Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2004-1034/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-07-04
Bylos Nr.
1-2004-1034/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11798-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
S. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2004-1034/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11798-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto 3 – ojo apylinkės teismo 2012-02-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2016 m. kovo 11 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 prom. girtumas), konflikto su sutuoktine L. G. metu, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais, spyrė sutuoktinei iš kairės kojos į jos dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

S. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

K. S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, pripažįsta. Pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, įtariamasis parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo žmona L. G., bendrą ūkį veda kartu, augina 5 bendrus vaikus. 2016-03-11 dieną apie 14.00 valandą kartu su žmona ir vaikais važiavo pas jo tetą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ten jis vartojo alkoholinius gėrimus, jo žmona išgėrė pora taurių šampano, ji negėrė. Žmona apie 16.00 valandą kartu su vaikais išvažiavo namo, o jis liko pas tetą toliau gerti. Jis ten turėjo likti nakvoti, bet sugalvojo važiuoti namo. Kai liko pas tetą visą laiką vartojo alkoholinius gėrimus, neatsimena, kodėl jis važiavo namo, neprisimena kas jį parvežė namo. Galbūt jis spyrė savo žmonai į koją, nes jie kartu konfliktuoja jau nebe pirmą kartą. Daugiau neturi ką parodyti, nes neatsimena. Dėl savo tokio poelgio gailisi. (t. 1, b. l. 23). 2016 m. gegužės 12 d. apklaustas įtariamuoju S. G. parodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, pripažįsta pilnai. Pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, įtariamasis parodė, kad 2016-03-11 jis sugrįžo iš tetos. Pas ją vartojo alkoholinius gėrimus. Atrodo, kad jis nebuvo labai daug išgėręs, tačiau net neprisimena, kaip sugrįžo namo. Visko gali būti, kad jis spyrė iš kairės kojos savo sutuoktinei L. G. į dešinės kojos šlaunį. Dėl išgerto alkoholio pas jį tą vakarą dingo atmintis, todėl negali pasakyti, kodėl spyrė savo žmonai. Dėl to, kad sukėlė žmonai fizinį skausmą jis labai gailisi. (t. 1, b. l. 30).

Liudytojos L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog ji gyvena 1 kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru S. G., bei vaikais S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., D. G., gim., (duomenys neskelbtini) m., M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., Š. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Tame pačiame name taip pat yra dar vienas jiems priklausantis 1 kambario butas. 2016-03-11 jos vyras S. vakare, tikslios valandos neprisimena, išėjo pas savo brolį S. G., kuris gyvena šalia. Kiek žino, jie kartu išgėrinėjo. Maždaug apie 20.00 val. į namus sugrįžo S.. Pas juos yra susitarimas, jog jei S. grįžta išgėręs, jis turi eiti miegoti į kitą butą, o ne miegoti su šeima. Matėsi, kad S. buvo stipriai išgėręs. Ji pasakė, kad jis eitų miegoti į kitą butą. Jis pasakė, kad miegos su jais, bent jau ant grindų. Pasakė, kad tikrai nemiegos, ir jis ant jos labai supyko, kad ji viskam vadovauja. Pakeltu tonu pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Maždaug po pusvalandžio į namus sugrįžo sūnus D., kuris liepė S. išvažiuoti pas tetą. Netrukus į namus parvažiavo ir dukra S.. Ji pasakė S., kad jei nenustos keiktis, tai iškvies policiją. S. ir toliau nenurimo, sūnus vis prašė, kad S. išvažiuotų. Ji taip pat pakartojo, kad jis čia neliks nakvoti. Tuo metu S. gulėjo skersai lovos. Jis ant jos pasakė „k....“ ir ji supykusi trenkė jam su dešiniu delnu į kairį žandą. Po jos suduoto smūgio jis, vis dar gulėdamas lovoje, spyrė jai iš kairės kojos į dešinę koją. Ji tuo metu stovėjo šalia lovos. Smūgis nebuvo stiprus, tačiau ji pajautė fizinį skausmą. Skausmas buvo momentinis, po smūgio jai nebuvo likę jokių žymių, nei mėlynės, nei paraudimo. S. net tada neapsiramino, keikėsi necenzūriniais žodžiais. D. S., po to kai S. jai įspyrė, iškvietė policiją. Sūnus vis dar bandė įkalbinėti S. išvažiuoti, ir kai jau rengėsi išvykti iš namų, pasirodė policija. Policija atvyko labai greitai, maždaug po 5 min. Anksčiau tarp jų taip pat yra kilę konfliktų, kada S. naudojo prieš ją fizinį smurtą, jam buvo netgi teismas, bet tai buvo prieš kelis metus. Po to laiko jis prieš ją rankos nebuvo pakėlęs, tik smurtaudavo psichologiškai. Jos ir S. konfliktą matė sūnus D., dukra S. ir mažiausioji dukra S.. Kiti vaikai buvo kitame bute. Dėl civilinio ieškinio informuota. Žino, kad apie įvykį pranešta Vilniaus moterų namams. Sugrįžęs kitą dieną į namus vyras atsiprašė jų visų, labai gailėjosi ką padarė, bei sakė, kad nieko iš to vakaro neprisimena. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems su vyru susitaikius. (t. 1., b. l. 7). 2016 m. gegužės 12 d. papildomai apklausta liudytoja L. G. parodė, kad ji nori papildomai pasakyti, kad civilinio ieškinio ji vyrui S. G. tikrai nereikš. Jai materialinė žala nebuvo padaryta, o dėl moralinės žalos ji nežada kreiptis. Daugiau papildymų ar pareiškimų neturi, pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. (t. 1, b.l. 8).

Dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo vyriausiajam specialistui T. C. bei nepilnamečio motinai L. G., apklaustas liudytoju nepilnametis D. G. pareiškė, kad jis visiškai atsisako duoti parodymus, kadangi S. G. yra jo tėtis. Jis turi teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narį. (t. 1, b. l. 12).

2016 m. kovo 11 d. pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad L. G. pareiškė, jog 2016-03-11 apie 20.00 val. jos vyras žodinio konflikto metu spyrė jai į koją mažamečių akivaizdoje, išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Spirdamas jai sukėlė fizinį skausmą. (t. 1, b. l. 1).

2016 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-o būrio vyr. patrulis pranešė, kad patruliuojant 2016-03-11 apie 20 val. 35 min. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas šeimoje. Pareigūnai atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė L. G., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2016-03-11 apie 20.20 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu S. G., (duomenys neskelbtini) m., iš kojos smogė savo žmonai L. G., (duomenys neskelbtini), į koją kairės pusės. Smurtą patyręs asmuo L. G. paaiškino, kad konflikto metu jos vyras buvo neblaivus, šaukė ant jos, įžeidinėjo bei sudavė iš kojos jai į kairę koją. Smurtą galintis rodyti požymis pažymėtas protokolo lentelėje, sužalojimo kodas 09, paraudonavimas kairės kojos šlaunyje. Anksčiau buvo smurtaujama, policija buvo kviesta. (t. 1, b. l. 2-4).

Remiantis alkotesterio kvito duomenimis, 2016-03-11, 21 val. 42 min., S. G. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 17).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – L. G., tai yra, 2016 m. kovo 11 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 prom. girtumas), konflikto su sutuoktine L. G. metu, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais, spyrė sutuoktinei iš kairės kojos į jos dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo S. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. G. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (t. 1, b. l. 54-55).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sutuoktinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad S. G. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. S. G. 2016 m. kovo 11 d. 21 val. 42 min. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 17). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį S. G. – praeityje teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (t. 1, b. l. 43-45), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 38-42), S. G. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus, paskutinį kartą nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini), diagnozė: psichopatija, dirglioji forma (t. 1, b. l. 52), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 53).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma viešųjų darbų trukmė – 60 valandų – šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. S. G. su jam siūlomos bausmės dydžiu sutinka, sutinka atlikti viešuosius darbus (t. 1, b. l. 54). Papildomai pažymėtina, jog pagal BK 46 straipsnio nuostatas, viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, S. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (t. 1, b. l. 24).

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., S. G. įskaityti į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-11 iki 2016-03-12 (t. 1, b. l. 24, 27).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. skirti galutinę bausmę – dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., S. G. įskaityti į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-11 iki 2016-03-12.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

I. S. G., kad:

1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.

3. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.

5. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

6. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.

7. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

8. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

9. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

11. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas