- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-411-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00647-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės EDS PROJECTS
- Atsakovas
- V. M., A. M., R. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS PROJECTS (uždarosios akcinės bendrovės „SME Finance“ teisių ir pareigų perėmėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11266-347/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS PROJECTS ieškinį atsakovams V. M., A. M., R. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, neapreiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Nova Via LT“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB EDS PROJECTS (uždarosios akcinės bendrovės „SME Finance“ teisių ir pareigų perėmėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento A. M., V. M. bei R. M. 2018 m. spalio 16 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją – grąžinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvusiam (-iems) savininkui (-ams), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir UAB „Nova Via LT“ 2018 m. gegužės 18 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant visus jo priedus ir pakeitimus, kuria ji suteikė UAB „Nova Via LT“ 25 000,00 Eur paskolą. Paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Nova Via LT“ išduotu neprotestuotinu vekseliu paskolos sutartyje numatytai paskolos sumai (25 000,00 Eur) bei UAB „Nova Via LT“ direktoriaus – atsakovo V. M. laidavimu. UAB „Nova Via LT“, nevykdant paskolos sutarties sąlygų, ieškovė daugybę kartų bandė susidariusią situaciją spręsti geruoju, taip pat teikė pretenzijas, pagal kurias buvo nurodyta, kad jeigu bendrovė iki nustatyto termino nepadengs susidariusio įsiskolinimo arba nesuderins su ieškove skolos grąžinimo grafiko, tai vekselis bus pateiktas apmokėjimui. Analogiška pretenzija buvo pateikta ir atsakovui V. M.. Jiems nereaguojant į minėtas pretenzijas, ieškovė pateikė vekselį apmokėjimui UAB „Nova Via LT“ ir V. M., o jo neapmokėjus kreipėsi į Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarę J. Š. dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo. 2018 m. gruodžio 27 d. notarė ieškovei išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė vykdyti antstolei V. P.. Antstolė, patikrinusi vekselio laiduotojo – atsakovo V. M. turėtą bei esamą turtą, nustatė, kad jis neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Be to, antstolė nustatė, kad atsakovas V. M. 2018 m. spalio 16 d., t. y. jau po to, kai buvo laidavęs pagal vekselį, neatlygintinai perleido (padovanojo) savo vienintelį turimą vertingą turtą savo sūnui – atsakovui A. M.. Iš dovanojimo sutarties matyti, kad pagal ją buto dovanotoju nurodytas ne tik atsakovas V. M., tačiau ir atsakovė R. M.. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas V. M., būdamas solidariu skolininku su UAB „Nova Via LT“ pagal vekselį, siekdamas savo butą nuslėpti nuo teisėtų ir pagrįstų kreditorių (tame tarpe ieškovės), nusprendė jį perleisti savo sūnui A. M.. Dėl to buvo pažeistos ieškovės, kaip sąžiningos kreditorės, teisės ir teisėti interesai, kadangi ieškovė tokiu būdu neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus iš atsakovo.
