Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Eridana Paltanavičienė

rašytinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“, tretieji asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarė D. L., V. Ž., V. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – atsakovė) teismui pateiktame atsiliepime nurodanti, jog, vadovaudamasi 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, vykdantis valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal nurodytųjų taisyklių nuostatas. Nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaudama valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, ji gavusi pranešimą apie galimą palikėjos J. Ž. palikimo perėjimą valstybei, tačiau procedūros nepradėtos, nes paveldimas turtas yra žemės sklypas. Atsakovė atsiliepimu patvirtinanti ieškovės ieškinyje nurodytas faktines bylos aplinkybes, ieškiniui neprieštaraujanti, bylą prašanti nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant. Atsakovės nurodymu atsiliepime, ieškovė ieškinyje neprašanti bylinėjimosi išlaidų priteisimo, susidariusioje situacijoje atsakovė kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, neatlikusi jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus, todėl, jos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprieštaraujanti ieškinio tenkinimui, pat į tai, kad byla inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y., byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinys, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų pateiktas, turėtų būti atmestas (2025-08-01 Nr. DOK-25949).

2025 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi, ieškovei prašius ir atsakovei neprieštaravus, tretiesiems asmenims neteikus kitokių prašymų, byloje nesant ginčo, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, siekiant taupyti šalių ir teismo laiką bei mažinti galimas išlaidas/nuostolius, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant 2025 m. spalio 10 d. 9 val.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovės ieškinys tenkintinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės nurodymų ieškinyje ir atsakovės patvirtinimo atsiliepime nustatyta, kad palikėja su sutuoktiniu V. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), santuoką įregistravusi (duomenys neskelbtini), palikėjos ir jos sutuoktinio santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). V. V. (palikėjos sutuoktinis) dar anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo įregistravęs kitą santuoką, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini). Palikėja mirusi ištuokoje (duomenys neskelbtini), palikėjos sutuoktinis miręs (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. V. palikimo priėmimo faktų. Ieškovės iniciatyva, Marijampolės 1-ame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl palikėjos palikimo, palikėjos pirmos eilės įpėdiniai – vaikai (tretieji asmenys byloje) apie palikimo priėmimą ir biure užvestą paveldėjimo bylą informuoti registruotais laiškais, atsakymų ir įpėdinių prašymų notarė negavusi. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. birželio 19 d. išrašo 0,0830 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) sav., nuosavybės teise 1999 m. sausio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1993 m. gruodžio 8 d. Valdybos potvarkį pagrindu registruotas palikėjos vardu. Palikėja Marijampolės rajono miesto valdybai 1992 m. gegužės 23 d. pateikusi prašymą parduoti jai žemės sklypą, už kurį nurodžiusi atsiskaitysianti investiciniais čekiais. Marijampolės rajono valdybos 1993 m. rugsėjo 3 d. žemės sklypo įkainojimo aktu nustatyta, kad bendra žemės sklypo pirkimo kaina (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono valdybos 1993 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus privatinės nuosavybės teise patvirtinimo“ palikėjai patvirtintas leidimas įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 1993 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pranešime nurodyta, jog perkamo žemės sklypo pardavimo kaina yra (duomenys neskelbtini) investiciniais čekiais, kurie nurašyti iš palikėjos investicinės sąskaitos, o 1999 m. sausio 13 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) palikėja įsigijusi šį žemės sklypą iš valstybės ((2025-06-27 Nr. CBP-2974, 2025-07-11 Nr. DOK-23848 priedai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Remiantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nuostatomis, reikalinga kreiptis į notarą dėl palikimo perėjimo pagal CK 5.62 straipsnį. CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu valstybė paveldi žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, Nacionalinė žemės tarnyba (ieškovė šiuo atveju) įgyja ir privalo vykdyti visas CK nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas. Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktu, veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Pagal Lietuvos TSR aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1969 m. liepos 16 d. įsaku Nr. VII-327 patvirtinto Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (Dėl Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo)“ (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186) (toliau – SŠK) 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Remiantis teismo sprendimu, santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organas registruoja sutuoktinių arba vieno iš jų pareiškimu. Pagal SŠK 23 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalijama tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Reikalavimams padalyti bendrąją jungtinę ištuoktų sutuoktinių nuosavybę nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas (SŠK 23 straipsnis). Taigi to meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį.

Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y., po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn ( LAT 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 p.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, atsakovei jiems neprieštaraujant ir su jų turiniu sutinkant, tretiesiems asmenims neteikiant kitokių paaiškinimų ir įrodymų, nustatyta, kad palikėja santuoką su sutuoktiniu įregistravusi(duomenys neskelbtini), palikėjos ir jos sutuoktinio santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). 1999 m. sausio 13 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) palikėja įsigijusi žemės sklypą iš valstybės, taigi, žemės sklypas įgytas santuokos metu, tačiau tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų (ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens) paaiškinimai patvirtina, aplinkybę, jog žemės sklypas įsigytas palikėjos iniciatyva ir aiškia valia dar iki palikėjos santuokos sudarymo ir palikėjos lėšomis: palikėja Marijampolės rajono miesto valdybai dar 1992 m. gegužės 23 d. pateikusi prašymą parduoti jai žemės sklypą, Marijampolės rajono valdybos 1993 m. rugsėjo 3 d. žemės sklypo įkainojimo aktu nustatyta, kad bendra žemės sklypo pirkimo kaina (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono valdybos 1993 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus privatinės nuosavybės teise patvirtinimo“ palikėjai patvirtintas leidimas įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o 1993 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pranešime nurodyta, jog perkamo žemės sklypo pardavimo kaina yra (duomenys neskelbtini) ct investiciniais čekiais, kurie nurašyti iš palikėjos investicinės sąskaitos, tik viena palikėja teikusi prašymą įsigyti žemės sklypą, sumokėjusi nustatytą kainą asmeninėmis lėšomis už jį ir žemės sklypas skirtas asmeniškai jai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad palikėja J. Ž. žemės sklypą įsigijusi už asmenines lėšas (investicinius čekius), nuosavybės teisė į žemės sklypą registruota palikėjos J. Ž. vardu, žemės sklypo įsigijimo iniciatyvos ir įsigijimo (sumokėjimo investiciniais čekiais) metu aiškiai išreikšta jos valia įsigyti žemės sklypą asmenine nuosavybe. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 270 straipsnis).

Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes ieškinys pareikštas, siekiant apginti valstybės interesus, atsakovė, nesant mirusio V. V. turto paveldėtojų, - valstybės įmonė kaip centralizuota valdomo valstybės turto valdytoja taip pat atstovaujanti valstybę, todėl šiuo atveju tiek bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio sumokėjimo), tiek išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų priteisimo valstybei iš valstybei (pačiai iš savęs) klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 0,0830 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) sav., palikėjos J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Sprendimo kopijas per tris darbo dienas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.