Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brink's Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brink's Lithuania“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Byloje nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brink's Lithuania“ (UAB „G4S Lietuva“ teisių perėmėjas, toliau – ir pareiškėjas) ir atsakovo Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) dėl Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento (toliau – ir GPD) direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. V2019/(30.90-3000)-394-1 „Dėl privalomo nurodymo davimo UAB „G4S Lietuva“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame nuspręsta duoti pareiškėjui privalomą nurodymą pašalinti pažeidimą, t. y. užtikrinti, kad pareiškėjo Panevėžio skyriaus naudojamais banknotų tvarkymo aparatais BPS 200, serijos Nr. 20018323 (toliau – ir Aparatas l) ir BPS 200, serijos Nr. 20018265 (toliau – ir Aparatas 2) (toliau kartu – ir Aparatai) automatizuotai tikrinant eurų banknotų, skirtų pakartotinai išleisti į apyvartą, tinkamumą apyvartai, tinkamumo apyvartai tolerancijos lygis neviršytų Europos Centrinio Banko (toliau – ir ECB) nustatyto 5 proc. tolerancijos lygio (toliau – ir Privalomas nurodymas).

3. 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimo dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (ECB/2010/14) (2010/597/ES) , iš dalies pakeisto 2012 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ECB/2012/19) (2012/507/ES) (toliau – ir Sprendimas ECB/2010/14) 2 konstatuojamojoje dalyje pažymėta: „Siekiant apsaugoti eurų banknotų patikimumą ir užtikrinti, kad padirbti banknotai būtų tinkamai aptikti, apyvartoje esančių eurų banknotų būklė turi išlikti gera, kad būtų galima lengvai ir patikimai patikrinti ar jie tikri; todėl reikia patikrinti, ar eurų banknotai tinka apyvartai. Be to, įtariami padirbti eurų banknotai turi būti greitai aptikti ir perduoti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.“

6. Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 1, 3–5 dalyse nustatyta:

3. Autentiškumo ir tinkamumo apyvartai patikrinimai atliekami NCB sėkmingai testuoto tipo banknotų tvarkymo aparatais arba tai padaro apmokytas personalo narys rankiniu būdu.

4. Per klientų valdomus aparatus arba pinigų išdavimo automatus eurų banknotai gali būti pakartotinai išleisti į apyvartą tik tuomet, jeigu jų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai patikrino NCB sėkmingai testuoto tipo pinigų tvarkymo aparatas ir jie buvo klasifikuoti kaip tikri ir tinkami apyvartai. <…>

5. Grynųjų pinigų tvarkytojai gali pradėti eksploatuoti profesionaliems naudotojams skirtus aparatus, kai jie naudojami autentiškumui ir tinkamumui apyvartai tikrinti, ir klientų valdomus aparatus, jei NCB juos sėkmingai testavo ir jie yra išvardinti ECB svetainėje kaip nustatyta 9 straipsnio 2 dalyje. Jei nėra NCB ir grynųjų pinigų tvarkytojo susitarimų dėl griežtesnių nustatymų, aparatai naudojami tik ECB svetainėje išvardintiems atitinkamiems aparatams skirtiems eurų banknotų nominalams ir serijoms, su standartiniais gamyklos nustatymais, įskaitant visus atnaujinimus, kurie buvo sėkmingai testuoti.“

13. 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimo dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (ECB/2010/14) (2010/597/ES) originalios redakcijos 6 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta: „Tinkamumas apyvartai tikrinamas laikantis IIIa ir IIIb prieduose nustatytų minimalių standartų.“, o šio teisės akto IIIa priede buvo išdėstyti Eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoti tikrinimo minimalūs standartai.