3. Atsakovas V. M. su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1992 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374. Tuo metu jis gyveno santuokoje su R. M., kartu gyveno du jų nepilnamečiai vaikai. Nors viešame registre butas buvo įrašytas kaip jo nuosavybė, tačiau jis buvo įgytas gyvenant santuokoje, todėl buvo sutuoktinių jo ir R. M. bendroji jungtinė nuosavybė. Santuoka su R. M. nutraukta (duomenys neskelbiami) Dar iki santuokos nutraukimo jis išsikėlė gyventi į išsinuomotą būstą, bute liko gyventi R. M. su dviem nepilnamečiais vaikais A. ir S.. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, nutraukiant santuoką, turtas neprivalėjo būti padalintas, butas ir viešame registre liko įregistruotas jo vardu. Nutraukiant santuoką jie susitarė, kad bute liks gyventi R. M. su vaikais, tačiau butas lieka abiejų buvusių sutuoktinių nuosavybe. Sūnus A. M. tame bute gyveno nuo vaikystės. 2008 m. jis sukūrė šeimą, kartu su sutuoktine Ž. M. susilaukė dviejų vaikų. Iki mokyklos baigimo bute gyveno ir S. M., tačiau baigusi mokyklą, ji išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), o jos deklaruojama gyvenamoji vieta liko (duomenys neskelbtini). Jie su R. M. buvo susitarę, kad ginčo butas atiteks jų vaikams lygiomis dalimis, todėl jokių dovanojimų ar kitokių patvarkymų nedarė. 2018 m. vasaros pabaigoje dukra paaiškino, kad į Lietuvą negrįš, todėl atsisako bet kokių pretenzijų į butą. Sužinojus tai, V. M. ir R. M. nutarė padovanoti butą sūnui A.. 2018 m. spalio 15 d. pas notarą sudaryta dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią, priešingai nei teigia ieškovė, pasirašė trys asmenys: V. M., R. M. ir A. M.. Pritaikius restituciją, ginčo butas būtų grąžintas atsakovui V. M., dėl ko būtų pažeistos trečio dovanojimo sutartį pasirašiusio asmens – R. M., teisės. Atsakovas pripažino, kad jo vadovaujama bendrovė UAB „Nova Via LT“ skolinga ieškovei ir šios skolos nebando išvengti. Jis taip pat neginčijo aplinkybių dėl paskolos sutarties su ieškove sudarymo dėl 25 000,00 Eur, taip pat dėl laidavimo. Atsakovas pažymėjo, kad dėl kilusių finansinių sunkumų, Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1300-260/2019 iškėlė UAB „Nova Via LT“ restruktūrizavimo bylą, kurioje, pavykus sudaryti atsiskaitymo su kreditoriais grafiką, nustatytais terminais bus atsiskaitoma su visais kreditoriais, tame tarpe ir su ieškove. Atsakovas teigė, kad dovanojimo sutartis, kuria kartu su buvusia sutuoktine jis padovanojo savo sūnui butą, niekaip neįtakojo jo finansinės padėties, kadangi tokiu būdu buvo įteisintos esamos faktinės aplinkybės – oficialiai padovanotas butas sūnui, kuriame jis gyveno nuo vaikystės ir dabar daug metų gyvena su savo šeima, moka visus mokesčius ir yra faktinis šio buto šeimininkas. Dėl šio sandorio V. M. netapo nemokus, jo asmeninė finansinė padėtis nei kiek nepasikeitė: ji nei pagerėjo, nei pablogėjo.
4. Atsakovas A. M. nesutiko su ieškiniu ir be jau atsakovo V. M. nurodytų argumentų papildomai nurodė, kad R. M. bute gyveno maždaug iki 2006 m., vėliau išsikėlė į kitą butą. Tuo tarpu jis liko gyventi ginčo bute, 2008 m. susituokė su Ž. M., jiems gimė du vaikai – M., 2008 m. spalio 24 d., ir D., 2014 m. rugpjūčio 8 d. Jo seseriai S. atsisakius visų pretenzijų į ginčo butą, tėvai sudarė ginčo buto dovanojimo sutartį. Atsakovas teigė, kad jis yra sąžiningas įgijėjas, nes buto dovanojimas yra niekaip nesusijęs su tėvo V. M. bandymu išvengti skolos, apie kurią jis nieko nežinojo, kadangi su tėvu artimai nebendrauja. Jis daug metų jautėsi buto savininku, su šeima gyveno, mokėjo mokesčius.
5. Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas V. M. šeimą paliko 1993 m., išeidamas gyventi pas kitą moterį. Ji bute liko gyventi viena su vaikais. Atsakovas, palikdamas šeimą iš buto išsiregistravo ir atsisakė bet kokių pretenzijų į jį. Ji viena augino vaikus ir išlaikė butą. Nuo 2005 m. bute apsigyveno sūnaus šeima. Ji įsigijo kitą butą ir vėliau išsikėlė. Vaikai su tėvu glaudžių ryšių nepalaikė. Nors tėvas butu nesidomėjo, nelankė nei vaikų, nei anūkų, dėl buto perrašymo sūnus su tėvu kalbėti vengė. Dukrai S. susitikus su tėvu, buvo nuspręsta ginčo būtą perrašyti sūnui A..
