- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-433-317-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-34-1-00910-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- V. A. D.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Jonas Kvaraciejus
Teisėja: Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-34-1-00910-2009-9
NUOSPRENDIS
2011 m. spalio 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, gynėjui Artūrui Baužai, kaltinamajam V. A. D., nukentėjusiajam A. B., jo atstovui advokatui Jonui Kvaraciejui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo A. B. bei jo atstovo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nuosprendžio, kuriuo V. A. D. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 253 str. 1 d. išteisintas, nes padarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. D. kaltintas tuo, jog 2009-09-01 apie 20.45 val. viešoje vietoje, t.y. prie (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia iš chuliganiškų paskatų vieną kartą šovė iš lygiavamzdžio nenustatyto kalibro bei modelio ginklo nukentėjusiajam A. B. į krūtinės ląstą dešinėje pusėje ir jį sužalojo keturiomis fabrikinės gamybos 8,0 mm skersmens grankulkėmis, padarydamas nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
V. A. D. kaltintas ir tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, dieną bei laiku neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir nešiojo lygiavamzdį ginklą ir 8 vnt. fabrikinės gamybos 8,0 mm skersmens grankulkių, skirtų įvairaus kalibro medžioklinių šovinių, skirtų lygiavamzdžiams šautuvams užtaisyti.
Šalies argumentai
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2011-04-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį-V. A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 138 str. 2d. 8p., 253 str. 1d. bei ir nuteisti jį: pagal LR BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.- laisvės atėmimu 2 metams ir 10 mėnesių. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL įmoką į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą. Civilinius nukentėjusiojo bei Valstybinės ligonių kasos ieškinius tenkinti, o daiktinius įrodymus-nukentėjusiojo ir kaltinamojo drabužius, 8 grankulkes ir lipdukus su šūvio pėdsakais - sunaikinti.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad yra nelogiški kaltinamojo parodymai ta apimtimi, kur jis teigia, jog nukentėjusysis priėjo prie pat kaltinamojo per ištiestos rankos atstumą, buvo nukreipęs į jį daiktą panašų į ginklą, o jis sugriebė savo dešinės rankos plaštaka už ginklo vamzdžio galo ir vamzdį savo ranka lenkė žemyn, ko pasėkoje ginklas iššovė. Šie parodymai, prokuroro nuomone, yra priešingi objektyviai nustatytiems bylos faktams, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadai. Apelianto nuomone, artimą šūvį liudytų šratų glaustumas, tuo tarpu iš nukentėjusiojo rūbų matyti, kad šratai buvo pasklidę iki 10 cm plotyje, todėl akivaizdu, kad buvo šaudė ne nukentėjusysis, o kaltinamasis. Prokuroro nuomone, reikia vadovautis nukentėjusiojo parodymais, kuris nurodė, kad būtent kaltinamasis paėmė nukentėjusiajam už kairės rankos, ją atmetė į šalį ir, stovėdamas ne priešais jį, bet iš šono, iš kišenės ar iš po skverno išsitraukęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, šovė į jį.
Skunde teigiama, jog kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti įrodymai: V.A. D. kelnių kišenėje rasta pavienių apdegusių parako dalelių bei švino metalizacijos pėdsakų, o specialisto išvadoje nurodoma, jog apdegusios parako dalelės, švino metalizacijos pėdsakai ir kapsulės inicijuojančios medžiagos dalelės drabužių kišenėje gali atsirasti (nusėsti) nešiojant telpantį į kišenę ginklą, nešiojant iššauto šovinio tūteles, kulkas šratus (grankulkes), šovinių (šaudmenų) dalis ar įrankius, skirtus ginklams ar šoviniams užtaisyti. Apelianto teigimu, nors parako ir kapsulės medžiagų dalelės ant drabužių bei kišenėse gali nusėsti ir šūvio metu, tačiau metalizacijos pėdsakai gali atsirasti tik tada, kai yra nešiojamas ginklas arba šoviniai. Šis faktas, anot prokuroro, patvirtina, kad būtent kaltinamasis nešiojo šaunamąjį ginklą.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo L. B. parodymais, kuris tiesiogiai matė įvykį ir paliudijo, kad būtent kaltinamasis V.A. D. šovė į nukentėjusįjį. Skundo autorius atkreipia dėmesį ir į E. E. D. parodymus, kad jos buvęs vyras kol neišgėręs elgiasi normaliai, o išgėręs pasidaro labai neramus ir piktas.
