pagal 2016 m. gegužės 4 d. ir 2017 m. vasario 20 d. suformuotus testamentų registro išrašus duomenų apie jame įregistruotą Z. P. palikimo priėmimo faktą nebuvo, todėl Turto bankas teisėtai atliko įstatymu nustatytas funkcijas, o Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė, veikdama pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisėtai 2017 m. kovo 15 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Turto banko. Pastarasis, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 10⁵ punktas), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei buvo išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtais notarės veiksmus išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

IV. Dėl reikalavimo atnaujinti terminą palikimui priimti

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimas priimamas aktyviais veiksmais. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje ir paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Klausimas, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar yra pagrindas jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Nustatyta, kad palikimas atsirado 2009 m. vasario 2 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nesant aukštesnės eilės įpėdinių, ieškovė turėjo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo – iki 2009 m. gegužės 2 d. Tačiau, kaip nurodo ieškovė, nuo pat palikimo atsiradimo ji nesiekė pati priimti palikimą, o priešingai – norėjo, kad palikimą priimtų jos sutuoktinio brolis I. K., kuris artimiau bendravo su Z. P. iki jos mirties. Ieškovės valia pačiai priimti palikimą susiformavo tik praėjus devyneriems metams po termino palikimui priimti pasibaigimo, kai paaiškėjo, kad I. K. nepavyko priimti Z. P. palikimo ir šis perėjo valstybei. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tais atvejais, kai jis praleistas dėl objektyvių, nuo įpėdinio valios nepriklausančių priežasčių. Tuo tarpu ieškovės valia per visą palikimo priėmimui skirtą terminą ir dar beveik devynerius metus jam pasibaigus buvo nepriimti palikimo, kad jį galėtų priimti I. K. Dėl to yra akivaizdu, kad ieškovė, žinodama apie Z. P. mirtį, per CK nustatytus terminus net neketino įgyvendinti savo teisių į atsiradusį palikimą. Spręstina, kad praleidusios palikimo priėmimo terminą ieškovės interesų dėl palikimą sudarančio turto pasikeitimas nėra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Pažymėtina ir tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką teisinio išsilavinimo neturėjimas, įstatymų nežinojimas, klaidingas situacijos vertinimas ir savo interesų nesuformulavimas nevertinami kaip svarbios termino palikimui priimti praleidimo priežastys.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo S. K. šioje byloje teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovę 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 269, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 576 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovės S. K. patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.