Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-198/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-03-14
Bylos Nr.
2K-198/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Benediktas Stakauskas (pirm.), Vytautas Masiokas (pran.), Gintaras Goda
Nuteistasis
P. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-198/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko Benedikto Stakausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Masioko,sekretoriaujant D. Kučinskienei,dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,gynėjai advokatei B. Strimaitytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Ž. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo P. Ž. nuteistas pagal:

BK 178 straipsnio 1 dalį už G. S. turto vagystę laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams,

BK 178 straipsnio 4 dalį už R. P. turto vagystę 30 parų arešto,

BK 178 straipsnio 2 dalį už K. M. turto vagystę laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių,

BK 178 straipsnio 1 dalį už S. B. turto vagystę laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams,

BK 178 straipsnio 1 dalį už I. I. ir E. I. turto vagystę laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams,

BK 178 straipsnio 2 dalį už T. K. turto vagystę laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių,

BK 178 straipsnio 2 dalį už Š. P. turto vagystę laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria nuteistojo P. Ž. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

P. Ž. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tris svetimo turto vagystes, kurias padarė Alytuje: 2004 m. gruodžio 1 d., apie 20.00 val., iš automobilio pagrobė G. S. 920 Lt vertės turtą ir įvairius dokumentus; 2005 m. sausio 18 d., apie 20.15 val., iš automobilio pagrobė S. B. 460 Lt vertės turtą; 2005 m. sausio 20 d., apie 18.10 val., iš E. I. pagrobė mobilų telefoną su priedais ir taip E. I. padarė 60 Lt žalą, o I. I. 479 Lt žalą.

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad Alytuje, 2004 m. gruodžio 26 d., apie 14.30 val., iš R. P. pagrobė mobilų telefoną ir taip jam padarė 300 Lt žalą.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tris svetimo turto pagrobimus, kuriuos padarė Alytuje ir Alytaus rajone, įsibrovęs į saugyklas ir patalpą: 2004 m. gruodžio 27 d., apie 20.00 val., sulaužęs vairuotojo pusės durų užraktą, iš automobilio pagrobė K. M. 750 Lt vertės turtą; 2005 m. sausio 21 d., apie 8.00 val., sulaužęs vairuotojo pusės durų stiklo rėmą, iš automobilio pagrobė T. K. 200 Lt vertės turtą; 2005 m. vasario 4 d., tiksliau nenustatytu laiku, įsibrovė į Š. P. sodo namelį ir pagrobė Š. P. 957 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis P. Ž., neginčydamas savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Kasatoriaus manymu, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė tik į padarytas nusikalstamas veikas, todėl paskyrė jam per griežtą bausmę. Kasatorius prašo atsižvelgti į tai, kad jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad nusikaltimus padarė dėl sunkios turtinės padėties. Šias aplinkybes prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis ir, vadovaujantis BK 61, 62 straipsniais, sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų šešių mėnesių, t. y. vidurkio.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

Kasacinio skundo argumentai, kad teismas skyrė griežtą bausmę atsižvelgęs vien į padarytus nusikaltimus, nepagrįsti. Kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas nusikalstamas veikas padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, asmens charakteristika ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu (šios veikos padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.). Įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik loginė kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas P. Ž. bausmę, įvertino jo asmenybę (anksčiau teistas tris kartus už tyčinius nusikaltimus – du kartus už smurtinius nusikaltimus (šie teistumai išnykę) ir vieną kartą už nusikaltimus nuosavybei) ir teisingai pažymėjo, kad ankstesniais dviem nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymai jam buvo atidedami, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad P. Ž. teismo pasitikėjimo nepateisino. Naujas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Įvertindamas kasatoriaus asmenybę teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis niekur nedirba, nesimoko, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, naujas nusikalstamas veikas darė sistemingai (per tris mėnesius padarė septynias nusikalstamas veikas), taigi pajamos iš nusikalstamu būdu įgyto turto tapo pagrindiniu jo pragyvenimo šaltiniu.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos aplinkybės – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi – teismas pagrįstai nepripažino kasatoriaus atsakomybę lengvinančia, nes nenustatė, kad P. Ž. dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėtųsi. Kitų lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatė. Kita kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nuosprendžiu nenustatyta, be to, skunde nedetalizuojama, dėl ko ji buvo labai sunki. Taip pat nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad teismas išsamiai motyvavo savo sprendimą už kiekvieną nusikaltimą skirti kasatoriui laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, įvertinęs P. Ž. asmenybę, teisingai sprendė, kad bausmės tikslai, neizoliavus jo nuo visuomenės, nebus pasiekti. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę už kiekvieną nusikaltimą, teismas atsižvelgė į tai, kad P. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimus ir laikė, kad tai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį taisytis bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl už visus nusikaltimus skyrė BK 178 straipsnio 1, 2 dalių sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę už vidurkį. Kolegija su teismo nurodytais motyvais sutinka, nes jie teisingi. Už kiekvieną nusikaltimą kasatoriui paskirtos laisvės atėmimo bausmės neviršija sankcijose numatytų šios rūšies bausmių vidurkio. Taigi skiriant bausmes BK 54, 61 straipsnių nuostatos nepažeistos.

Skundo argumentai dėl BK 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų taikymo nepagrįsti, nes, norint taikyti minėtas įstatymo nuostatas, teismas turi nustatyti juose numatytų sąlygų visumą. Viena iš jų – turi būti visiškai ar iš dalies atlyginta arba pašalinta padaryta turtinė žala. Teismo nuosprendžiu konstatuota, kad žala nukentėjusiesiems neatlyginta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas kasatoriui už kiekvieną nusikaltimą paskyrė tinkamas bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų jas skirdamas nepažeidė, todėl nėra įstatyminio pagrindo bausmes švelninti.

Subendrinant už keletą nusikaltimų paskirtas bausmes BK 61 straipsnio nuostatos netaikomos. Galutinės bausmės dydį kasatoriui lėmė tai, kad jis padarė keletą nusikaltimų esant realiajai jų sutapčiai, todėl subendrinant paskirtas bausmes jos teisingai buvo iš dalies sudėtos (BK 63 straipsnio 4 dalis), o prie šios bausmės pridėta ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo P. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas StakauskasGintaras GodaVytautas Masiokas