Skundo autoriaus teigimu, pagal surinktą byloje objektyvią informaciją būtent kaltinamasis šratais užtaisytu šaunamuoju ginklu sužalojo nukentėjusįjį, todėl padarė LR BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 253 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir turi būti už jas nuteistas.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendį bei priimti naują nuosprendį - pripažinti V. A. D. kaltu, paskirti jam bausmę bei patenkinti jo civilinį ieškinį.
Skundo autoriaus teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs. V.A. D. parodymai nebuvo nuoseklūs, o teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo bei E. D. parodymus, kad V.A. D. elgiasi normaliai tik kol nėra išgėręs-neblaivus jis pasidaro labai neramus ir piktas, grasina. Įvykio metu kaltinamasis buvo išgėręs, ką patvirtino ir liudytojai M. K. bei L. J.. Skunde nukentėjusysis nurodo, jog po šūvio, kai jis buvo sužeistas, o V.A. D. pasišalino iš įvykio vietos, liudytoja A. Č. matė, jog A. B. liko įvykio vietoje suklupęs, tačiau jo rankose jokio šautuvo nebuvo. Apeliantas nurodo, jog jei būtent jis būtų šaudęs, tai šautuvas būtų buvęs kažkur prie jo. Kadangi liudytojai A. J. ir L. J. matė V.A. D. po šūvio savo kieme pasislėpusį ir išsigandusį, tai rodo, jog jis ne iš karto po įvykio atsidūrė Raudondvario plente, o dar grįžo namo, kur ir galėjo paslėpti šautuvą bei susižeisti ranką.
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo A. B. atstovas-advokatas Jonas Kvaraciejus apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-11 nuosprendį, priimti V.A. D. atžvilgiu naują-apkaltinamąjį nuosprendį bei patenkinti nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį
Skunde nurodo, jog teismo nuosprendis yra naikintinas, nes nepagrįstas ir neteisėtas, o teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto nuomone, nuosprendis neatitinka BPK 305 str. l d. 2 p. reikalavimų. Išteisinamojo nuosprendžio pagrindu teismas pasirinko vienintelį variantą, vadovavosi vieninteliais kaltinamojo V.A. D. parodymais. Tačiau, nuosprendyje nenurodomi liudytojai, kurie patvirtintų, kad į nukentėjusįjį šovė ne V. A. D.. Ikiteisminio tyrimo metu V.A. D. nurodė, kad A. B. turėjo su savimi ginklą, o jis tik gindamasis sugriebė savo dešinės rankos plaštaka už šio ginklo vamzdžio galo, vamzdį ranka lenkė žemyn. Teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad lenkė ginklą nuo savęs žemyn.
Skundo autoriaus teigimu, teismas netyrė ir nesiaiškino kaltinamojo pateiktų versijų galimų pasekmių: jeigu ginklą V.A. D. būtų palenkęs žemyn, grankulkės būtų turėjusios smigti į žemę ar į jo kojas, o jeigu aukštyn-jos būtų pataikiusios į galvą ar virš jos. Teismas subtiliai nutylėjo nuosprendyje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad į nukentėjusį buvo šauta iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai, ką patvirtina ir grankulkių sklaida A. B. kūne. Anot apelianto, ši išvada paneigia V.A. D. parodymus, kad jis buvo sugriebęs ginklą ir lenkęs ginklą aukštyn ar žemyn.
Skunde teigiama, jog nuosprendyje buvo nutylėta ir apie pagrindinio liudytojo L. B. parodymus, kuris parodė, kad matė konfliktą, girdėjo šūvį, matė, kad A. B. tuo metu dešine ranka vedėsi dviratį, kairėje rankoje laikė alaus butelį; matė jis ir šviesaus metalo ginklą. Nors buvo apklausta eilė liudytojų, tačiau jie nuosprendyje nevertinami ir neanalizuojami. Liudytoja A. J. parodė, kad netrukus po šūvio ji matė, kaip kaltinamasis įėjo į savo namo kiemą. Šie liudytojos parodymai paneigia V.A. D. parodymų nuoseklumą ir patikimumą. Kiti liudytojai taip pat patvirtino, kad po įvykio A. B. nurodė, jog šovė į jį kaltinamasis. Apelianto nuomone, teismo pozicija nuosprendyje rodo, kad teismas buvo ne tik neobjektyvus, nesilaikė nuosprendžiui keliamų reikalavimų, bet ir akivaizdžiai šališkas. Teismas pasirėmė tiktai kaltinamojo prieštaringais ir nerealiais parodymais, neįvertino ir netgi nutylėjo kaltinimą pagrindžiančius įrodymus, kas patvirtina teismo šališkumą. Pažeisdamas BPK 20 str. 4 d. reikalavimus, vien savo iškreipiančiais bylos medžiagą samprotavimais, o ne įrodymais, teismas paneigė svarbias bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis A. B. bei jo atstovas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti skunduose išdėstytais motyvais.
