- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- I1-1596-821/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04181-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Iveta Pelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ir jo papildyme (b. l. 1, 16) nurodė, kad reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, jog prieš jį 2021 m. spalio 22 d. kitas nuteistasis panaudojo fizinį smurtą. Šio įvykio nebūtų, jeigu Vilniaus pataisos namai būtų atsižvelgę į pareiškėjo paaiškinimus. Paaiškina, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. spalio 14 d. nutarimu buvo perkeltas iš antro būrio į ketvirtą, t. y. į kitą lokalinį sektorių. Dauguma ten esančių nuteistųjų pareikalavo, kad pareigūnai pareiškėją nedelsiant išvestų, nes priešingu atveju prieš pareiškėją bus panaudotas fizinis smurtas. Teigia, jog pareigūnams paaiškino, kad 4 būryje esantys nuteistieji priklauso aukščiausiai kastai, todėl jie panaudos prieš pareiškėją smurtą. Budinčio direktoriaus pavaduotojo nutarimu pareiškėjas buvo 48 val. izoliuotas, o 2021 m. spalio 18 d. laikinai išvyko į kitą pataisos įstaigą dėl paskirto teismo posėdžio. 2021 m. spalio 22 d. grįžo atgal į Vilniaus pataisos namus ir buvo nuvestas atgal į 4 būrį. Pametęs, jog būryje yra tie patys nuteistieji, išėjo į lauką ir buvo arčiau pareigūnų. Vėliau, maždaug apie 17.15 val. nuėjo į laiptinę, iš nugaros pribėgo nepažįstamas nuteistasis, sudavė smūgį į galvą, po kurio pareiškėjas nukrito ir prarado sąmonę.
Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus pataisos namai neužtikrino jam saugių kalinimo sąlygų, sąmoningai toleruoja subkultūros apraiškas ir visus kriminalinio pasaulio atstovus talpina į pataisos namų 3 ir 4 aukštus. Teigia, kad dėl nesaugių kalinimo sąlygų patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, pradėjo bijoti kitų nuteistųjų, nepasitiki pataisos namų administracija.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 30-35) nurodo, kad 2021 m. spalio 14 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu pareiškėjas į 4 būrį buvo perkeltas gavus žvalgybinės informacijos, jog savo elgesiu neigiamai įtakoja kitus nuteistuosius, kas gali turėti negatyvios dinamikos nuteistųjų priežiūrai ir resocializacijos galimybėms bei tokiu būdu sąlygoti grėsmes pataisos įstaigos kriminogeninės būklės stabilumui. Pareiškėjas 2021 m. spalio 14 d. apie 21.15 val. raštu pareiškė, jog jį perkėlus į 303 gyvenamąją patalpą jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų, A. K. buvo laikinai izoliuotas. Pareiškėjas 2021 m. spalio 14 d. paaiškinime Nr. 50-676(1) nurodė, kad sutinka gyventi 303 brigadoje, bet nori jog pareigūnai užtikrintų jo saugumą bei atsakytų, jeigu kažkas atsitiks jo sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų, pareiškėjas 2021 spalio 14, 16 ir 18 d. Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistų nutarimais Nr. 39-420, 39-422, 39-424 buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus.
Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 4 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus nutarimu Nr. M-0-01-00907-21 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuteistojo A. K. sumušimo. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis iš pateiktų nuotraukų neatpažino jį mušusio nuteistojo. Pokalbių su kitais nuteistaisiais metu objektyvių duomenų patvirtinančių, kad nuteistąjį A. K. sumušė 3 aukšto nuteistieji negauta. Bendraujant su kitais nuteistaisiais, jie pareigūnams žodžiu paaiškino, kad neatmeta tokios galimybės, jog nuteistasis A. K. pats galėjo sau sukelti sužalojimų, tikslu atkreipti administracijos dėmesį į jo perkėlimą iš 2 gyvenamojo būrio į kitą gyvenamąjį būrį. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų, kad šiuo metu, nuteistajam A. K. I-ame nuteistųjų gyvenamajame korpuse, grėstų pavojus sveikatai ar gyvybei.
