- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- 1-99-795/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00048-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Kaltinamasis
- I. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Z. (I. Z.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalyje, padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Z. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei:
2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.51 val., vykdamas automobiliu „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) postą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) apskr., gabeno su savimi ant juosmens prie diržo pritvirtintose rankinėse 13020 eurų, 30235 (duomenys neskelbtini) zlotų (pagal (duomenys neskelbtini) banko kursą atitinka 6872,68 eurų), 17300 (duomenys neskelbtini) rublių (pagal (duomenys neskelbtini) banko kursą atitinka 195,17 eurų) ir 620 (duomenys neskelbtini) dolerių (pagal (duomenys neskelbtini) banko kursą atitinka 525,15 eurų), iš viso gabeno 20613 eurų, kurių nepateikė muitinės kontrolei.
Kaltinamasis I. Z. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis per Lietuvos valstybės sieną gabeno kitiems asmenims – jo darbdavio klientams – priklausančius pinigus. Pinigų nedeklaravo, nes nežinojo jų gabenimo ir deklaravimo tvarkos. Neturėjo tikslo nuslėpti pinigų nuo muitinės pareigūnų patikrinimo. Jis neoficialiai dirba RAB „V.“ (duomenys neskelbtini). Niekada nėra pildęs krovinio ar gabenamų pinigų deklaracijos. Pinigus per LR valstybės sieną gabeno pirmą kartą. Jo darbdavys, įmonės „V.“ direktorius I. nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) per Lietuvą ir parvežti kitų asmenų įsigytas prekes: drabužius, galbūt baldus. Įmonės direktoriaus nurodymu, I. Z. surinko iš moterų, norinčių įsigyti drabužius, pinigus. Jo surinkti pinigai buvo supakuoti į atskirus paketus, ant kai kurių paketų buvo užrašyti pinigų savininkų duomenys. Kitą pinigų dalį iš žmonių surinko pats I. I. surinkti pinigai buvo sudėti į vieną permatomą žalios spalvos maišelį. Kokią konkrečiai pinigų sumą eurais turėjo su savimi vykdamas per valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, nežino. Pinigus vežė skirtingomis valiutomis: eurais, zlotais, rubliais ir (duomenys neskelbtini) doleriais. I. Z. nežinojo, kad vežant per LR valstybės sieną pinigus, kurių suma viršija 10000 eurų, juos reikia deklaruoti. Darbdavys I. jo apie pareigą deklaruoti pinigus neįspėjo. Surinktus pinigus sudėjo į dvi rankines, kurias pritvirtino prie diržo ant juosmens. I. Z. manymu, taip vežti pinigus buvo saugiau. Kaltinamasis vyko darbdavio išnuomotu krovininiu automobiliu „Fiat“. Jis turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini), atiduoti pinigus ir paimti prekes. Lietuvoje, muitinės poste I. Z. ant popieriaus lapelio užrašė, kad automobilio bake yra 80 l dyzelinio kuro, ir šį lapelį kartu su transporto priemonės dokumentais padavė (duomenys neskelbtini) pareigūnei. Pareigūnė jo paklausė, ką veža automobilyje, ji paminėjo cigaretes, alkoholį. I. Z. pareigūnės paminėtų daiktų nevežė, todėl atsakė: „važiuoju tuščias“. Pareigūnė patikrino automobilį, jame nieko draudžiamo ar privalomo deklaruoti nerado. Baigusi tikrinti automobilį, pareigūnė paprašė I. Z. nurodyti, kas yra dviejose rankinėse, pritvirtintose prie diržo ant juosmens. I. Z. pareigūnei atsakė, kad rankinėse yra dokumentai ir pinigai. Ji pareikalavo atidaryti rankines ir parodyti jų turinį. I. Z. atsegė rankines ir pareigūnei parodė, kad jose yra pinigai, supakuoti į atskirus paketus ir plastikinius maišelius. Muitinės pareigūnė paklausė, kokia rankinėse vežamų pinigų suma. I. Z. atsakė, kad nežino. I. Z. pripažįsta, kad galėjo pažeisti pinigų gabenimo per LR valstybės sieną ir jų deklaravimo tvarką, tačiau neturėjo tikslo gabenamų pinigų nuslėpti nuo muitinės patikrinimo. Muitinės pareigūnų paimti pinigai priklauso ne jam. Pinigus perdavė klientės M. T., O. B., Š., M. (galimai S.), L. Ž. Sąsiuvinio lape buvo suvynioti keturių kitų klienčių – G. O., It., N. ir moters iš (duomenys neskelbtini) – perduoti pinigai. Jis turėjo visų klientų telefonų numerius. 16800 (duomenys neskelbtini) rublių ir 150 zlotų, kurie buvo nesupakuoti, sudėta juodos spalvos odinėje rankinėje ir pinigai, kurie buvo piniginėje, yra I. Z. asmeniniai pinigai (t. 1, b. l. 166–167, t. 2, b. l. 8–9).