Išteisintasis V. A. D. bei jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo A. B. ir jo atstovo advokato J. Kvaraciejaus apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis LR BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais.
Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog nėra įrodyta, kad kaltinamasis V.A. D. padarė LR BK 138 str. 2d. 8 p., 253 str. 1 d. numatytas veikas. Tokia teismo išvada neatitinka teisme ištirtų faktinių bylos aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, V. A. D. 2009-09-01 apie 20.45 val. viešoje vietoje, t.y. prie (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą šovė iš lygiavamzdžio nenustatyto kalibro bei modelio ginklo nukentėjusiajam A. B. į krūtinės ląstą dešinėje pusėje ir jį sužalojo keturiomis fabrikinės gamybos 8,0 mm skersmens grankulkėmis, padarydamas nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kolegija nustatė ir tai, jog V. A. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytą dieną bei nenustatytu laiku neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir nešiojo lygiavamzdį ginklą bei 8 vnt. fabrikinės gamybos 8,0 mm skersmens grankulkių, skirtų įvairaus kalibro medžioklinių šovinių, kurie skirti lygiavamzdžiams šautuvams užtaisyti.
Nors kaltinamasis V.A. D. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, tačiau jo parodymai vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamasis teigė, kad 2009-09-01 jis buvo nuėjęs pas kaimynę L. G., kur buvo ir A. K., kuris uostė ūkininko atvežtą pieną. Kadangi jis žinojo, kad A. K. gydėsi metus laiko Romainių tuberkulioziniame dispanseryje, tai pasakė jam, kad jis nešiotų marlinę kaukę, nes jo uostomą pieną moterys perka vaikams. Dėl šios pastabos A. K. užpyko, šaukė, sakė pasakys viską A. B.. Grįžus jam namo, netrukus prie jo namo vartelių dviračiu privažiavo įpykęs A. B., kuris pasakė, kad padės jį į vietą. Jis nuėjo į savo namą, o A. B. pasikeikęs nuvažiavo. Kadangi ketino netrukus važiuoti pas dukrą, tai ėjo pėsčias į autobusų stotelę. Einant gatve pamatė stovinčius A. B. ir L. B.. Jis pabandė kalbėtis su A. B., tačiau šis nesileido į kalbas, koliojo jį, grasino ir buvo užsimojęs alaus buteliu. Tuomet jis pasuko atgal link savo namų, o A. B. ėjo jam iš paskos. Paėjus apie 20 metrų, A. B. pasakė jam, kad jis nebėgtų, nes niekur nepabėgs. Atsisukęs į B., jis pamatė į jo galvą nukreiptą šaunamąjį ginklą. Tuomet sugriebė ranka už to šaunamo ginklo vamzdžio ir nukreipė jį nuo savęs. Tuo metu įvyko šūvis ir jam suskaudo dešinę ranką, todėl jis paleido A. B. laikyto ginklo vamzdį. Kadangi pagalvojo, kad A. B. gali šauti antrą kartą, skubėjo eiti link savo namų. Eidamas susistabdė pravažiuojančią mašiną, kuri nuvežė jį iki Raudondvario plento. Parduotuvėje jis sakė, kad į jį A. B. šovė, todėl paprašė, kad pardavėja iškviestų policiją. Kadangi jo ranka kraujavo, pardavėja jam padavė popierinių rankšluosčių kraujui nusivalyti, o nepažįstamas vyriškis pasiūlė vandens iš automobilio bagažinės, kuriuo jis nusiplovė rankas ir nusiprausė. Jokio šaunamojo ginklo jis niekada nėra neturėjęs ir neturėjo jo 2009-09-01. Dar 1974 metais, dirbdamas mokytoju, jis turėjo startinį, juodą pistoletą, tačiau jį grąžino išeidamas iš darbo. Savo kaltės nepripažįsta, nes A. B. jis nesužalojo.