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nova Via LT“ nurodė, jog 2012 m. birželio 27 d. buvo įregistruota V. M. individuali transporto paslaugų teikimo įmonė. 2013 m. gegužės 27 d. įmonė perregistruota į UAB „Nova Via LT“. Įmonės steigėjas ir vienintelis akcininkas – atsakovas V. M.. 2015, 2016 ir 2017 m. UAB „Nova Via LT“ suteiktas „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatas, išduotas UAB „Creditinfo Lietuva“. 2017 m. UAB „Nova Via LT“ praplėtė savo veiklos sritis, numatydama ir nuomojamo, ir nuosavo nekilnojamo turto nuomą bei eksploatavimą, automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuomą bei išperkamąją nuomą. 2018 m. gegužės 18 d. UAB „Nova Via LT“ sudarė su ieškove UAB EDS PROJECTS paskolos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 25 000,00 Eur paskolos. Bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas laidavo bendrovės neprotestuotiną vekselį. Dėl kilusių finansinių sunkumų atsiskaityti su ieškove paskolos sutartyje nustatytu terminu bendrovė negalėjo. Bendrovė pradėjo vėluoti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Iki 2018 m. gruodžio 31 d., nors ir vėluodama, bendrovė dengė dalinius įmokų ir palūkanų mokėjimus. Galiausiai V. M. priėmė sprendimą pradėti restruktūrizavimo procesą. Pagrindiniai pajamų šaltiniai – įmonės generuojami pinigų srautai iš įmonės veiklos. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1300-260/2019 UAB „Nova Via LT“ iškelta restruktūrizavimo byla. Tuo tarpu A. M. nieko nežino apie atsakovo V. M. verslo reikalus, apie skolos sutartį, pasirašytą vekselį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė: valstybei iš ieškovės UAB EDS PROJECTS priteisė 8,95 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
8. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų. Teismas nurodė, kad ieškovė ginčija atsakovų sąžiningumą, vadovaudamasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio nuostatomis, t. y., jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Kadangi ieškinio senaties termino sąlygos atitiko įstatymu nustatytus reikalavimus, todėl šios sąlygos teismas plačiau nedetalizavo. Ginčo dėl šios sąlygos nėra.
9. Dėl reikalavimo teisės. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsakovui V. M., nes pastarasis laidavimu įsipareigojo solidariai ir visu savo turtu atsakyti ieškovei už vekselyje nurodytą sumą, tačiau nėra jokių duomenų, kas tuo metu sudarė „visą turtą“. Teismas sprendė, kad su turto (buto) dalies savininke R. M. ieškovės nesieja jokie įsipareigojimai, todėl ji turėjo teisę disponuoti turtu savo nuožiūra ir ieškovės interesų, dovanodama jai priklausančią turto dalį, nepažeidė. Ieškovė jos atžvilgiu reikalavimo teisės neturi.
10. Dėl kreditorių teisių pažeidimo. Teismas pripažino, kad formaliai atsakovo V. M. turtas sumažėjo, tačiau jis realiai šio savo turto buvo atsisakęs, palikdamas šeimą 1993 m. ir nutraukdamas santuoką su atsakove R. M. (duomenys neskalbiami) Tuo metu faktiškai jis perleido šį savo turtą buvusiai sutuoktinei ir vaikams. Atsakovės R. M. turtas sandorio sudarymo metu sumažėjo, tačiau jos su ieškove nesieja jokie sutartiniai įsipareigojimai ir ji nėra atsakinga už buvusio sutuoktinio įsipareigojimus. Pagrindinio skolininko – UAB „Nova Via LT“ turtas dėl sudaryto sandorio nesumažėjo. Be to, UAB „Nova Via LT“, o tuo pačiu ir atsakovas V. M. nevengia atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais, susidūrus su finansiniais sunkumais, sprendžia įmonės restruktūrizavimo galimybes.
11. Dėl atsakovų prievolės sudaryti ginčijamą sandorį. Teismas nurodė, kad atsakovas V. M., daugiau nei prieš dvidešimt metų palikdamas šeimą ir mažamečius vaikus, neprisidėdamas prie jiems palikto, nors ir jo vardu likusio registruoto, turto išlaikymo, mokesčių, remonto ir pan., liko tik formalus šio turto bendrasavininkis. Teismas sprendė, kad daugiau kaip prieš dvidešimt metų faktiškai sudarytas ir oficialiai vėliau įformintas sandoris buvo sudarytas vykdant pareigą paliktai šeimai.