Motyvuojamoji dalis
I. I. Z. veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis I. Z. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir (duomenys neskelbtini), vežė kitų asmenų jam perduotus pinigus. Šiuos pinigus turėjo sumokėti už kitų asmenų įsigytas prekes Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini), todėl pinigus vežė skirtinga valiuta. Gabenamų pinigų neslėpė, tačiau nedeklaravo, nes nežinojo, kokią tiksliai sumą jam žmonės perdavė (t. 1, b. l. 166–167, t. 2, b. l. 8–9). Kaltinamojo I. Z. muitinio patikrinimo metu dviejose prie jo diržo pritvirtintose rankinėse rasti pinigai: 13020 eurų, 30235 (duomenys neskelbtini) zlotų (pagal (duomenys neskelbtini) banko kursą atitinka 6872,68 eurų), 17300 (duomenys neskelbtini) rublių (pagal (duomenys neskelbtini) banko kursą atitinka 195,17 eurų) ir 620 (duomenys neskelbtini) dolerių (pagal (duomenys neskelbtini) banko kursą atitinka 525,15 eurų), supakuoti į atskirus paketėlius su skirtingomis sumomis ir užrašytais pinigų savininkų duomenimis (t. 1, b. l. 16–17, 19–30, 48–82). Liudytoja (duomenys neskelbtini) L. R. patvirtino, kad vykdamas iš (duomenys neskelbtini) per LR valstybės sieną (duomenys neskelbtini) poste I. Z. žodžiu deklaravo, jog automobilio bake gabena 80 l dyzelino, jokių kitų privalomų deklaruoti ar draudžiamų daiktų neturi. Liudytojai paklausus, ar neturi kitų daiktų, kuriuos reikėtų pateikti muitinės kontrolei, I. Z. atsakė, kad neturi. Patikrinus I. Z. rankinių turinį, rasti pinigai: 13020 eurų, 30235 (duomenys neskelbtini) zlotų, 17300 (duomenys neskelbtini) rublių ir 620 (duomenys neskelbtini) dolerių, supakuoti į atskirus paketėlius skirtingomis sumomis (t. 1, b. l. 135–137).
2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. XIII-568) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdamas muitinei grynųjų pinigų deklaraciją. Šių teisės normų pagrindu I. Z. gabenti 20613 eurų grynaisiais pinigais yra privalomi pateikti (deklaruoti) muitinės kontrolei, tačiau muitinės kontrolei pateikti nebuvo. Faktinė aplinkybė, ar muitinės kontrolei nepateikti grynieji pinigai buvo vežti slepiant, ar ne, įtakos veikos teisiniam kvalifikavimui neturi. Gabenta suma viršija 250 MGL dydį. Veika baigta, nes atsiradus pareigai deklaruoti vežtus pinigus I. Z. to nepadarė. I. Z. nurodo, kad dirba, (duomenys neskelbtini), ir dažnai vyksta iš (duomenys neskelbtini) į ES valstybes. Jo asmens dokumento apžiūros metu užfiksuota, kad 2018 m. kaltinamasis sieną kirto 160 kartų, 2019 m. – 172 kartus, o 2020 m. 39 kartus (t. 2, b. l. 18–51).
Įvertinus anksčiau nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat aplinkybes, susijusias su I. Z. darbo (veiklos) pobūdžiu, kad jis Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) valstybių sieną kirto ne pirmą kartą, kad kitų žmonių perduoti kaltinamajam pinigai buvo rasti dviejose jo rankinėse / piniginėse kartu su jo asmeniniais pinigais, darytina išvada, kad I. Z. suvokė, jog, nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena didesnę nei 250 MGL pinigų sumą, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo I. Z. veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.
