- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- ATP-607-238/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03178-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 14 d. 10.59 val. Kazlų Rūdos sav. kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 44-ajame kilometre, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 145 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 90 km/h, t. y. viršijo leistiną greitį 55 km/h. Važiuodamas lenkė kitas važiuojančias transporto priemones, kirsdamas KET 3 priedo 1.1 punkte nurodytą siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą ir baigdamas lenkti nerodė posūkio signalų. Nesilaikė kelio ženklo Nr. 407 „apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimo, KET 3 priedo 1.15 punkte nurodytas saugumo (nukreipimo) saleles apvažiavo iš kairės pusės priešpriešinio eismo juosta. Privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, t. y. padarė paeiliui kelis KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei iš chuliganiškų paskatų. Šiais veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 131. 1, 8, 82.2 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarimu M. M. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje, 124² straipsnio 2 dalyje. Jam paskirtos nuobaudos: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, paskirta nuobauda - 424 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, paskirta nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) M. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarimą pakeisti – perkvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, į LR ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Skunde nurodo, kad jis, skubėdamas į susitikimą, nusprendė aplenkti susidariusią 4–5 vilkikų eilę. Pradėjęs lenkimo manevrą ir gerokai padidinęs automobilio greitį jis suprato, jog yra du galimi variantai – arba staigiai stabdyti itin rizikuojant įvažiuoti į saugumo salelę ir grįžti į savo juostą, arba baigti lenkimo manevrą, toliau palaikant didelį greitį. Veikiamas panikos ir nematydamas tarpo, į kurį galėtų sugrįžti, bei įvertinęs atstumą iki priešpriešine eismo juosta atvažiuojančių automobilių, jis nusprendė užbaigti lenkimo manevrą. Pažeidęs KET taisykles, t. y. nusprendęs atlikti lenkimo manevrą neleistinoje kelio atkarpoje, pažymėtoje siaura ištisine kelio ženklinimo linija, kitus KET taisyklių pažeidimus (važiavo priešpriešinio eismo saugumo salelės puse, viršijo greitį) atliko ne veikdamas dėl chuliganiškų paskatų, o turėdamas rimtą priežastį – pašalinti jau kilusį pavojų, kuris, jo manymu, galėjo būti išvengtas tik padarius kitus KET pažeidimus. Pripažįsta visus atliktus KET pažeidimus, tačiau kategoriškai nesutinka dėl chuliganiškų paskatų buvimo, kadangi jis pradėjo lenkimo manevrą dėl skubėjimo, tačiau tolesnius pažeidimus atliko siekdamas išvengti didesnės žalos. Mano, kad teismas iš esmės netyrė asmens kaltės ir chuliganiškų paskatų. Jis nesiekė pademonstruoti aiškios nepagarbos, o priešingai – stengėsi išvengti galimai kilsiančios didesnės žalos. Skunde taip pat nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į jo pateiktą UAB „Hidrogela” 2015 m. balandžio 27 d. pažymą, jog vairuotojo pažymėjimas jam bus reikalingas tiesioginėms pareigoms eiti, kaip ir į tai, jog turi mažametę dukrą. Pažymi, kad UAB „Hidrogela”, atsisakė jį įdarbinti, kadangi vairuotojo pažymėjimas bus atimtas itin ilgam laikotarpiui.
Atsiliepimas
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas pateiktame atsiliepime į M. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
M. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, prašoma veiką perkvalifikuoti į LR ATPK 124² straipsnio 1 dalį, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).
LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.
Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal LR ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino M. M. padarius LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
M. M. chuliganišką vairavimą apibūdina tai, kad jis lenkė kitas važiuojančias transporto priemones kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, prieš pradėdamas lenkimo manevrą ir baigdamas lenkti nerodė posūkio signalų, nesilaikė kelio ženklo Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimo, saugumo (nukreipimo) saleles apvažiavo iš kairės pusės priešpriešinio eismo juosta bei privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Skirtingai, nei savo apeliaciniame skunde nurodo pažeidėjas, šiuos veiksmus jis atliko ne dėl eismo būtinumo, o dėl chuliganiškų paskatų, kuomet jis akivaizdžiai demonstravo nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ignoravo Kelių eismo taisykles, tokiu elgesiu M. M. norėjo pabrėžti Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, atsargumo, saugumo bei pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, todėl jis pagrįstai buvo nubaustas pagal LR ATPK 124² straipsnio 2 dalį.
Apeliaciniame skunde M. M. teigia, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, nes jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų paskatų, tačiau pripažįsta vairavęs pavojingai, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 124² straipsnio dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Šis pažeidimas susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o pavojingas manevravimas, kuris teoriškai gali sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas. Todėl toks pavojingas M. M. vairavimas, galėjęs sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas. Pažeidėjas negalėjo žinoti, jog realiai pavojaus automobilių ar pėsčiųjų eismui nekils. Todėl daroma išvada, kad M. M. automobilio vairavimas buvo tinkamai įvertintas kaip vairavimas iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę jo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jis pagrįstai pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad pavojingu vairavimu yra laikomas toks vairavimas, kai asmuo vienu metu ar paeiliui padaro kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, tačiau šis pažeidimas yra sietinas ne su asmens tyčia padaryti šiuos pažeidimus ar vieną šiurkštų pažeidimą, o su jo neatsargumu. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog M. M. KET pažeidimus darė dėl neatsargumo, kadangi pats apeliaciniame skunde nurodė, kad taip vairavo tyčia, neva siekdamas išvengti didesnės žalos. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju buvo du galimi variantai – arba staigiai stabdyti itin rizikuojant įvažiuoti į saugumo salelę ir grįžti į savo juostą, arba baigti lenkimo manevrą toliau palaikant didelį greitį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas pasirinko gerokai pavojingesnį elgesio modelį, kurį pasirinkti nebuvo jokio būtinumo, kadangi jis galėjo stabdyti transporto priemonę ir grįžti į savo eismo juostą. Tai, kad jis nusprendė stipriai padidinti greitį, kirsti ištisinę kelio ženklinimo liniją, priversti kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, rodo akivaizdų eismo dalyvių negerbimą ir Kelių eismo taisyklių ignoravimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėjui M. M. pagal LR ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, tad pagrindo ją švelninti, taikant LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neatimant teisės vairuoti transporto priemones ar atėmimo terminą sutrumpinant, nėra. Apeliantas nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas jam bus reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, kadangi reikės vykti pas klientus, tačiau tai nelaikytina darbu, tiesiogiai susijusiu su transporto priemonės vairavimu, tad apeliantui galima ieškoti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, naudojimasis viešuoju transportu. Atkreipiamas dėmesys, kad nors M. M. ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek dirbti tokio pobūdžio darbą, tiek rūpintis savo mažamečiu vaiku, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, buvo abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms, todėl teismas daro išvadą, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį yra atsakingas tik jis pats. Be to, teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-3331/2011).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. M. pagrįstai pripažintas padaręs LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Aukštesniojo teismo nuomone, skundo argumentai yra paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik gynybine versija siekiant sušvelninti savo atžvilgiu administracinę atsakomybę.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
M. M. apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.