- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-1066-479/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07662-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Kreditorius
- AB SEB banko
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs įkeisto daikto savininkės R. B. ir skolininko bei įkeisto daikto savininko V. B. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
kreditorius 2012-06-25 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio 389 800,85 eurų skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir nurodė, kad pagal 2006-10-31 kredito sutartį Nr. 0460618091911-50 suteikė V. B. 700 000 lt kreditą. Sutarties Susitarimu Nr. 1 V. B. buvo papildomai suteikta 600 000 Lt kreditas ir nauja kredito suma sudarė 377 446,14 eurų. Kredito gavėjas įkeitė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį V. B., R. B.. V. B. savo įsipareigojimų laiku nevykdė, dėl to bankas 2012-01-19, 2012-02-29 ir 2012-05-03 įspėjo jį dėl Sutarties nutraukimo. Kredito gavėjas dalį įmokų sumokėjo, tačiau tik nedidelę jų dalį, dėl to sutartis buvo nutraukta. Kreditorius dėl to prašė pradėti priverstinį 389 800,85 eurų skolos išieškojimą iš V. B., areštuoti įkeistą žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-22 nutartimi areštuotas įkeistas turtas – žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), o skolininkas ir įkeisto daikto savininkai buvo įspėti, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo nesumokėjus skolos, įkeistas daiktas bus parduodamas iš varžytynių.
Šalies argumentai
2012-12-17 kreditorius AB SEB bankas kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašė išieškoti iš skolininko V. B. 388 213,92 eurų skolą 142 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metines palūkanas; priverstinai parduoti iš varžytynių žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį V. B. ir R. B..
Klaipėdos miesto apylinkės 2013-02-27 nutartimi tenkino kreditoriaus pareiškimą ir nutarė iš skolininko ir įkeistų daiktų savininko V. B. išieškoti 388 213,92 eurų skolą bei 142 Lt žyminį mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos iki visiško skolos išieškojimo. Teismas nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 0,0896 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį V. B. ir R. B..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas ir įkeisto daikto savininkas V. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pareiškimą atmesti, taip pat civilinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta byla, pagal V. B. ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Nurodė, kad teismas neįvertino, ar kreditoriui nutraukus sutartį nebuvo pažeistos V. B., kaip vartotojo, teisės, taip pat nevertino, ar kreditorius teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį. Teigė, kad V. B. gali sumokėti įmokas pagal pasirašytą kredito sutartį, o vienašališkas sutarties nutraukimas padarys didelius finansinius nuostolius.
Atskiruoju skundu įkeisto daikto savininkė R. B. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pareiškimą atmesti. Nurodė, kad teismas nevertino, ar kreditoriui nutraukus sutartį nebuvo pažeistos jos teisės, taip pat nįevertino, ar kreditorius teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį. Teigė, kad vienašališkas sutarties nutraukimas padarys didelius finansinius nuostolius.
Atsiliepimas
Kreditorius AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus ir prašė ginčijamą nutartį palikti nepakeistą, o skundus atmesti. Nurodė, kad teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
V. B. ir R. B. atskiruosiuose skunduose analogiškai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar kreditorius, vienašališkai nutraukęs sutartį, nepažeidė skolininko, kaip vartotojo, interesų, nepatikrino, ar sutarties buvo nutraukta teisėtai, skolininkui nustatytais terminais nemokant įmokų. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos LR CPK XXXVI skyriuje. Pagal CPK 558 str. 1 d. hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos LR CK, LR CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, tarp jų ir hipotekos teisėjui tenkanti pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo, turto įkeitėjo ir kitų įkeistu turtu besinaudojančių asmenų teisių ir interesų apsaugos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto LR CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas patikrino kreditoriaus pateiktus dokumentus, ir nustatęs, jog sutartis 2012-06-06 raštu Nr. 01.10.03-0448 yra nutraukta, o kreditorius į teismą kreipėsi 2012-06-22, konstatavo, jog yra pagrindas pradėti priverstinį skolos išieškojimą prieš terminą bei areštuoti hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą. Skolininkas V. B. tris kartus buvo įspėtas dėl galimo kredito sutarties nutraukimo (b. l. 24-27), jam buvo duotas bendras beveik 5 mėnesių terminas sumokėti skolą ar, galbūt, susitarti dėl galimo sutarties sąlygų ar mokėjimo tvarkos pakeitimo, tačiau skolininkas jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, sumokėjo tik nedidelę skolos dalį, todėl kreditorius turėjo pagrindo sutartį vienašališkai nutraukti dėl netinkamo jos vykdymo. Skolininkas V. B. atskirajame skunde teigė, kad jis gali sumokėti įmokas ir nesutinka su vienašališku sutarties nutraukimu, tačiau skolininkas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, tuo labiau, net ir gavęs banko įspėjimus, neatlikdavo tinkamų sutartimi nustatytų įmokų mokėjimų. Kreditorius pagrįstai ir teisėtai nutraukė kreditavimo sutartį prieš terminą, taip pat įvykdė visas įstatymo leidėjo nustatytas procedūras prieš pradedant priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, siuntė įspėjimus bei pranešimus apie įsipareigojimų nevykdymą. Faktas, jog kreditorius vis dėlto kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, patvirtina aplinkybę, kad skolininkas savo įsipareigojimų nevykdė ir per kreditoriaus nustatytą papildomą terminą. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad skolininkas būtų buvęs aktyvus ir kreipęsis į banką dėl alternatyvių skolos grąžinimo būdų bei terminų.
Atskiruosiuose skunduose akcentuojama, kad buvo pažeistos V. B., kaip vartotojo, teisės. Išaiškintina, jog faktas, kad kredito gavėjas yra fizinis asmuo, paėmęs kreditą šeimos poreikiams tenkinti, t. y. sudaręs vartojimo sutartį, nereiškia, kad jam negalioja sutarties nuostatos, nustatančios pareigą tinkamai vykdyti prisiimtas prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).
Atskiruoju skundu skolininkas V. B. prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta byla, pagal V. B. ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Tuo iš esmės prašoma sustabdyti išieškojimą iš įkeisto turto, t. y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išaiškintina, kad bylos dėl hipotekos yra priskiriamos prie bylų, nagrinėjamų ne ginčo teisena, dėl to jose prašymai dėl išieškojimo sustabdymo nespręstini. V. B. tokį prašymą gali reikšti ginčo teisena nagrinėjamoje byloje pagal jo ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 335-339 str., teismas
n u taria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nutartį palikti nepakeistą.