II. Bausmės skyrimas
Kaltinamasis I. Z. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje. Byloje nėra nustatyta, kad I. Z. per valstybės sieną gabenti pinigai – 20613 eurų – buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo gauti iš kokios nors nusikalstamos ar kitos neteisėtos veiklos. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pinigus kaltinamasis per Lietuvos valstybės sieną gabeno kitų asmenų užsakymu Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) nupirkti drabužius ir kitas buitines prekes. O šiems sandoriams įvykdyti kaltinamasis vežė kitų asmenų jam perduotus pinigus. Apie tokią vežamų pinigų priklausomybę bei paskirtį I. Z. nuosekliai parodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 158–160, 166–167, t. 2, b. l. 8–10). Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai: muitinės patikrinimo akte ir pinigų apžiūros protokole užfiksuota, kad pinigai buvo gabenami supakuoti skirtingomis sumomis į atskirus paketėlius, ant kurių užrašyti pinigų savininkų vardai, pavardės, perduotų pinigų sumos, ant kai kurių lapelių net ir prekių pavadinimai (pvz., kelnės) (t. 1, b. l. 16–17, 19–30, 48–82). Pažymėtina tai, kad pinigų suma, kuri gali būti gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama, o gabenimas tampa neteisėtas, jei suma, viršijanti 10 000 eurų, nedeklaruojama. Be to, pinigai, gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neapmokestinami, todėl reali žala dėl kaltinamojo I. Z. nusikalstamos veikos valstybei nebuvo padaryta.
I. Z. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (t. 1, b. l. 140), jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra. I. Z. teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kad jis nuolatinio darbo neturi, kartais uždarbiauja dirbdamas (duomenys neskelbtini). Kartu su (duomenys neskelbtini) augina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) priklausančiame (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) neturi (t. 2, b. l. 79–80).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsnio 1–4 dalimis, kaltinamajam I. Z. skiriama BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą šios bausmės vidurkį – 210 MGL arba 10500 eurų. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir procesas buvo užbaigtas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama 1/3 ir galutinė bausmė skiriama 140 MGL arba 7000 eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo I. Z. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 0.10 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 14.15 val. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (t. 2, b. l. 13–14, 64–65).
Kaltinamasis I. Z., sutikdamas su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė paskirti jam švelnesnę, nei prašo prokuroras, baudą, o jos sumokėjimą atidėti 24 mėnesių laikotarpiui. Tokį prašymą motyvavo tuo, kad I. Z. šiuo metu nedirba, o jo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna nedidelį darbo užmokestį. I. Z. augina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tad jo finansinė padėtis yra sunki (t. 1, b. l. 79–80). Teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis) ir nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Taigi teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta bausmė – bauda, pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą terminą (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis I. Z. nurodo, kad paskirtą bausmę – baudą – per du mėnesius jam būtų sudėtinga sumokėti. Prokurorė pareiškime teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tokiam kaltinamojo prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, į tai, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu jis nedirba, turi šeimą, kurioje auga (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo šeimos pajamas ar turimą turtą byloje nėra, nustatomas dvylikos mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas, skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
2020 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos prokurorės nutarimu kaltinamajam I. Z. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinama pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (t. 2, b. l. 72).
III. Turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis)
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti kontrabandos dalyką – pinigus – 20613 eurų.
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto – BK uždraustos veikos įrankio, priemonės ar rezultato – konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonė, turinti padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šios priemonės tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą nusikalstamais tikslais. Turto konfiskavimas reglamentuotas BK 72 straipsnyje, kurio 4 dalyje nustatyta, kad kitam (t. y. ne kaltininkui) fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, teismų praktikoje pripažįstami konfiskuotinu turtu. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių, pvz., 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybę, kurios apsauga įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. EŽTT praktikoje svarstant klausimą dėl tokios priemonės taikymo teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų yra pasisakyta apie būtinumą laikytis proporcingumo principo, antai EŽTT byloje (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) (2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas, peticijos Nr. 30352/03) nustatė Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą dėl to, kad pagal bylos aplinkybes (deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams, teisėta konfiskuotų pinigų kilmė, nesant duomenų apie kokias nors kitas pareiškėjo nusikalstamas veikas ir kt.) muitinės deklaracijoje nenurodytos pinigų sumos konfiskavimas iš pareiškėjo, nuteisto už pinigų kontrabandą, buvo neproporcingas, pareiškėjui užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Iš esmės tokių nuostatų, suponuojančių proporcingumo principo įgyvendinimą taikant BK 72 straipsnį, laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020).