Nors apylinkės teismas padarė išvadą, jog byloje esantys duomenys nepaneigia nuoseklių kaltinamojo parodymų, tačiau su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir konstatuoja, jog apylinkės teismas, ištyręs byloje įrodymus, netinkamai juos įvertino ir padarė netinkamas išvadas. Kaltinamojo parodymus, kuriais teismas vadovavosi ir kurių pagrindu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, paneigia ne tik nukentėjusiojo A. B. parodymai, bet ir liudytojo L. B. parodymai bei kiti bylos duomenys. Šių įrodymų pagrindu galima daryti neginčijamą išvadą, kad A. B. negalėjo būti ir nebuvo sužalotas kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis.
Nukentėjusysis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio tyrimo metu nuosekliai aiškino, jog 2009-09-01 į namus sugrįžęs A. K., eidavęs pirkti pieno iš ūkininko, jam papasakojo, kad perkant pieną, jį užsipuolęs V.A. D., kuris A. K. išvadino pijoku, džiovininku ir valkata. Važiuodamas dviračiu Romuvos gatve, apie 20.30 val. jis pamatė savo namo kieme stovintį V.A. D. ir jo paklausė, kodėl šis užsipuola A. K. bei jį įžeidinėja. V.A. D. jam atsakė, kad dėl to, jog jis yra kelis kartus sėdėjęs, tai pasodins jį dar kartą. Matydamas, kad V.A. D. yra išgėręs bei pamatęs gatvėje stovintį L. B., dviračiu nuvažiavo link jo. Kalbantis jam su L. B., pamatė ateinantį link jų V.A. D.. L. B. liepė V.A. D. nesikeikti. Jam ruošiantis važiuoti link namų ir perėjus Z. gatvę, prie jo prišoko V.A. D.. Jis sugriebė A. B. už kairiojo peties, kiek pasuko ir iš kažko tai iššovė į dešinę krūtinės pusę. Jis pajuto skausmą, tačiau laikėsi už dviračio. Laikydamas vienoje rankoje dviratį, o kitoje alaus butelį, jis parėjo į namus, kur buvo iškviesta policija bei greitoji medicinos pagalba. Kieme iš jo rūbų iškrito keturi šratai. Jį sužalojo ne kas kitas, o V.A. D., iššovęs į krūtinę.
Pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra, nes juos patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai.
V.A. D. parodymus paneigia, o nukentėjusiojo parodymus patvirtina, nešališko liudytojo L. B. parodymai. Minėtas liudytojas nurodė, jog 2009-09-01 apie 20.30 val., jam stovint su motoroleriu G.-Z. gatvių sankirtoje, už 50 metrų jis matė kaip dviračiu prie V.A. D. namo privažiavo A. B.. Tarp pastarojo ir V.A. D. įvyko žodinis konfliktas. Jie abu kalbėjo garsiai, pakeltu tonu, keikėsi, tačiau apie ką jie kalbėjo, jis negirdėjo. Po to A. B. dviračiu privažiavo prie jo ir pasakė, kad V.A. D. įžeidėjo A. K.. Netrukus prie jų priėjo V.A. D., kuris buvo apsirengęs plačiomis sportinėmis kelnėmis ir maikute. Jis atsiprašė A. B., tačiau pastarasis atsakė nenorintis su juo turėti jokių reikalų. V.A. D. supyko ir vėl ėmė keiktis. A. B. apsisuko ir, vedinas dviračiu, nuėjo link savo namų. Tuo pat metu L. B. sėdo ant savo motorolerio ir ketino važiuoti. Jis pamatė, kaip prie einančio A. B. pribėgo V.A. D., viena ranka griebė A. B., prisitraukė link savęs, po to atstūmė ir pasigirdo šūvis. Kuria ranka V.A. D. sugriebė A. B., nežino, tačiau ginklą turėjo V.A. D. ir ginklas buvo šviesaus metalo. Tuo metu kai V.A. D. pribėgo prie A. B., šis dešine ranka vedėsi dviratį, o kairėje laikė butelį alaus. Po šūvio V.A. D. pasišalino. Kai L. B. pribėgo prie A. B., ant jo kraujo nesimatė, bet matėsi sudraskytas priekyje jo džemperis. A. B. susmuko ir laikėsi įsikibęs tik į dviratį. L. B. dar bandęs vytis V.A. D. ir ėjęs link jo namų. Kadangi gatvėje jo jau nebematė, pagalvojo, kad V.A. D. įėjo į savo namus. Grįždamas prie savo palikto motorolerio, matė nueinantį A. B., vediną savo dviračiu. Motoroleriu nuvažiavo į A. B. namo kiemą, kur buvo A. B., jo žmona bei dukra. Tada pamatė ant A. B. kūno kraują. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir A. B. išsivežė.