12. Dėl sandorio šalių sąžiningumo. Teismas nustatė, kad atsakovo V. M. ir kitų atsakovų – A. M. bei R. M., santykiai nebuvo artimi, nors V. M. ir A. M. sieja giminystės ryšys. Jie daugiau nei dvidešimt metų nesirūpino vieni kitais, nesidalijo rūpesčiais, nesitarė dėl problemų. Ryšys buvo likęs tik formalus. Bendravimas apsiribojo susitikimais per didžiąsias šventes. A. M. ir R. M. sąžiningumas nėra paneigtas jokiais įrodymais. Tuo tarpu ieškovė, tik pradėjus išieškojimo vykdymo procesą, pradėjo domėtis atsakovo V. M. turtine padėtimi ir tik teismo proceso metu išsiaiškino, kam nuosavybės teise priklausė ginčo butas. Teismas sprendė, kad ieškovė, prieš sudarydama sandorį su trečiuoju asmeniu – UAB „Nova Via LT“ ir laiduotoju V. M., nebuvo pakankamai atidi, visiškai nesidomėjo jų turtine padėtimi, finansiniais įsipareigojimais kitiems juridiniams ir / ar fiziniams asmenims, galimybe vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB EDS PROJECTS prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas V. M. ginčo butą perleido atsakovui A. M. ir R. M., faktiškai palikdamas šeimą ir mažamečius vaikus. Tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes CK nekilnojamojo turto perleidimui numato privalomą notarinę sandorio formą (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu, todėl toks numanomas nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymas konkliudentiniais veiksmais (išsikraustant iš ginčo buto) įstatymo nėra leidžiamas ir negalioja. Be to, CK 1.75 straipsnis numato, jog neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.
Atsiliepimas
1.2. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas V. M. neva jau seniai paliko ginčo butą nuosavybės teise kitiems atsakovams, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovas V. M. ir atsakovas A. M. savo pačių atsiliepimuose į ieškinį (o taip pat atsakovė R. M. paaiškinimų teismui metu) aiškiai nurodė, kad po atsakovo V. M. ir atsakovės R. M. skyrybų, „butas lieka abiejų sutuoktinių nuosavybe“.
1.3. Atsakovas V. M. neturėjo prievolės sudaryti dovanojimo sutartį. Tokios pareigos nenumatė įstatymas ar sutartis, nebuvo jokių kitų aplinkybių, kurios būtų lėmusios atsakovo V. M. prievolę ginčo butą perleisti, o dovanojimo sutarties sudarymas pažeidė ieškovės interesus.
1.4. Atsakovai buvo nesąžiningi ir nepateikė jokių patikimų įrodymų net dviem jų nesąžiningumo prezumpcijoms paneigti: dovanojimo sutartis sudaryta artimųjų giminaičių (tėvų su sūnumi) (CK 6.67 straipsnio 1 punktas) bei ginčo butas perleistas neatlygintinai (CK 6.67 straipsnio 4 punktas). Tai, kad atsakovo V. M. bendravimas su savo suaugusiu sūnumi apsiriboja didžiųjų švenčių sutikimu kartu, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad atsakovai nebuvo nesąžiningi. Be to, ši aplinkybė net paneigia pačių atsakovų gynybinę išvadą, kad atsakovas V. M., kaip tėvas, norėjo butą padovanoti sūnui tik „iš geros valios“. Jeigu santykiai tarp atsakovo V. M. ir atsakovės V. M. nebuvo geri, tai mažai tikėtina, kad iš atsakovo V. M. išvis buvo kada nors duotas pažadas padovanoti ginčo būtą.
1.5. Atsakovo V. M. nuosavybės teisės į ginčo butą buvo registruotos viešajame registre, ginčo butas teisiškai priklausė jam. Remiantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo abejoti oficialiai teikiama informacija apie atsakovui V. M. priklausantį turtą ar šio turto priklausimu jam.
14. Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovui V. M. priklausė tik ½ ginčo buto, tuo tarpu kita pusė priklausė atsakovei R. M., kuri jokių ryšių, įsipareigojimų ieškovei neturėjo, todėl ji galėjo laisvai disponuoti savo turtu, t. y. galėjo padovanoti jai priklausančią ½ dalį buto sūnui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į R. M.. Tuo tarpu atsakovas V. M. po santuokos nutraukimo ginčo bute negyveno ir prie jo išlaikymo neprisidėjo. Niekuo pagrįstas ir ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš visų atsakovų, kadangi R. M. ir A. M. teisėtai ir pagrįstai sudarė dovanojimo sandorį, ieškovė į šiuos asmenis neturi jokių reikalavimo teisių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
15. Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad jo ir atsakovės R. M. po santuokos nutraukimo nesiejo jokie santykiai, ji turėjo teisę disponuoti visu turtu savo nuožiūra ir ieškovės interesų, dovanodama jai priklausančią turto dalį, nepažeidė. Po santuokos nutraukimo ginčo bute negyveno, su atsakovu A. M. ir R. M. nebendravo, jie nežinojo apie jo turimus įsipareigojimus. Ieškovei turimų įsipareigojimų įvykdyti nevengia. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
16. Atsakovė R. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ji su ieškove neturi ir neturėjo jokių teisinių santykių, tuo tarpu su atsakovu V. M. yra seniai išsiskyrus, su kuriuo taip pat neturi jokių sąsajų, jai nebuvo žinomos ir jo skolos bei įsipareigojimai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sandorio, kuriuo ieškovės skolininkas neatlygintinai perleido turtą, pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė UAB EDS PROJECTS (UAB „SME Finance“ teisių ir pareigų perėmėja) (kreditorė) ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nova Via LT“ (skolininkė), kurios vadovas atsakovas V. M., sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi ieškovė suteikė UAB „Nova Via LT“ 25 000,00 Eur dydžio paskolą. Paskolos sutarties įvykdymas užtikrintas išduotu neprotestuotinu vekseliu bei bendrovės direktoriaus – atsakovo V. M. laidavimu. Nevykdant įsipareigojimų – 2018 m. gruodžio 27 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad tiek trečiasis asmuo UAB „Nova Via LT“, tiek atsakovas nėra įvykdę prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.
20. Byloje taip pat nustatyta, kad, sudarius paskolos sutartį, ir UAB „Nova Via LT“ vadovui (atsakovui V. M.) laidavus už tinkamą paskolos sutarties įvykdymą, atsakovai V. M. ir R. M. 2018 m. spalio 16 d. neatlygintinai perleido turtą – sudarė ginčo sandorį, kuriuo savo sūnui atsakovui A. M. padovanojo ginčo butą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paskolos ir laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovė (kreditorė) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę (UAB „Nova Via LT“) ir atsakovą V. M. (laiduotojas), tačiau sprendė, kad ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorės teisių, ir vertino, atsakovas V. M. privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, o atsakovas A. M., sudaręs su skolininku sandorį, buvo sąžiningas.
21. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima.
22. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008).
23. Šios nutarties 19 punkte minėta, kad byloje nėra ginčo, jog tiek UAB „Nova Via LT“, tiek atsakovas V. M. nėra įvykdę prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė įrodinėjimo priemonių, kad ginčo sandorio sudarymu atsakovo V. M. mokumas nesumažėjo (nepakito), ar, kad ieškovė turi galimybę nukreipti reikalavimo patenkinimą į kitą, jam priklausantį, turtą (CK 187 straipsnis). Aplinkybių, kad yra galimybė nukreipti ir į kitą, atsakovui V. M. priklausantį turtą, jis-atsakovas nenurodė ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad tiek pagrindinė skolininkė (UAB „Nova Via LT“), tiek atsakovas V. M. nėra įvykdę prisiimtų įsipareigojimų, taip pat byloje nepateikus duomenų, jog po prisiimtų įsipareigojimų, neatlygintinai perleidus savo turtą, atsakovas V. M. turi kitą turtą, į kurį ieškovė gali nukreipti išieškojimą, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sandoriu nebuvo pažeistos ieškovės teisės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad, sudarius ginčo sandorį, buvo eliminuota galimybė nukreipti išieškojimą į atsakovui V. M. priklausantį turtą ir tokiu būdu atsakovas ginčo turto perleidimu pažeidė ieškovės (kreditorės) teises nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą.
24. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).
25. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, kad atsakovas nuo 1993 m. ginčo bute nebegyveno, bei, kad po santuokos nutraukimo žodžiu buvo įsipareigojęs ginčo butą perleisti buvusiai sutuoktinei ir savo vaikams, sprendė, jog ginčijamas dovanojimo sandoris sudarytas vykdant pareigą paliktai šeimai.