Nagrinėjamu atveju I. Z. nusikalstama veika pasireiškė tik per valstybės sieną gabentų pinigų nedeklaravimu. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, pinigų suma, kuri gali būti gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama, o gabenimas tampa neteisėtas, jei suma, viršijanti 10 000 Eurų, nedeklaruojama. Be to, pinigai, gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neapmokestinami, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl nuteistojo nusikalstamos veikos valstybei buvo padaryta ar galėjo būti padaryta reali žala. Esminė aplinkybė sprendžiant neteisėtai gabentos pinigų sumos konfiskavimo klausimą yra tai, kad šie pinigai priklausė ne kaltinamajam I. Z., o kitiems fiziniams asmenims, kurie turėjo tikslą įsigyti Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) drabužių ir kitų buitinių prekių, o I. Z. buvo pavesta už šiuos daiktus sumokėti ir juos pargabenti į (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad šiuo atveju pinigai, kaip kontrabandos dalykas, iš teisėto savininko gali būti konfiskuoti tik esant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sąlygoms, o tokios sąlygos nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos ir apie tai išsamiai pasisakyta motyvuojant kaltinamajam skiriamą bausmę. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: kaltinamasis I. Z., vykdydamas susitarimą su bendrovės „V.“ savininku, įmonės išnuomotu automobiliu vyko į Lietuvą nupirkti (paimti) šios įmonės klientų įsigytų prekių. Pinigų savininkai (pagal bylos duomenis – tai O. B., M. S., L. Ž., M. T., G. O., M. L. ir kt.) perdavė I. Z. savo pinigus, kurių bendra suma 20613 Eur (13020 eurų, 30235 (duomenys neskelbtini) zlotai, 17300 (duomenys neskelbtini) rublių ir 620 (duomenys neskelbtini) dolerių), skirtus sumokėti už Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) įsigytus drabužius ir kitus daiktus. Pinigai buvo gabenami I. Z. rankinėse, pritvirtintose prie diržo, supakuoti atskirais paketais, nurodant pinigų savininko duomenis. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo I. Z. ir liudytojos L. R. parodymai, kaltinamojo mobiliojo telefono apžiūros metu gauta informacija: telefono apžiūros protokole užfiksuota, kad I. Z. trumpąja žinute informavo įmonės „V.“ savininką I. K. apie jo sulaikymą (duomenys neskelbtini) muitinėje, o I. K. jam atsakė, kad reikėjo parodyti daiktus ir užpildyti deklaraciją. Teismas, remdamasis bylos duomenimis ir jų pagrindu nustatytais faktais, daro išvadą, kad, perleisdami pinigus kaltinamajam I. Z., jų teisėti savininkai nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti apie jų panaudojimą neteisėtiems tikslams ar baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), todėl konfiskuoti kitiems fiziniams asmenims priklausančius pinigus, kurie buvo paimti iš juos gabenusio ir nepateikusio muitinės kontrolei kaltinamojo I. Z., nėra pagrindo. Be to, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą (BK 72 straipsnio 4 dalis), teismas atsižvelgia ir į tai, kad nenustatyta aplinkybių, jog I. Z. gabentų pinigų savininkai ar asmuo, kurio pavedimu I. Z. vyko į Lietuvą, būtų kaltinami ar įtariami siekę nuslėpti įvežtus pinigus, kad jų kilmė būtų neteisėta ir pan.
Iš kaltinamojo I. Z. paimti pinigai: 13020 eurų, 30230 (duomenys neskelbtini) zlotų , 17300 (duomenys neskelbtini) rublių, 620 (duomenys neskelbtini) dolerių, saugomi (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) kasoje (t. 1, b. l. 83–86), bei 5 (duomenys neskelbtini) zlotai, saugomi (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 87), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodami I. Z.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną (CD) su informacija, gauta atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, saugotina byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I. Z. (I. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 210 MGL (10500 Eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 140 MGL (7000 Eurų) dydžio baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo I. Z. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 0.10 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 14.15 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę bausmę – 136 MGL (6800 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti dvylikos mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą ir įspėti kaltinamąjį I. Z., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Kaltinamajam I. Z. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) pinigus: 13020 eurų, 30230 (duomenys neskelbtini) zlotų, 17300 (duomenys neskelbtini) rublių, 620 (duomenys neskelbtini) dolerių, saugomus (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) kasoje, bei 5 (duomenys neskelbtini) zlotus, saugomus (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti I. Z.;
2) skaitmeninę laikmeną (CD) su informacija, gauta atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, saugoti byloje.
Išaiškinti I. Z., kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo įteikimo dienos paduoti prašymą Klaipėdos apygardos teismui, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Nuteistajam per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą savanoriškai ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismo raštinei dokumento apie baudos sumokėjimą, bauda bus išieškota priverstinai.