14. 2012 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko sprendimu, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2010/14 dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (ECB/2012/19) (2012/507/ES) (toliau – ir Sprendimas ECB/2012/19) buvo pakeistas 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimo dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą (ECB/2010/14) (2010/597/ES) 6 straipsnis. Po šio pakeitimo Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Automatizuotai tinkamumas apyvartai tikrinamas sėkmingai testuotu banknotų tvarkymo aparatu laikantis minimalių standartų, kurie skelbiami ECB svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami.“

16. Sprendimo ECB/2012/19 priedo 4 punktu IIIa priedas buvo išbrauktas, o IIIb priedas buvo pernumeruotas į III priedą.

17. Kaip nurodyta Eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimaliuose standartuose (toliau – ir Minimalūs standartai), kurie yra skelbiami Europos centrinio banko interneto svetainėje, banknotų tvarkymo aparatais nustatomo tinkamumo apyvartai tolerancijos lygis yra 5%. Tai reiškia, kad aparatai neteisingai priskirtų tinkamiems apyvartai ne daugiau kaip 5% tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių eurų banknotų.

23. LBĮ 47⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Lietuvos bankas organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“

24. LBĮ 47⁵ straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Lietuvos bankas grynųjų pinigų tvarkytojų grynųjų pinigų tvarkymo veiklą prižiūri ir poveikio priemones grynųjų pinigų tvarkytojams taiko vadovaudamasis šio įstatymo, Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, Reglamento (ES) Nr. 1210/2010, Sprendimo ECB/2010/14 ir Lietuvos banko teisės aktų dėl grynųjų pinigų tvarkytojų veiklos priežiūros nuostatomis. <...>“

25. LBĮ 47⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta: „Lietuvos bankas, nustatęs pažeidimų, grynųjų pinigų tvarkytojui duoda vieną ar kelis privalomus nurodymus: <...> 2) per Lietuvos banko nustatytą terminą pašalinti pažeidimus.“

26. LBĮ 47⁷ straipsnio 4 dalyje nurodyta: „Lietuvos bankas taiko tam pačiam asmeniui, padariusiam pažeidimus, vieną ar kelias poveikio priemones: 1) įspėja dėl pažeidimų; 2) skiria šiame straipsnyje nustatytas baudas.“ To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: <...> 2) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi Lietuvos banko duoti privalomi nurodymai; <...> 4) nesilaikoma Reglamento (ES) Nr. 1210/2010 ar Sprendimo ECB/2010/14 reikalavimų, susijusių su eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimu. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Lietuvos bankas skiria juridiniam asmeniui iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą.“ To paties straipsnio 10 dalyje nurodyta: „Šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytais atvejais Lietuvos bankas už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.“

27. Lietuvos banko valdybos 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 03-136 „Dėl Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 03-170 redakcija) patvirtinto Grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros tvarkos aprašo 16.3 punkte nurodyta, kad atlikdami patikrinimą Atsakingieji tarnautojai (GPD potvarkiu paskirti šio departamento tarnautojai, atsakingi už grynųjų pinigų tvarkytojo veiklos patikrinimo atlikimą) testuoja, ar grynųjų pinigų tvarkytojo naudojami grynųjų pinigų tvarkymo aparatai geba tikrinti eurų banknotų ar monetų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai. To paties teisės akto 16.6 punkte nurodyta, jog atlikdami patikrinimą Atsakingieji tarnautojai įvertina, ar grynųjų pinigų tvarkytojas tinkamai laikosi Aprašo 16.5 papunktyje nurodytų procedūrų ir kitų Reglamente Nr. 1338/2001, Reglamente Nr. 1210/2010, Sprendime ECB/2010/14 ir Autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo tvarkos apraše nustatytų grynųjų pinigų tvarkymo veiklos reikalavimų.