Parodymais šio liudytojo, tiesiogiai mačiusio visas įvykio aplinkybes, kolegija neturi pagrindo abejoti, nes nėra jokių duomenų, jog jis dėl kokių tai aplinkybių būtų šališkas, neobjektyvus ar palaikytų kurią nors iš konfliktavusių pusių. Tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis V.A. D..
Tiek nukentėjusiojo, tiek ir L. B. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojas L. J., paaiškinęs, jog dar 2008 metų vasarą V.A. D. jam rodė senovinį pistoletą, kuris buvo vario spalvos, lenkta rankena ir atlaužiamu gaiduku.
Įvykio vietos pažiūros metu apžiūrint įvykio vietą G. gatvėje, prieš namą Nr. 9 bei Z. gatvės sankirta, ant važiuojamosios dalies buvo surastas šovinio šratas. Analogiškus tris šovinio šratus bei raudonos spalvos megztinį su dėmėmis 2009-09-01 daiktų pateikimo protokolu pateikė ir nukentėjusiojo duktė J. B.. 2009-09-02 KMUK krūtinės chirurgijos skyriaus administratorė L. S. pateikė indelį su 4 tokiais pat į šratus panašiais svetimkūniais, išimtais iš A. B. krūtinės.
Rastus bei iš A. B. kūno išimtus šratus pateikus ištirti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistams, šie savo išvadoje patvirtino, jog jiems pateiktos aštuonios grankulkės(keturios išimtos iš A. B. krūtinės, viena rasta įvykio vietos apžiūros metu bei trys Romuvos g. 89A kieme) yra fabrikinės gamybos 8,0 mm skersmens grankulkės, skirtos įvairaus kalibro medžioklinių šovinių, skirtų lygiavamzdžiams šautuvams, užtaisymui. Pateiktos grankulkės buvo iššautos iš lygiavamzdžio ginklo, tačiau negalima nustatyti, iš kokio kalibro, modelio ginklo jos iššautos, ar iš vieno ginklo, ar tuo pačiu metu (vienu šūviu) jos buvo iššautos, kadangi nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima apie tai nuspręsti. Specialistai patvirtino, jog nukentėjusiojo A. B. raudonos spalvos bliuzone bei jo marškinėliuose esantys daugybiniai pažeidimai yra šautiniai, padaryti švininiais sviediniais, į jį buvo šauta iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai, atstumo nustatyti negalima, kadangi nepateiktas tirti ginklas ir nėra aišku, kokio kalibro bei kokio užtaisymo šoviniai buvo panaudoti.
Išvadoje patvirtinama, kad nukentėjusiojo A. B. raudonos spalvos bliuzono ir marškinėlių šautiniai pažeidimai bei jo kūno šautiniai sužalojimai buvo padaryti 8 mm skersmens grankulkėmis, tarp kurių keturiomis, rastomis nukentėjusiojo krūtinės sienoje. Šūvio kryptis buvo iš kairės į dešinę, nežymiai iš priekio atgal ir praktiškai horizontaliai, vertinant nukentėjusiojo kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu.
Specialistai taip pat nustatė, jog ant V.A. D. kelnių, kairiojoje jų kišenėje yra pavienių apdegusių parako dalelių bei mažo intensyvumo švino metalizacijos pėdsakų, kas patvirtina tą aplinkybę, kad V.A. D. o ne A. B. laikė kišenėje ginklą, kuriuo buvo sužalotas A. B..
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tiek aptarti nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymai bei specialistų išvados paneigia kaltinamojo V.A. D. versiją, jog būtent nukentėjusysis turėjo ginklą, kuriuo taikėsi į jį, o V.A. D., paėmęs už ginklo vamzdžio ir gindamasis, suko ginklą nuo savęs, po ko ginklas iššovė. Specialistų išvadoje kategoriškai konstatuota, jog į A. B. buvo šauta ne iš arti, kaip kad nurodo V.A. D., o iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Be to, iš nukentėjusiojo drabužių matyti, kad šratai buvo pasklidę iki 10 cm plotyje, todėl akivaizdu, kad iššovė ne pats nukentėjusysis, o kaltinamasis. Tiek specialistų išvada, tiek ir kiti aptarti įrodymai patvirtina būtent nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad kaltinamasis atsinešė prie jo ginklą, ir, paėmęs jį už kairės rankos bei ją atmetęs į šalį, iš 1-1,5 metro atstumo šovė į nukentėjusį.