Pažymi, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymoje Nr. LV-5292 nurodoma, kad pareiškėjas, jį paskyrus į 4-ąjį nuteistųjų būrį, dėl grėsmių sveikatai ar (ir) gyvybei į nesikreipė. 2021 m. lapkričio 15 d. Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistas atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.14-3728, kurioje nurodė, kad nuteistasis jokių konkrečių priežasčių ir asmenų, dėl kurių jo gyvybei ar (ir) sveikatai grėstų pavojus nenurodo, paaiškinimai yra abstraktūs, todėl padarė išvadą, kad nuteistojo A. K. teiginiai, jog jis sutinka eiti į paskirtą būrį ir, kad tame būryje kyla grėsmė jo gyvybei ar (ir) sveikatai, yra manipuliaciniai ir klaidinantys pareigūnus, siekiant sau palankių sprendimų. Nuteistasis stengiasi išvengti tolimesnės bausmės atlikimo paskirtame 4-ame būryje. Realus pavojus nuteistojo A. K., kuris buvo paskirtas į 4-ą būrį, sveikatai ar gyvybei negrėsė.
Nurodo, kad pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastoje grupėje, per vienerius metus buvo tris kartus skirtos nuobaudos, todėl jis 2021 m. spalio 28 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-394 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, kurioje iki atsiliepimo pateikimo pareiškėjas yra laikomas.
Paaiškina, kad Vilniaus pataisos namuose nuteistieji (išskyrus drausmės grupėje esančius) gyvena 5-ių aukštų bendrabutyje, bendrabučio gyvenamosiose patalpose gyvenantys nuteistieji nerakinami, jie nuolat turi galimybę judėti savo aukšto bendro naudojimo patalpose. Kiekviename bendrabučio aukšte nuolat budi Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, taip pat dinaminės priežiūros specialistai, kiekvienam būriui priskirta po už būrį atsakingą Resocializacijos skyriaus specialistą, kurie vykdo tarnybą būriuose. Nuteistuosius į konkrečias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas, paskirsto speciali komisija, į kurią įeina ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kurie įvertina visus turimus duomenis dėl galimybės nuteistiesiems kartu atlikti paskirtas laisvės atėmimo bausmes paskirtose gyvenamosiose patalpose. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai rinkdami kriminalinės žvalgybos informaciją įvertina tam tikrų nuteistųjų tarpusavio santykius, elgesį bausmės atlikimo metu, galimą neigiamą įtaką, galimus tarpusavio konfliktus. Tik įvertinus visas išvardintas rizikas priimamas sprendimas dėl nuteistųjų paskirstymo į tam tikras gyvenamąsias patalpas. Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Pažymi, kad nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolat atlieka gyvenamųjų patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsiant atitinkamai reaguoja į tokius reiškinius bei užtikrinta nuteistųjų saugumą. Vilniaus pataisos namuose yra užtikrinama maksimali nuteistųjų apsauga, priežiūra ir kontrolė.
Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas yra laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, visi nuteistieji yra lygūs. Nuteistųjų subkultūros apraiškų Vilniaus pataisos namų administracija netoleruoja, vykdydama savo funkcijas administracija vadovaujasi išskirtinai galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje vis dar gyvuojančiais nerašytais įstatymais, netoleruoja nuteistųjų susiskirstymo į kastas ir imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užkirsti kelią nuteistųjų subkultūros tradicijoms egzistuoti.
Nurodo, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos dėl to, kad Vilniaus pataisos namai 2021 m. spalio 22 d. neužtikino pareiškėjo saugumo.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktorius, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) 2021 m. spalio 6 d. tarnybinį pranešimą ir jame nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo elgesio, 2021 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 7-379 nusprendė perkelti nuteistąjį (pareiškėją) A. K. iš 2 būrio 201 gyvenamosios patalpos į 4 būrio 303 gyvenamąsias patalpas (b. l. 3, 37-38). Pareiškėjas iš 2 būrio į 4 būrį buvo perkeltas 2021 m. spalio 14 d. apie 20.40 val. ir 21.15 val. pateikė paaiškiną, jog sutinka gyventi 4 būrio 303 „brigadoje“, tačiau prašo pareigūnų užtikrinti jo saugumą ir atsakyti, jeigu kas nors atsitiks jo sveikatai ir gyvybei (b. l. 39-40). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2021 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 39-420 buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų perkeliant jį į kamerų tipo patalpas (b. l. 41-42). Pareiškėjas 2021 m. spalio 16 d. pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, jog 4 būryje jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, todėl tos pačios dienos įsakymu pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (b. l. 43-45). Pareiškėjas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų buvo laikomas iki 2021 m. spalio 19 d. (b. l. 46-47).
Pareiškėjas 2021 m. spalio 22 d. nutarimu dėl galimai jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų perkeliant jį į kamerų tipo patalpas (b. l. 20). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 22 d. buvo atvestas apžiūrai po sumušimo (smūgio į veidą nuo kito nuteistojo). Matosi kairiojo skruosto sumušimas ir patinimas, paskirti vaistai nuo skausmo, duotas šaltas kompresas (b. l. 82-84). Kalėjimo departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies atsisakyta pradėti nesant nukentėjusiojo (pareiškėjo) skundo (b. l. 4-9, 53-59).
