Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1954 m. rugpjūčio 6 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. B. vengė atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t .y. 2014 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje pasirašė sutikimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios vyksta VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centre, į VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centrą atvyko du kartus, t. y. 2014 m. liepos 22 d. ir 2014 m. liepos 29 d., daugiau į VšĮ Kelmės psichikos sveikatos centrą neatvyko ir programos užsiėmimuose nedalyvavo, tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis nevengė dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau šios priemonės laiku neatliko, į Kelmės rajono psichikos sveikatos centrą jis nuvyko tik 2014 m. liepos mėnesio pabaigoje, t. y. besibaigiant teismo nustatytam šios priemonės atlikimo laikotarpiui, nes neturėjęs lėšų sumokėti už šią programą, todėl anksčiau negalėjo kreiptis į psichikos centrą, be to, liepos-rugpjūčio mėnesį atostogavo psichologė, kas taip pat jam sukliudė greičiau išklausyti programos kursą. Šiuo metu yra pilnumoje išklausęs smurtinį elgesį keičiančios programos kursą, nustatytu laiku lankėsi pas psichiatrą, psichologą, socialinį darbuotoją.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

2014 m. kovo 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. B., padaręs Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 9 punktu, 70, 72² straipsniais, V. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – per keturis mėnesius atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (5-7 b. l.). 2014 m. kovo 28 d. nuosprendis įsiteisėjo, dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo perduotas vykdymui Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriui Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje (8 b. l.).

Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus pranešimo (3-4 b. l.), nuteistojo asmens byloje Nr. 8/14/70 esančių raštiškų sutikimų (12, 13 b. l. asmens byloje) matyti, kad į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos registrą V. B. įrašytas 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. balandžio 11 d. jis pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose - atlikimo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kurią jis sutiko atlikti. Kaip nurodyta 2014 m. balandžio 11 d. pranešime, adresuotame VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centrui (13 b. l. asmens byloje), smurtinį elgesį keičiančias programas V. B. privalėjo išklausyti iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. Iš Kelmės rajono psichikos sveikatos centro informacijos (55 b. l.) matyti, kad V. B. smurtinį elgesį keičiančias programas atliko nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str. kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 str. nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Nuteistasis V. B. teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – privalėjo atlikti per teismo nustatytą terminą – 4 mėnesius. Jokių pateisinamų, objektyvių priežasčių, dėl kurių jis nebūtų galėjęs per keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo iki probacijos skyriaus nurodytos datos - 2014 m. rugpjūčio 4 d. – išklausyti šios programos kursą, V. B. nenurodė. Neturėjimas lėšų susimokėti už šią programą, nelaikytinas svarbia, teismo nustatyto įpareigojimo nevykdymą pateisinančia aplinkybe, kadangi pareiga susimokėti už psichikos sveikatos centro vykdomą programą V. B. teko todėl, kad jis nebuvo socialiai draustas, t. y. jis niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje. Pasyvus kaltinamojo V. B. elgesys, per teismo nustatytą laikotarpį neišklausius visos smurtinį elgesį keičiančios programos kurso, laikytinas vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl jo neveikimas sudaro Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnio sudėtį.

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnyje numatyta, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai egzistuoja tik formaliai. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Iš Kelmės rajono psichikos sveikatos centro informacijos (55 b. l.) matyti, kad V. B. Kelmės rajono psichikos centre lankėsi nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. ir pilnai išklausė smurtinio elgesio keičiančias programas. Iš šios informacijos matyti, kad iki 2014-08-04, tos dienos, kai programa turėjo būti pilnai atlikta, V. B. vieną kartą buvo lankęsis pas gydytoją psichiatrę ir vieną kartą klausė socialinės darbuotojos konsultacijų. Taigi, per teismo nustatytą keturių mėnesių terminą V. B. visos programos kurso neišklausė, tačiau teismo įpareigojimą jau buvo pradėjęs vykdyti, o šiuo metu jau yra pilnai išklausęs smurtinio elgesio keičiančių programų kursą. Nors ir pažeisdamas teismo nustatytą terminą, tačiau teismo įpareigojimą jis įvykdė, kas rodo jo elgesio mažesnį pavojingumą.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatavus, kad V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į tai, kad jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam V. B..

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nors V. B. veiksmai ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl veikos mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.