Kaip jau minėta, V.A. D. parodymus paneigia specialisto išvadoje nurodyta aplinkybė, jog kaltinamojo kelnių kairiojoje kišenėje buvo rasta pavienių apdegusių parako dalelių, o šios kišenės vidinio paviršiaus apatinėje dalyje - mažo intensyvumo švino metalizacijos pėdsakų. Akivaizdu, jog apdegusios parako dalelės, švino metalizacijos pėdsakai bei kapsulės inicijuojančios medžiagos dalelės drabužių kišenėje gali atsirasti (nusėsti) nešiojant joje ginklą, iššauto šovinio tūteles, kulkas šratus (grankulkes), šovinių (šaudmenų) dalis ar įrankius, skirtus ginklams ar šoviniams užtaisyti. Jei dar parako bei kapsulės medžiagų dalelės ant drabužių ir kišenėse gali nusėsti ir šūvio metu, tai metalizacijos pėdsakas gali atsirasti tik tada, kai kišenėje yra nešiojamas ginklas arba šoviniai.
Visa tai patvirtina A. B. nuoseklius parodymus bei, rodo, jog būtent kaltinamasis V.A. D. turėjo šaunamąjį ginklą, kurį panaudojo prieš nukentėjusį. Būtent kaltinamasis su savimi atsineštu ir neteisėtai įgytu ginklu iššovė į A. B., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti tiek pagal LR BK 253 str., tiek ir LR BK 138 str.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su prokuroro pateikta V.A. D. veiksmų kvalifikacija pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos-tai veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl LR BK 138 str. 2 d. 8 p. gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog kaltinamasis V.A. D. į nukentėjusįjį iššovė bei sveikatos sutrikdymą jam padarė vedinas chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju, teisme ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog tarp kaltinamojo V.A. D. bei nukentėjusiojo A. B. įvyko asmeninis ginčas dėl V.A. D. veiksmų A. K. atžvilgiu, peraugęs į atvirą konfliktą. Būtent šio ginčo bei jo metu kilusio konflikto pasekmė ir buvo V.A. D. veiksmai, kurių metu kaltinamasis iššovė į nukentėjusįjį, nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą. Nors konfliktas vyko ir viešoje vietoje, tačiau pagal teismų praktiką smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje bei sutrikdę viešąją tvarką, ne visada turi būti vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulemia pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, chuliganiškos paskatos, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojama. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, jog V.A. D. smurtinius veiksmus ir dėl jų kilusias pasekmes nulėmė būtent asmeninės priežastys-ginčas, pyktis bei jų išdavoje kilęs kerštas, o ne chuliganiškos paskatos. Todėl kolegija daro išvadą, jog kaltinamasis V. A. D. iš lygiavamzdžio nenustatyto kalibro bei modelio ginklo nukentėjusiajam A. B. į krūtinės ląstą fabrikinės gamybos 8,0 mm skersmens grankulkėmis iššovė bei jį sužalojo t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą A. B. padarė ne dėl chuliganiškų paskatų. Todėl jis padarė ne nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., o LR BK 138 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką.
Byloje esantys duomenys duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad kaltinamasis V.A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1 d.
Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog V.A. D. nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė panaudodamas būtent šaunamąjį ginklą. Nors minėtas ginklas ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo surastas, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje yra konstatuota, jog keturios A. B. kūne surastos, viena įvykio vietos apžiūros metu rasta bei trys Romuvos g. 89A kieme rastos grankulkės yra fabrikinės gamybos 8,0 mm skersmens grankulkės, skirtos įvairaus kalibro medžioklinių šovinių, skirtų lygiavamzdžiams šautuvams, užtaisymui ir iššautos iš lygiavamzdžio ginklo.
Pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 d. 49 p. šaunamasis ginklas – tai ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti, arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.