Lietuvos Respublikos kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. BVK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija) (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2021 m. liepos 24 d.). Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro, be kita ko, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas (Instrukcijos 11.1., 11.15. papunkčiai). Įstaigų apsaugą bei jose laikomų asmenų priežiūrą ištisą parą užtikrina budinčiosios pamainos (14 punktas).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Vilniaus pataisos namai užtikrindami laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, 2021 m. spalio 22 d. patyrė fizinį smurtą - smūgį į kairįjį skruostą nuo kito nuteisėtojo (pareiškėjo teigimu). Šis įvykis įvyko, kai pareiškėjas buvo perkeltas į kitą būrį. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjas ne kartą informavo pataisos įstaigos administraciją apie galimai jam gresiantį pavojų (b. l. 40, 71). Nors pareiškėjas tam tikrą laikotarpį ir buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų laikant jį kamerų tipo patalpose, tačiau vėliau (po laikino išvykimo į kitą pataisos įstaigą) grąžintas į tą patį būrį ir netrukus po to bendro naudojimo patalpose (laiptinėje) buvo sumuštas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų inicijavęs muštynes, konfliktavęs su kitais nuteistaisiais ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo patirtą sužalojimą patvirtinta į bylą pateikti duomenys iš asmens medicininės kortelės (b. l. 82-84). Nors dėl minėto įvykio atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. nesant pareiškėjo skundo, tačiau vien tai neatleidžia pataisos įstaigos administracijos nuo pareigos užtikrinti saugias laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygas. Atsakovės atstovas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti aplinkybę, jog pareiškėjas galimai pats save susižalojo, siekdamas atkreipti administracijos dėmesį dėl jo perkėlimo iš 2 gyvenamojo būrio į kitą. Kaip nurodo atsakovės atstovas, visi I-ajame gyvenamajame korpuse, t. y. bendrabutyje gyvenantys nuteistieji naudojasi bendra laiptine, joje nuolat vyksta nuteistųjų judėjimas, o pareigūnų kontrolės punktas įrengtas išėjus iš laiptinės, tačiau, teismo vertinimu, nuteistųjų kontrolė nėra pakankama, nes pataisos įstaigos administracija ne tik neužtikrino pareiškėjo saugumo, bet ir nenustatė, pareiškėją sužalojusio asmens. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namai neužtikrino pareiškėjo saugumo bendro naudojimo gyvenamosiose patalpose.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus pataisos namuose esanti nuteistųjų priežiūros sistema nebuvo tiek efektyvi, kad eliminuotų 2022 m. spalio 22 d. įvykį, kurio metu pareiškėjas buvo sumuštas (patyrė nežymių sužalojimų) galimybę. Taigi yra pagrindas pripažinti, kad egzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės institucijos (pareigūnų) neteisėti veiksmai. Jeigu nuteistųjų apsauga būtų efektyvi, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjas nebūtų patyręs fizinio smurto (sumušimo), todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp neteisėtų institucijos veiksmų ir kilusių padarinių – pareiškėjo patirto fizinio smurto ir kūno sužalojimo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos veiksmų, atlyginimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Pareiškėjas dėl įvykusio incidento prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, pradėjo bijoti kitų nuteistųjų, nepasitiki pataisos namų administracija. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus pataisos namų pareigūnai tyčia neužtikrino jo saugumo, sąmoningai toleruoja subkultūrą.
Teismui nekyla abejonių, jog dėl to patirto fizinio smurto pareiškėjas jautė skausmą, galėjo jausti baimę, nesaugumo jausmą ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau pareiškėjo nurodyti argumentai dėl tyčinių ir sąmoningų Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareigūnai į įvykį reagavo, siekė išsiaiškinti jo aplinkybes, pasirūpino, kad pareiškėjui būtų suteikta medicininė pagalba. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma 1 000 Eur suma viršija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2573-624/2020, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-131-520/2022), įvertinęs pirmiau minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 500 Eur suma.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo priimti atskirąją nutartį ir įpareigoti Vilniaus pataisos namų administraciją vadovautis BVK 70 straipsniu ir laikyti pareiškėją izoliuotą nuo kitų asmenų. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.
Bylos duomenimis, pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 28 d. nors ir kitais pagrindais, tačiau buvo drausmės grupėje, t. y. izoliuotas nuo kitų asmenų, o nuo 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjas perkeltas į kitus pataisos namus (b. l. 93), todėl nėra pagrindo spręsti pareiškėjo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo (ABTĮ 110 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.