28. Lietuvos banko valdybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 03-162 „Dėl Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 03-171 redakcija) patvirtinto Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12 punkte nurodyta: „Grynųjų pinigų tvarkytojas eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai tikrina automatizuotai, vadovaudamasis minimaliais standartais, skelbiamais ECB interneto svetainėje http://www.ecb.europa.eu/euro/cashprof/cashhand/recycling/html/fitness.lt.html, naudodamas:

12.1. klientų valdomus aparatus, kuriais patikrinti eurų banknotai klasifikuojami ir veiksmai su jais atliekami vadovaujantis Sprendimo (ECB/2010/14) II a priede nustatyta tvarka; 12.2. profesionaliems naudotojams skirtus aparatus, kuriais patikrinti eurų banknotai klasifikuojami ir veiksmai su jais atliekami vadovaujantis Sprendimo (ECB/2010/14) II b priede nustatyta tvarka.“

Reikšmingos faktinės aplinkybės

29. Lietuvos banko tarnautojai 2018 m. gruodžio 18 d. atliko pareiškėjo Panevėžio skyriaus patikrinimą. Kaip nurodyta ginčijamame Sprendime, patikrinimo metu, be kita ko, buvo tikrinama, kaip pareiškėjas laikosi grynųjų pinigų tvarkymo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat buvo testuotas Aparatų gebėjimas patikrinti eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai, naudojant banknotų testavimo paketą iš Lietuvos banko paruoštų ir ECB pateiktų 115 vnt. netinkamų apyvartai (tinkamumo apyvartai kriterijų neatitinkančių) eurų banknotų (toliau – ir Testavimo paketas). Patikrinimo metu nustatyta, kad Aparatas 1 surūšiavo kaip tinkamus apyvartai 18,26% Testavimo pakete buvusių netinkamų apyvartai banknotų, o Aparatas 2 surūšiavo kaip tinkamus apyvartai 13,91% Testavimo pakete buvusių netinkamų apyvartai banknotų. Testavimo rezultatai fiksuoti Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento 2019 m. sausio 7 d. patikrinimo akte Nr. 30.28-3001-1 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte pažymėta, kad Aparatai įtraukti į sėkmingai testuotų aparatų sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinės instancijos teismas administracinėms byloms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str.), todėl iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimui, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, jis privalo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (SESV 267 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, pagal nacionalinio teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas sprendžia ir dėl Europos Centrinio Banko priimtų teisės aktų aiškinimo ar galiojimo (pvz., 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Heinrich Weiss ir kt., C‑493/17, ECLI:EU:C:2018:1000).

35. Šioje byloje yra ginčijamas Sprendimas, kuriame buvo pritaikyta Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis ir Minimalūs standartai. Europos Centrinio Banko sprendimai yra specifinėje srityje priimti teisės aktai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Sprendimo ECB/2010/14 13 straipsnio 2 dalį bei 3 straipsnio 1 dalį, galima daryti išvadą, kad Sprendimas ECB/2010/14 yra tiesioginio poveikio.

36. Byloje kyla klausimai dėl Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir galiojimo bei Eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimalių standartų privalomumo. Konkrečiai – kyla klausimas dėl to, ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis yra taikytina grynųjų pinigų tvarkytojui. Jei Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis grynųjų pinigų tvarkytojui nėra taikytina, kyla klausimas, ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis, skaitant ją kartu su Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti aiškinama taip, kad pagal ją yra draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pareiga laikytis šių minimalių standartų yra taikoma grynųjų pinigų tvarkytojui. Taip pat teisėjų kolegijai kyla klausimas dėl Minimalių standartų privalomumo bei Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies galiojimo.

Dėl Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies aiškinimo

37. Kaip minėta, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Automatizuotai tinkamumas apyvartai tikrinamas sėkmingai testuotu banknotų tvarkymo aparatu laikantis minimalių standartų, kurie skelbiami ECB svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami.“

38. Pareiškėjas ir atsakovas nagrinėjamoje byloje skirtingai supranta Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį. Atsakovas teigia, kad ši teisės norma turi būti aiškinama kaip įpareigojanti grynųjų pinigų tvarkytoją, automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai, laikytis minimalių standartų, kurie skelbiami Europos Centrinio Banko interneto svetainėje. Pareiškėjas teigia, kad ši teisės norma turėtų būti aiškinama kaip reiškianti, kad grynųjų pinigų tvarkytojas, automatizuotai tikrindamas eurų banknotų tinkamumą apyvartai, privalo naudoti banknotų tvarkymo aparatus, kurie sėkmingai testuoti pagal minimalius standartus, kurie skelbiami Europos Centrinio Banko interneto svetainėje.

39. Teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies aiškinimo. Šios teisės normos (lietuvių kalba) lingvistinis aiškinimas suponuotų, kad pagal šią teisės normą automatizuotai eurų banknotų tinkamumas apyvartai turėtų būti tikrinamas laikantis minimalių standartų, t. y. jog automatizuotai eurų banknotų tinkamumą apyvartai tikrinantis subjektas (grynųjų pinigų tvarkytojas) turėtų laikytis Minimalių standartų. Vis dėlto, kaip minėta, Sprendimo ECB/2012/19 3 konstatuojamojoje dalyje buvo pažymėta, kad „Sprendimo ECB/2010/14 IIIa priede nustatyti eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoti tikrinimo minimalūs standartai yra banknotų tvarkymo aparatų funkcinėms galimybėms taikomi reikalavimai. Todėl jie skirti tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams ir neturi įtakos Sprendime ECB/2010/14 nustatytai autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo tvarkai, kurios turi laikytis grynųjų pinigų tvarkytojai.“ Taigi, keičiant Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį, Sprendimo ECB/2012/19 3 konstatuojamojoje dalyje iš esmės buvo nurodyta, kad eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo minimalūs standartai yra skirti tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams ir neturi įtakos Sprendime ECB/2010/14 nustatytai autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo tvarkai, kurios turi laikytis grynųjų pinigų tvarkytojai. Atsižvelgiant į šią Sprendimo ECB/2012/19 3 konstatuojamąją dalį, kyla klausimas, ar Minimalūs standartai visgi yra skirti tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams ir pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį grynųjų pinigų tvarkytojams nekyla pareiga užtikrinti Minimalių standartų laikymosi. Teisėjų kolegija abejoja, ar, kaip teigia pareiškėjas, Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad pagal ją grynųjų pinigų tvarkytojas privalo naudoti banknotų tvarkymo aparatus, kurie sėkmingai testuoti pagal minimalius standartus, kurie skelbiami ECB svetainėje. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Sprendimo ECB/2010/14 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad NCB testuoja banknotų tvarkymo aparatų tipus laikydamiesi bendrųjų testavimo procedūrų. Taigi, jei Sprendimo 6 straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama kaip nustatanti grynųjų pinigų tvarkytojo pareigą naudoti banknotų tvarkymo aparatus, kurie sėkmingai testuoti pagal minimalius standartus, kurie skelbiami ECB svetainėje, kyla abejonių, ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis nustato skirtingą testavimo procedūrą nei nustatyta 9 straipsnio 1 dalyje, ar 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra patenka į 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros apimtį.

40. Remiantis Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalimi, nesant NCB ir grynųjų pinigų tvarkytojo susitarimų dėl griežtesnių nustatymų, aparatai naudojami su standartiniais gamyklos nustatymais, įskaitant visus atnaujinimus, kurie buvo sėkmingai testuoti. Teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį bei 3 straipsnio 5 dalį grynųjų pinigų tvarkytojui, automatizuotai tikrinančiam eurų banknotų tinkamumą apyvartai, kyla pareiga ne tik naudoti aparatus su gamyklos nustatymais, tačiau ir užtikrinti Minimalių standartų laikymąsi. Taip pat kyla ir klausimas, ar šios pareigos yra visiškai suderinamos, ypač tuo atveju, jei standartinių gamyklos nustatymų naudojimas savaime neužtikrintų Minimalių standartų laikymosi, o grynųjų pinigų tvarkytojas turėtų imtis papildomų veiksmų (įskaitant, pavyzdžiui, aparato nustatymų keitimą), siekdamas užtikrinti Minimalių standartų laikymąsi. Šis klausimas dėl grynųjų pinigų tvarkytojų pareigų apimties pagal minėtas teisės normas yra svarbus nagrinėjamu atveju, kadangi šioje byloje yra ginčijamas Sprendimas, kuriuo grynųjų pinigų tvarkytojas įpareigotas užtikrinti, kad Aparatai tinkamiems apyvartai neteisingai priskirtų ne daugiau kaip 5% netinkamų apyvartai eurų banknotų, t. y. grynųjų pinigų tvarkytojui buvo pritaikytas reikalavimas, kylantis iš Minimalių standartų (tačiau ne įpareigojimas naudoti Aparatus su standartiniais gamyklos nustatymais, kaip nurodyta Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalyje).