Visa tai bei aplinkybė, kad V.A. D. tikrai neturėjo leidimo nešioti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, duoda pakankamą pagrindą konstatuoti, jog V.A. D. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytą dieną bei nenustatytu laiku neteisėtai ir neturėdamas leidimo, įgijo, laikė bei nešiojo lygiavamzdį šaunamąjį ginklą bei ne mažiau kaip 8 vnt. fabrikinės gamybos 8,0 mm skersmens grankulkių, skirtų įvairaus kalibro medžioklinių šovinių lygiavamzdžiams šautuvams užtaisyti, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1 d.
Pripažindama V.A. D. padarius LR BK 138 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas bei skirdama už jas bausmes, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.- į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes.
V.A. D. padarė du tyčinius- vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalto būdamas neblaivus. Jis anksčiau jau buvo padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, kolegija sprendžia, jog V.A. D. turi būti skiriama ne kita, o laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokia bausme galima pasiekti LR BK 41 str. numatytų tikslų. Tačiau, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo amžių bei sveikatos stovį, yra pagrindas manyti, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą galima atidėti pritaikius LR BK 75 str. .
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiojo A. B. pareikštas 1422,89 Lt civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimui yra pagrįstas rašytiniais įrodymais ir motyvuotas. Iš patikslinto nukentėjusiojo A. B. civilinio ieškinio (t. 3 b.l. 146) matyti, jog turtinę žalą sudaro sugadinti drabužiai (800 litų), išlaidos vaistams(422,89 litai) bei 200 litų kelionės išlaidos į gydymo įstaigas, ikiteisminio tyrimo įstaigas. Šios išlaidos yra įrodytos, nėra aiškiai per didelės, todėl iš kaltinamojo V.A. D. priteistina 1422,89 Lt turtinė žala nukentėjusiajam A. B..
Iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų (t. 3 b. l. 147-148, t. 4 b. l. 74) matyti, jog nukentėjusįjį A. B. teisminio nagrinėjimo metu ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavo advokatas, kuriam nukentėjusysis A. B. yra sumokėjęs 2900 litų. Kadangi atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės ir taip pat pagrįstos dokumentais, todėl iš kaltinamojo V.A. D. turi būti priteista nukentėjusiajam A. B. 2900 litų - jo turėtos išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme (LR BPK 106 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog Valstybinė ligonių kasa prie SAM yra pareiškusi 78,82 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. B. gydymąsi. Šis ieškinys yra įrodytas, todėl iš kaltinamojo V.A. D. priteistina 78,82 Lt Valstybinei ligonių kasai prie SAM.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato tik piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio asmens padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelis. Atsižvelgdama į nukentėjusiojo A. B. sužalojimo būdą, jo pasekmes, į nukentėjusiojo patirtą skausmą, jo dvasinius išgyvenimus ir patirtus nepatogumus, taip pat į kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, kolegija daro išvadą, jog iš kaltinamojo V. A. D. nukentėjusiajam A. B. gali ir turi būti priteistina ne didesnė nei 5000 Lt. neturtinė žala.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.
nusprendė:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros, nukentėjusiojo A. B. bei jo atstovo- advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
V. A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 253 str., LR BK 138 str. 1 d., perkvalifikavus šią veiką iš LR BK 138 str. 2d. 8p. numatytos nusikalstamos veikos, bei paskirti jam laisvės atėmimo bausmes:
-už veiką numatytą LR BK 253 str. 1 d. - 2 (du) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;
-už veiką numatytą LR BK 138 str. 1d.- 2(du) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. A. D. atidėti 3(trejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 1 p., įpareigoti nuteistąjį V. A. D. per 1(vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. B. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
- nukentėjusiajam A. B. – 1422,89 (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt du litus 89 centus) Lt turtinės žalos atlyginimui, 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimui, 2900 (du tūkstančius devynis šimtus) Lt turėtų išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose;
- Valstybinei ligonių kasai prie SAM - 78,82 (septyniasdešimt aštuonis litus 82 centus) Lt. A. B. gydymo išlaidas
Iki nuosprendžio įvykdymo, palikti laikiną V. A. D. nuosavybės teisių apribojimą į jo butą V.Krėvės pr. 98-51, Kaune(unikalus Nr. 1997400760110053).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
-A. B. sportines kelnes-grąžinti A. B.;
- V.A. D. rūbus-gražinti V.A. D.;
- 8 grankulkes, lipdukus su šūvio pėdsakais, A. B. marškinėlius ir bliuzoną-sunaikinti.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.