27. Byloje nustatytos aplinkybės, jog po atsakovų V. M. ir R. M. santuokos nutraukimo atsakovas nebegyveno ginčo bute ir, kad, kaip nurodo atsakovai, ginčo sandoriu buvo įvykdytas susitarimas teikti paramą buvusiai šeimai (vaikams ir sutuoktiniui), kuris buvo šalių aptartas santuokos nutraukimo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo privalomumo. Geranoriškas paramos teikimas vaikams ar buvusiam sutuoktiniui yra įmanomas keliais būdais, gali būti vykdomas įvairiomis formomis. Kaip tai bus atliekama konkrečiu atveju, paliekama šalių nuožiūrai, todėl turto perdavimas, kaip parama vaikams ar sutuoktiniui, nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne būtinumo. Dėl to tokio actio Pauliana pagrindu ginčijamo turto dovanojimo vaikui sandorio sudarymas neprivalomas ir yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1253/2001).
28. Byloje taip pat nustatyta, kad skolininkas ginčijama dovanojimo sutartimi turtą perleido savo vaikui. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutartyje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje atsakovo V. M. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį su savo vaiku-sūnumi A. M., nepaneigta. Sudarydamas ginčijamą dovanojimo sandorį, atsakovas žinojo apie savo prievolę ieškovei, šios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Dėl sutarties su atsakovu sudariusio atsakovo A. M. (ne)sąžiningumo, teisėjų kolegija nurodo, kad jam CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, atsakovo A. M. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jo sąžiningumo ar nesąžiningumo.
30. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl yra pagrindas ginčijamą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.
31. Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).
32. Nagrinėjamu atveju, esant pagrindui pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, taikytina restitucija. Įvertinus, kad ginčo sutartimi perleistas turtas, kurį atsakovai V. M. ir R. M. įgijo bendrosios junginės nuosavybės teise, ir kuris, nutraukus šalių santuoką, nebuvo padalintas, ginčo dovanojimo sutartimi perleistas turtas grąžinamas atsakovams R. M. ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybes teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė R. M. nėra ieškovės skolininkė, egzistuojant visoms actio Pauliana taikymo sąlygoms dėl ginčijamos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, neturi įtakos sprendžiant bendrąja jungtine nuosavybe valdyto turto grąžinimo skolingam V. M. ir formaliai neskolingai R. M. klausimo. Tokiu veiksmu yra tik atkuriama atsakovų turtinė padėtis, tam kad būtų galima į atsakovo V. M. grąžinto turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nukreipti išieškojimą, o toks restitucijos taikymas nevertintinas kaip atsakovės R. M., nesančios ieškovės skolininke, teisių pažeidimas ar disponavimo jai priklausiančia turto dalimi suvaržymas (CPK 185 straipsnis).
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties motyvuose išdėstytas argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 6.66 straipsnį), reglamentuojančias actio Pauliana taikymo sąlygas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl ieškovės UAB EDS PROJECTS apeliacinis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys patenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovės tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas buvo patenkinti visiškai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra sumokėjusi 315,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir laikinąsias apsaugos priemones, taip pat 277,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, iš viso 592,00 Eur, todėl šios išlaidos ieškovės naudai priteisiamos iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 197,33 Eur (592,00/3).
36. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
37. Ieškovė į bylą taip pat yra pateikusi 2019 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TVINS Nr. 1411 už teisinės paslaugas pagal skolininkų faktoringo sutartis 9 280,70 Eur sumai, taip pat 2019 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė nėra pateikusi į bylą sąskaitoje faktūroje nurodytų išlaidų apskaičiavimo, t. y. kiek konkrečiai šioje byloje ieškovė turėjo teisinės pagalbos išlaidų – kaip matyti iš pateiktos sąskaitos faktūros, ieškovės turėtos išlaidos yra galimai apskaičiuotos už kelias pagal skolininkų faktoringo sutartis bylas, sprendžia, kad ieškovei, pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytos teisinės pagalbos išlaidos, iš atsakovų nepriteisiamos.
38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos, jas padalinus kiekvienam iš atsakovų lygiomis dalimis, sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 16 d. sudarytą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovams R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Iš atsakovų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS PROJECTS, j. a. k. 302551336, naudai priteisti lygiomis dalimis po 197,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.