41. Jei pareiga laikytis Minimalių standartų pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį grynųjų pinigų tvarkytojui būtų taikoma, teisėjų kolegijai taip pat kyla abejonių dėl to, kaip grynųjų pinigų tvarkytojas galėtų užtikrinti, kad laikosi Minimalių standartų, t. y. ar tokiu atveju grynųjų pinigų tvarkytojas turėtų papildomai tikrinti eurų banknotus, kurie jau buvo patikrinti jo naudojamu banknotų tvarkymo aparatu. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas nurodo, jog Sprendimas ECB/2010/14 nenumato reikalavimo, kad grynųjų pinigų tvarkytojas eurų banknotų tinkamumą apyvartai tikrintų dviem skirtingais banknotų tvarkymo aparatais, ir grynųjų pinigų tvarkytojas dėl objektyvių priežasčių negali žinoti, kuriuos eurų banknotus jo naudojamas banknotų tvarkymo aparatas klaidingai priskyrė tinkamų apyvartai banknotų kategorijai, ir suskaičiuoti klaidingai surūšiuotų eurų banknotų kiekį, todėl negali įvertinti, ar jo vykdoma eurų banknotų tvarkymo veikla atitinka 5% tolerancijos ribą. Taigi, kyla klausimas, ar aiškinimas, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas grynųjų pinigų tvarkytojui automatizuotai tikrinant eurų banknotų tinkamumą apyvartai laikytis Minimalių standartų, įskaitant 5% tolerancijos ribą, reikštų reikalavimą grynųjų pinigų tvarkytojui atlikti tai, kas yra neįmanoma.

42. Teisėjų kolegija abejoja, ar iš Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies tekstų įvairiomis Europos Sąjungos kalbomis galima padaryti vienareikšmišką išvadą, jog grynųjų pinigų tvarkytojas, automatizuotai tikrindamas eurų banknotų tinkamumą apyvartai, privalo užtikrinti Minimalių standartų laikymąsi.

43. Kita vertus, jei pareiga laikytis Minimalių standartų pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį grynųjų pinigų tvarkytojui visgi nebūtų taikoma, kyla klausimas, ar vien banknotų tvarkymo aparatų naudojimas su standartiniais gamyklos nustatymais galėtų užtikrinti, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti gerą eurų banknotų būklę, kaip nurodyta Sprendimo ECB/2010/14 2 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo atžvilgiu atsakovas byloje teigia, kad jeigu būtų laikoma, kad Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga laikytis Minimalių standartų netaikoma grynųjų pinigų tvarkytojams, būtų paneigta bendra rūpestingumo pareiga, kuri pasireiškia tuo, kad grynųjų pinigų tvarkytojas, naudojantis aparatą, turi užtikrinti aparato būklę, tinkamą eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimui atlikti, be to, pasak atsakovo, tokiu atveju būtų neįmanoma užtikrinti geros eurų banknotų būklės, ko siekiama Sprendime ECB/2010/14 nustatytu teisiniu reglamentavimu.

Dėl galimybės nacionaliniame teisės akte nustatyti pareigą grynųjų pinigų tvarkytojams laikytis Minimalių standartų

44. Kaip minėta, nacionalinės teisės nuostatoje, Tvarkos aprašo 12 punkte yra nurodyta, jog grynųjų pinigų tvarkytojas eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai tikrina automatizuotai, vadovaudamasis minimaliais standartais, skelbiamais ECB interneto svetainėje. Jei Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama taip, jog Minimalūs standartai yra taikomi tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams (tačiau ne grynųjų pinigų tvarkytojams), teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar tokiu atveju pareigos grynųjų pinigų tvarkytojams laikytis Minimalių standartų nustatymas nacionalinės teisės akte yra suderinamas su Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalimi, skaitant ją kartu su Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje yra įtvirtinta pareiga naudoti banknotų tvarkymo aparatus su standartiniais gamyklos nustatymais. Kaip minėta, teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar grynųjų pinigų tvarkytojų pareiga laikytis Minimalių standartų yra visiškai suderinama su pareiga naudoti banknotų tvarkymo aparatus su standartiniais gamyklos nustatymais, ypač tuo atveju, jei banknotų tvarkymo aparatų naudojimas su standartiniais gamyklos nustatymais savaime neužtikrintų Minimalių standartų laikymosi, o grynųjų pinigų tvarkytojas turėtų imtis papildomų veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad nepažeidžia Minimalių standartų. Taigi, teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis, skaitant ją kartu su 3 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti aiškinama taip, kad pagal ją yra draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pareiga laikytis Minimalių standartų yra taikoma grynųjų pinigų tvarkytojui.

Dėl Minimalių standartų privalomumo bei Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalies galiojimo

45. Kaip nurodyta Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje, Minimalūs standartai yra skelbiami ECB svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami. Šiuo aspektu pastebėtina, kad iš Minimalių standartų, skelbiamų ECB svetainėje, matyti, kad nėra nurodyta Minimalių standartų paskelbimo data, taip pat pakeitimų datos ar anksčiau galiojusių Minimalių standartų redakcijų tekstai.

46. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad, siekiant nustatyti, ar aktas sukelia privalomų teisinių padarinių, reikia remtis šio akto esme ir šiuos padarinius vertinti remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, to akto turiniu, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo įgaliojimus (2021 m. liepos 15 d. sprendimas Fédération bancaire française, C‑911/19, ECLI:EU:C:2021:599, 38 p., 2017 m. spalio 25 d. sprendimas Rumunija prieš Komisiją, C‑599/15 P, EU:C:2017:801, 48 p. ir 2018 m. vasario 20 d. sprendimas Belgija prieš Komisiją, C‑16/16 P, EU:C:2018:79, 32 p.).

47. Kaip yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, teisinio saugumo principas reikalauja teisės aktų aiškumo bei tikslumo ir siekia užtikrinti Sąjungos teisės reglamentuojamų situacijų ir teisinių santykių numatomumą (2019 m. spalio 17 d. sprendimas Südzucker AG, C-423/18, ECLI:EU:C:2019:872, 55 p., 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C-199/03, EU:C:2005:548, 69 p. ir jame nurodyta jurisprudencija). Šis reikalavimas yra juo labiau svarbus, kai asmenims yra nustatomos pareigos (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Christian Schulin, C-305/00, ECLI:EU:C:2003:218, 58 p.). Pagal teisinio saugumo principą, bet kokio teisinių padarinių sukeliančio teisės akto privalomasis pobūdis turi kilti iš Sąjungos teisės nuostatos, kuri turi būti aiškiai nurodyta kaip teisinis pagrindas ir kurioje turi būti nustatyta teisinė forma, kaip turi būti priimtas teisės aktas (2015 m. birželio 19 d. sprendimas Italija prieš Komisiją, T‑358/11, ECLI:EU:T:2015:394, 123 p., 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo Italija prieš Komisiją, T‑308/05, Rink., EU:T:2007:382, 123 p. ir jame nurodyta teismo praktika; 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Lenkija prieš Komisiją, T‑4/06, EU:T:2011:546, 82 p. ir jame nurodyta teismo praktika).

48. Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Bendrijos institucijos priimtu aktu, kaip antai reglamentu pagrindinėje byloje, galima remtis fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu valstybėje narėje, tik jei pastarieji turi galimybę su juo susipažinti jį tinkamai paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Teisingumo Teismas nusprendė, kad teisinio saugumo principas reikalauja, jog Bendrijos teisės aktai leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai žinoti savo pareigų, kurios jais nustatomos, apimtį, o tai gali būti užtikrinta tik šiuos teisės aktus tinkamai paskelbus adresato oficialiąja kalba (2007 m. gruodžio 11 d. sprendimas Skoma‑Lux sro, C‑161/06, ECLI:EU:C:2007:773, 37, 38 p.). Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, jog gali būti įrodyta, kad suinteresuotasis asmuo iš tiesų susipažino su Bendrijos teisės aktu, nepakanka, kad privataus asmens atžvilgiu būtų galima remtis Bendrijos teisės aktu, kuris nebuvo tinkamai paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2007 m. gruodžio 11 d. sprendimas Skoma‑Lux sro, C‑161/06, ECLI:EU:C:2007:773, 45, 46 p.).

49. Taigi, teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar, Minimalūs standartai, atsižvelgiant į tai, kad jie yra paskelbti Europos Centrinio Banko svetainėje, nepažeidžia teisinio saugumo principo, SESV 297 straipsnio 2 dalies, ir gali būti laikomi privalomo pobūdžio. Teisėjų kolegija abejoja, ar Minimaliais standartais gali būti remiamasi grynųjų pinigų tvarkytojų atžvilgiu ir ar šiais standartais gali būti pagrįstos jų pareigos, t. y. ar grynųjų pinigų tvarkytojui, pažeidusiam Minimalius standartus, gali būti skiriamas privalomas nurodymas.

50. Atsižvelgiant į tai, jog toks Minimalių standartų paskelbimo būdas yra nurodytas Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar ši teisės norma (Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis) tiek, kiek joje yra nurodytas toks eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo minimalių standartų paskelbimo būdas, yra suderinama su SESV 297 straipsnio 2 dalimi, teisinio saugumo principu ir yra galiojanti.

51. Šiomis aplinkybėmis, siekiant išsklaidyti kilusias abejones dėl ginčo teisiniams santykiams aktualių Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo bei taikymo, yra tikslinga kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu išaiškinti aptartas Sąjungos taisykles bei nuspręsti dėl jų galiojimo. Atsakymas į šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus klausimus turėtų esminę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes sudarytų prielaidas, be kita ko, išsiaiškinti tikrąjį Sąjungos taisyklių turinį bei užtikrinti Sąjungos teisės viršenybę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 137 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1) Ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama taip, jog šioje teisės normoje minimų minimalių standartų privalo laikytis grynųjų pinigų tvarkytojas, kuris automatizuotai tikrina eurų banknotų tinkamumą apyvartai?

2) Jei pagal Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalį joje minimi minimalūs standartai yra taikomi tik banknotų tvarkymo aparatų gamintojams (tačiau ne grynųjų pinigų tvarkytojams), ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis, skaitant ją kartu su Sprendimo ECB/2010/14 3 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti aiškinama taip, kad pagal ją yra draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pareiga laikytis šių minimalių standartų yra taikoma grynųjų pinigų tvarkytojui?

3) Ar Eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuoto tikrinimo banknotų tvarkymo aparatais minimalūs standartai, atsižvelgiant į tai, kad jie yra paskelbti Europos Centrinio Banko svetainėje, neprieštarauja teisinio saugumo principui, SESV 297 straipsnio 2 daliai ir yra privalomi bei jais gali būti remiamasi grynųjų pinigų tvarkytojų atžvilgiu?

4) Ar Sprendimo ECB/2010/14 6 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje yra nurodyta, kad automatizuoto eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimo minimalūs standartai yra skelbiami Europos Centrinio Banko svetainėje ir kartkartėmis iš dalies pakeičiami, prieštarauja teisinio saugumo principui, SESV 297 straipsnio 2 daliai, ir todėl negalioja?

Nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.

Nutartis neskundžiama.