- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-133-531/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- D. R., I. G., M. Č.
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Antanas Cemnolonskas, Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Artūro Ridiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č., nuteistojo I. G. gynėjo advokato R. D. ir nuteistojo D. R. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendžio, kuriuo:
- M. Č. pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d. ir nubaustas 15 MGL (564,90 Eur) bauda; pagal BK 138 str. 1 d. nubaustas laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn.; pagal BK 286 str. nubaustas laisvės atėmimu 1 m.; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmės subendrinus apėmimo ir visiško sudėjimo būdu, M. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn. ir 15 MGL (564,90 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 15 MGL (564,90 Eur) baudą nuteistasis M. Č. įpareigotas sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
- I. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (2014-08-28 epizodas) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 m., jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 4 d., atidedant 2 (dvejiems) metams bei paskiriant įpareigojimus - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
- D. R. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (2014-07-04 epizodas) ir nubaustas laisvės atėmimu 4 m.; pagal BK 260 str. 1 d. (2014-08-28 epizodas) nubaustas laisvės atėmimu 3 m. 8 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir D. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 4 mėn., paskiriant ją atlikti pataisos namuose.
Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista: iš M. Č. nukentėjusiajam R. G. 558,62 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš M. Č., I. G. ir D. R. – po 27,44 Eur pašto išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.1 - pagal BK 259 str. 2 d. už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2014-08-28 laikotarpyje nuo 14.25 val. iki 14.32 val., būdamas tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą įgyti narkotinės medžiagos, užmaskuotai bendraudamas telefonu su I. G. ir vykdydamas I. G. nurodymą narkotinę medžiagą paimti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną apie 14.40 val. nuvyko į sodybą esančią (duomenys neskelbtini) ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 1,2100 gramų narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), su jose esančia delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 18,3 %, kurią gabeno automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2014-08-28 15.00 val., kuomet (duomenys neskelbtini) esančios degalinės teritorijoje, buvo sulaikytas, ir asmens kratos metu minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai;
1.2 - pagal BK 138 str. 1 d. ir 286 str. už tai, kad jis 2014-08-28 15.00 val. Biržų mieste, (duomenys neskelbtini) esančios degalinės teritorijoje, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 3-ojo skyriaus vyresniajam tyrėjui R. G. ir 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui T. M., siekiant sulaikyti jį (M. Č.), pareigūnams priėjus prie kuro kolonėlės sustojusio jo vairuojamo automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), R. G. atidarius automobilio vairuotojo dureles, o T. M. atidarius automobilio keleivio dureles ir įsėdus į automobilio vidų, atsisakydamas vykdyti R. G. teisėtus reikalavimus išjungti automobilio variklį ir išlipti, siekdamas išvengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą ir pasipriešino valstybės tarnautojams, turintiems viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, tai yra tyčia automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo atbuline eiga ir automobilio vairuotojo pusės pradarytomis durelėmis prispaudė R. G. prie kuro kolonėlės, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairėje šlaunyje, kairės šlaunies sumušimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas R. G. sveikatą.
2.1 - pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su D. R., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys) ir organizavo šios medžiagos platinimą, o būtent: 2014-08-28 10.49 val., būdamas tyrimo metu nenustatytoje vietoje, gavęs D. R. užmaskuotą nurodymą SMS žinute „objekte paliksiu 8 vėžius paragaut“, tai yra, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra laikoma platinimui skirta narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys) supakuota į 8 paketus, kurių masė 6,4018 gramų, su jose esančia delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 12,3 % iki 18,3 %, tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 14.25 val. iki 14.32 val., būdamas tyrimo metu nenustatytoje vietoje, užmaskuotai bendraudamas telefonu su M. Č. nurodė vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame galima įgyti laikomą minėtą narkotinę medžiagą, po to, tą pačią dieną, apie 14.40 val. M. Č. nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 1,2100 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), su jose esančia delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 18,3 %, kurią gabeno automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2014-08-28 15.00 val., kuomet (duomenys neskelbtini) esančios degalinės teritorijoje, M. Č. buvo sulaikytas ir asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o likusią neišplatintą dalį – 5,2331 gramų narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), su jose esančia delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 11,1 % iki 12,3 %, jis kartu su D. R. laikė name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki 2014-08-28 16.00 val., kuomet kratos metu minėta narkotinė medžiaga rasta ir paimta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų;
2.2 taip pat I. G. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys) turėdamas tikslą ją platinti, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2014-08-28 16.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 47,110 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), su jose esančia delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,4 %, kuomet kratos metu minėta medžiaga rasta ir paimta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.
3.1 - pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai laikė, pardavė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2014-07-04 12.57 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 9,0737 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) su jose esančia delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 5,2 % iki 5,5 %, kuomet tą pačią dieną 12.57 val. namo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 200 litų pardavė M. K. 6,0086 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), už 80 litų pardavė P. S. 1,5880 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) ir už 80 litų pardavė E. B. 1,4771 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys).
3.2 - pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su I. G., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys) ir organizavo šios medžiagos platinimą, o būtent: 2014-08-28 10.49 val., būdamas tyrimo metu nenustatytoje vietoje, SMS žinute „objekte paliksiu 8 vėžius paragaut“ užmaskuotai I. G. nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra laikoma platinimui skirta narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), supakuota į 8 paketus, kurių masė 6,4018 gramų, su jose esančia delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 12,3 % iki 18,3 %, tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 14.25 val. iki 14.32 val. I. G. būdamas tyrimo metu nenustatytoje vietoje, užmaskuotai bendraudamas telefonu su M. Č. nurodė vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame galima įgyti laikomą minėtą narkotinę medžiagą, po to, tą pačią dieną apie 14.40 val. M. Č. nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 1,2100 gramų narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), su jose esančia delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 18,3 %, kurią gabeno automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2014-08-28 15.00 val., kuomet (duomenys neskelbtini) esančios degalinės teritorijoje, M. Č. buvo sulaikytas ir asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o likusią neišplatintą dalį – 5,2331 gramų narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), su jose esančia delta - 9 - tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 11,1 % iki 12,3 %, jis kartu su I. G. laikė name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki 2014-08-28 16.00 val., kuomet kratos metu minėta narkotinė medžiaga rasta ir paimta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis M. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 259 str. 2 d. pašalinant iš nuosprendžio aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų įgijimo laiku ir vieta (šaltiniu), bei panaikinti nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 138 str. 1 d., 286 str., šioje dalyje priimant jį išteisinantį nuosprendį. Mano, kad nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 259 str. 2 d. yra pagrįstas tik iš dalies, o nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 138 str. 1 d., 286 str. yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo padarytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat, apelianto manymu, apylinkės teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuostatą dėl jo kaltumo. Teigia narkotines medžiagas įgijęs kitoje nei kaltinime nurodyta vietoje bei kitu laiku, ir jo teiginiai apie narkotinių medžiagų įgijimo laiką, vietą ir šaltinį nėra paneigti, be to, kitiems kaltinamiesiems kaltinimuose nurodytos narkotinės medžiagos koncentracijos ženkliai skiriasi, kas taip pat rodo kitą narkotinės medžiagos šaltinį. Skunde be kita ko keliamas klausimas dėl M. Č. atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų fiksuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją teisėtumo, kuomet asmuo kaltinamas baudžiamojo nusižengimo padarymu.
4.1 Skunde kritikuojamas teismo atliktas įrodymų dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei pasipriešinimo valstybės tarnautojui vertinimas, pateikiama savo įvykio versija bei įrodymų vertinimas. Nuteistojo manymu, policijos pareigūnai yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, kad jų kolega R. G. gautų naudą pinigais, o jie galėtų pateisinti nemotyvuotą perteklinės jėgos naudojimą prieš jį, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Nuteistasis teigia, kad jį įtariant BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymu jam negalėjo būti taikomas suėmimas, todėl siekiant pateisinti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą jam nepagrįstai buvo inkriminuoti BK 138 str. 1 d., 286 str.
4.2 Apeliantas skunde taipogi išreiškia manymą, kad ieškinys neturėjo būti sprendžiamas šioje baudžiamojoje byloje, nes Biržų rajono apylinkės teisme yra kita, civilinė byla, pagal Panevėžio apskrities VPK regresinį ieškinį M. Č., dėl R. G. išmokėtos kompensacijos. Skunde pateikiama minėtoje byloje suformuluota M. Č. pozicija, nesutinkant su R. G. išmokėta pinigų suma, teigiama apie jo - apelianto veikimą būtinosios gynybos sąlygomis bei tyčios sužaloti policijos pareigūną nebuvimą, kas lemia civilinės atsakomybės jam netaikymą.
5. Nuteistojo I. G. gynėjas advokatas R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. (dėl narkotinių medžiagų platinimo M. Č.), šioje dalyje priimant naują, jį išteisinantį nuosprendį, neįrodžius, kad jis padarė nusikalimą, bei pakeisti šį nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. (dėl narkotinių medžiagų radimo I. G. namuose), šią veiką perkvalifikuojant į BK 259 str. 1 d. ir skiriant už tai jam areštą 47 paroms. Apeliantas teigia inkriminuoto nusikaltimo nepadaręs. Mano, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 20 str. 5 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus, neteisingai nustatė nusikaltimo faktines aplinkybes ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, taip pat netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą – BK 260 str. 1 d. konstatuodamas tikslo platinti buvimą. Skunde kritikuojamas teismo atliktas įrodymų vertinimas. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad teismas nemotyvavo D. R. ir I. G. telefoninio pokalbio turinio vertinimo užmaskuotu ir iš kokių duomenų nuspręsta, jog I. G. nėra siūloma įsigyti narkotinių medžiagų. Net laikant teismo prielaidą teisinga, kad 2014-08-28 D. R. telefonu užmaskuotu SMS pranešimu pateikta informacija I. G. apie objekte paliktus vėžius paragavimui, negali suponuoti išvados, kad šia žinute kaltinamojo žiniai buvo perduotos narkotinės medžiagos. Teismas nenurodė, kuo remiantis padaryta išvada, kad pareigūnų rastas ir paimtas narkotines medžiagas laikė I. G.. Teigia, kad teismo nuomonė apie A. D. savęs apkalbėjimą nepagrįsta jokiais duomenimis.
5.1 Gynėjas pažymi, kad nuosprendyje nenurodyta, kokiais veiksmais ar būdu I. G. laikė narkotines medžiagas, kokie duomenys pagrindžia jo buvimą faktiniu narkotinių medžiagų valdytoju. Gynėjo įsitikinimu, nėra pagrindo I. G. nuteisti už narkotinės medžiagos laikymą. Skunde pastebima, kad I. G. taip pat nuteistas už narkotinės medžiagos platinimo organizavimą, kuomet šis objektyviosios pusės veikos požymis nusikaltimo dispozicijoje nenumatytas, o BK 24 str. 4 d. neinkriminuota, todėl nėra pagrindo nuteisti I. G. už straipsnio dispozicijoje nenumatytą veiką. Be to, inkriminuojant BK 24 str. 4 d. būtina nurodyti ir kitus esminius veikos požymius, kas kaltinime nebuvo pateikta.
5.2 Taipogi nėra aišku, iš ko teismas sprendė apie I. G. ir D. R. bendrininkavimą, bei tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimą I. G. veiksmuose. Skunde pažymima, kad I. G. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jas ir psichotropines medžiagas naudojo sau, ką patvirtina jo paties parodymai, narkotinių medžiagų likučių radimas jo šlapime, I. G. teistumas už narkotinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais savo tikslais, liudytojų bei pareigūnų parodymai, kratos metu išimti daiktai, rastų narkotinių medžiagų nedidelis kiekis ir jų nesuskirstymas dozėmis. Gynėjas pabrėžia, kad vien I. G. disponavimas narkotinėmis medžiagomis neleidžia konstatuoti tikslo jas platinti.
6. Nuteistasis D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. (dvi veikos), šioje dalyje priimant jį išteisinantį nuosprendį. Mano, kad nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo padarytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat apelianto manymu, jam neteisingai paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Nuteistasis teigia, kad teismas vertindamas įrodymus buvo šališkas, su išankstine nuostata dėl jo kaltumo, nuosprendis jo atžvilgiu grindžiamas vien prielaidomis, kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo. Pabrėžia, kad nuosprendyje nenurodyti D. R., P. S., E. B. ir M. K. kritiško parodymų vertinimo motyvai bei duomenys, paneigiantys nuteistųjų parodymus. Taipogi nenurodyti jokie motyvai, kokiu būdu M. K. iš D. R. įgijo narkotines medžiagas ir kokie duomenys tai patvirtina, taip pat kokiais duomenimis remiantis konstatuotas P. S. atvykimas prie ežero ir įsigijimas narkotinių medžiagų. Skunde teigiama, kad teismas D. R. kaltę grindžia policijos pareigūnų parodymais apie jų turėtą informaciją dėl D. R. ketinimo susitikti su galimais narkotinių medžiagų pirkėjais, tačiau tokių duomenų byloje nėra, atvirkščiai – liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. G. ir T. G. parodė jokios konkrečios informacijos neturėję. Nuteistojo D. R. manymu, tyrimas byloje buvo atliktas tendencingai, šališkai, su išankstine nuostata tiek jo, tiek kitų nuteistųjų atžvilgiu, ką patvirtina į bylą pateiktieji jį kaltinantys įrodymai, o jo kaltę paneigiančius duomenis sunaikinant. Nuteistasis teigia, kad be tendencingų policijos pareigūnų parodymų, jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad P. S., E. B. ir M. K. narkotines medžiagas įgijo iš D. R..
6.1 D. R. nesutinka ir su teismo atliktu įrodymų vertinimu narkotinių medžiagų laikymo ir organizavimo jas platinti epizode. Teigia, kad teismas nepašalino bylos medžiagoje esančių prieštaravimų, D. R., M. Č. ir I. G. nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus atmetė formaliai, neatsižvelgdamas ir nevertindamas jo nekaltumą patvirtinančių įrodymų. Atkreipia dėmesį į tai, kad žymiai skiriasi koncentracijos kratos metu (duomenys neskelbtini) rastos bei paimtos narkotinės medžiagos ir rastos pas M. Č. medžiagos, kas rodo, jog medžiagos pakuotos iš skirtingų šaltinių. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių tiesioginių jo - D. R. kaltės įrodymų, o vien I. G. parašyta SMS žinutė dėl vėžių palikimo ir kratos metu (duomenys neskelbtini) bei asmens kartos metu pas M. Č. rastos narkotinės medžiagos sudaro pagrindą tik prielaidoms, ir jo kaltės nepatvirtina.
6.2 Nuteistasis D. R. nesutinka ir su jam paskirta bausme, kuri, jo manymu, prieštarauja BK 41 str. įtvirtintam teisingumo principui ir yra per griežta. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad jis charakterizuojamas neigiamai, nes jis anksčiau tik du kartus buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, baudas sumokėjęs, jau daugiau kaip 2,5 metų narkotinių medžiagų nevartoja, dirba ir darbdavių charakterizuojamas teigiamai, padeda neįgaliai ir sveikatos problemų turinčiai sugyventinei, rūpinasi savo ir savo sugyventinės vaikais, sugyventinės charakterizuojamas teigiamai. Kadangi jis išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ir yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, be to, išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti. Mano, jog yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. Taip pat pažymi, kad duomenų apie naujų nusikalstamų veikų ar pažeidimų padarymą po inkriminuojamų nusikaltimų nėra, procesas šioje byloje truko ilgai - beveik 3 metus, kas sudaro pagrindą švelninti bausmę.
7. Teismo posėdyje kiekvienas apeliantas (jų atstovai) palaikė savo apeliacinių skundų reikalavimus ir prašė juos tenkinti, o prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
8. Apeliaciniai skundai atmetami.
9. Apeliaciniais skundais ginčijami nuteistųjų D. R., I. G., M. Č. nuteisimai pagal skundžiamą teismo nuosprendį, kritikuojamas teismo atliktas įrodymų vertinimas ir teigiama apie teismo padarytų išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, pateikiamos savo įvykių versijos bei byloje surinktų įrodymų vertinimai, taipogi teigiama apie įvairius baudžiamojo proceso pažeidimus, liečiančius nuteistuosius.
10. Išanalizavusi skunduose dėstomus argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis nuteistųjų D. R., I. G. ir M. Č. atžvilgiu yra pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurių pagrindu teisingai konstatuota jų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, jų veikos kvalifikuotos teisingai ir išteisinti juos iš pastarųjų ar perkvalifikuoti į kitus BK straipsnius (jų dalis) nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų iš esmės neteisingai išsprendęs skunduose keliamus bausmės skyrimo, civilinio ieškinio klausimus ar padaręs baudžiamojo proceso pažeidimų, įgalinančių nuosprendžio keitimą ar naikinimą nuteistųjų atžvilgiu.
11. Dėl D. R. ir I. G. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. (2014-08-28 nusikaltimas) ir M. Č. nuteisimo pagal BK 259 str. 2 d.
11.1 Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad be kita ko, D. R. ir I. G. nuteisti pagal BK 260 str. 1 d. (2014-08-28 nusikaltimas) už narkotinių medžiagų – kanapių laikymą ir jų platinimo organizavimą, o M. Č. pagal BK 259 str. 2 d. už narkotinių medžiagų – kanapių įgijimą, laikymą ir gabenimą.
11.2 Apeliantai D. R. ir I. G. tvirtina inkriminuotų nusikaltimų nepadarę, kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą ir teigia apie teismo padarytų išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, pateikia savo įvykių versijas bei byloje surinktų įrodymų vertinimą, o apeliantas M. Č. teigia apie neteisingai nuosprendyje konstatuotą narkotinių medžiagų įgijimo laiką, vietą ir šaltinį. Teisėjų kolegija tokius apeliantų teiginius vertina kritiškai ir konstatuoja, kad byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visiškai pakanka D. R. ir I. G. kaltei dėl narkotinių medžiagų laikymo bei platinimo organizavimo 2014-08-28, taip pat M. Č. kaltei dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrįsti, o apeliacinių skundų teiginiai to nepaneigia. Priežasčių konstatuoti, kad apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nuteistiesiems, iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nėra.
11.3 Byloje esantys neginčytini faktiniai duomenys patvirtina ir apeliantas M. Č. to neneigia, kad 2014-08-28 jis laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, tačiau jis ginčija jų įsigijimo aplinkybes. Apklausiamas apylinkės teisme jis parodė, kad narkotinių medžiagų įsigijo iš romų tautybės asmens Panevėžyje, o ne kaltinime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegija tokius jo teiginius vertina kritiškai, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, o byloje esančių objektyvių įrodymų visuma juos paneigia.
11.4 Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo M. Č. parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs, kito, kas tik patvirtina pagrindo jais netikėti buvimą. Ikiteisminio tyrimo jis teigė kaltinime nurodytas narkotines medžiagas įsigijęs netoli namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai apylinkės teisme kaip įsigijimo vietą nurodė Panevėžį. Taipogi ikiteisminio tyrimo metu M. Č. nurodė, jog sulaikymo dieną - 2014-08-28, jis skambino pažįstamam I. G. ir važiavo pas jį tikslu pakalbėti dėl meistrų. Tuo tarpu apylinkės teisme M. Č. jau nurodė įvykio dieną su I. G. telefonu bendravęs apie iki tol parodymuose neminėtą vandens pypkę ir norą ją pasiskolinti. Abejones nuteistojo M. Č. parodymais sustiprina ir kito nuteistojo I. G. nenuoseklūs parodymai. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų I. G. parodymų matyti, kad jie neatitinka M. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių dėl jų pokalbio, įvykusio 2014-08-28, temos. I. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jo bendravimas tą dieną su M. Č. buvo susijęs su pastarojo kvietimu žvejoti, ko M. Č. nepatvirtino, ir tik vėliau jo parodymuose atsirado aplinkybės apie vandens pypkę. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks skirtingų aplinkybių nurodymas patvirtina abiejų nuteistųjų parodymų nepatikimumą ir bandymą nuslėpti tikrąsias aplinkybes. Tokio vertinimo nekeičia ir tai, kad apylinkės teisme I. G. nurodė M. Č. teisme nurodytoms analogiškas aplinkybes apie jų bendravimą telefonu 2014-08-28 ir tuometu paminėtą vandens pypkę, kas leidžia teigti apie abiejų nuteistųjų parodymų derinimą siekiant išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Pastarąjį abiejų siekimą išvengti atsakomybės patvirtina ir niekuo nepagrįstas A. D. pirminių parodymų pakeitimas, kuris visų byloje esančių duomenų kontekste pagrįstai bei teisingai apylinkės teismo įvertintas kaip savęs apkalbėjimas.
11.5 Bylos duomenimis yra nustatyta, kad M. Č. 2014-08-28 telefonu paskambinus I. G. ir pasisiūlius iki jo atlėkti, pastarasis neklausdamas priežasties, motyvų ar kt., nurodė jam nuvykti į jo namų laiptinę ir pažiūrėti už vazono. Toks abiejų elgesys, be kita ko vėliau ikiteisminio tyrimo metu duodant abiem skirtingus parodymus apie tai, rodo jų išankstinį susitarimą dėl tam tikrų abiem žinomų nuo kitų asmenų slepiamų aplinkybių. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenų seka, kad M. Č. netrukus po minėto pokalbio nuvykus ir laiptinėje neradus reikiamo daikto, I. G. pasiūlė šiam nuvažiuoti į „objektą“. Po šio pokalbio praėjus 10 minučių, M. Č. užfiksuotas išeinantis iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir netrukus po 18 min. sulaikytas degalinėje. Jo kišenėje rasti du folijos rutuliukui su kanapėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po apsilankymo „objekte“ M. Č. su I. G. nebekontaktavo, kaip prieš tai ankstesnėje vietoje (laiptinėje už vazono) neradęs reikiamo daikto iš karto skambino šiam, kas leidžia pagrįstai manyti, kad „objekte“ jis reikiamą daiktą gavo.
11.6 Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys neginčytini faktiniai duomenys patvirtina, kad tą pačią 2014-08-28 prieš M. Č. skambutį I. G. ir vėlesnį jo apsilankymą (duomenys neskelbtini), I. G. D. R. SMS žinute buvo informuotas apie „objekte“ paliktus aštuonis vėžius. Nors D. R. teigia, kad SMS žinutėje jis rašė apie tikrus vėžius, o „objektas“ yra namas (duomenys neskelbtini), tokie teiginiai apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kritiškai, kaip nepagrįsti, o „aštuoni vėžiai“ pagrįstai ir teisingai pagal byloje esančius įrodymus įvertinti kaip užmaskuotas išsireiškimas apie paruoštus ir platinimui skirtus 8 narkotinės medžiagos – kanapių paketus.
11.7 Kad „objektu“ vadinamas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), be aukščiau nurodytų aplinkybių apie M. Č. apsilankymą „objekte“, patvirtina ir liudytojo T. G. parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu I. G. duoti parodymai pripažįstant šią aplinkybę, netiesiogiai – ir kiti rašytiniai bylos duomenys (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų duomenys, telefoninių pokalbių bei SMS turinys ir kt.), teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegijai nėra abejonių, kad byloje minimas „objektas“ yra (duomenys neskelbtini) esantis namas.
11.8 Tuo tarpu išvadą apie užmaskuotą narkotinių medžiagų vadinimą „vėžiais“ patvirtina tiek policijos pareigūnų parodymai apie nuteistųjų bendravimą tarpusavyje užmaskuotais terminais, tiek užfiksuotų pastarųjų pokalbių turinys. Be to, kaip minėta, iš karto po apsilankymo „objekte“ pas M. Č. rasti du paketėliai narkotinės medžiagos ir dar šeši paketėliai narkotinės medžiagos buvo rasti tą pačią dieną kratos metu „objektu“ vadinamame name adresu (duomenys neskelbtini). Bendras narkotinių medžiagų paketėlių skaičius yra aštuoni ir atitinka D. R. nurodytą tariamų vėžių skaičių. Pokalbio apie tikrus, realius vėžius nepatvirtina ir nuteistojo I. G. parodymų turinys. Be to pats D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė jokių vėžių I. G. nepalikęs.
11.9 Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą teisėjų kolegija konstatuoja esant įrodyta, kad D. R. ir I. G. buvo žinomos jiems inkriminuotų narkotinių medžiagų laikymo aplinkybės, šis laikymas buvo sąlygotas jų valios ir jis buvo pastarųjų žinioje bei įtakoje, kaip ir minėtų narkotinių medžiagų perdavimas kaltinime nurodytu būdu M. Č.. Šios aplinkybės visiškai patvirtina D. R. ir I. G. bendrą veikimą vieningu tikslu – platinti narkotines medžiagas. Nuteistasis D. R., palikdamas I. G. žinomoje vietoje į aštuonis atskirus paketus supakuotas narkotines medžiagas ir užmaskuotai apie tai informuodamas I. G., veikė sąmoningai ir kryptingai, jų bendru platinimo tikslu. O nuteistasis I. G., gavęs iš D. R. užmaskuotą informaciją apie iš anksto sutartoje vietoje paliktas minėtas narkotines medžiagas, jų norinčiam įsigyti M. Č. nurodė tą vietą, kur M. Č. dalį D. R. ir I. G. valioje laikytų narkotinių medžiagų įgijo, po ko jas gabenant buvo sulaikytas. Nors byloje esantys duomenys nepatvirtina tiesioginio paties D. R. ir I. G. valioje laikytų narkotinių medžiagų perdavimo M. Č. fakto, tačiau informacijos suteikimas apie vietą, kur galima rasti ir pasiimti narkotinę medžiagą, taip suteikiant M. Č. galimybę įgyti šią medžiagą, laikytinas narkotinių medžiagų platinimu.
11.10 Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja įrodytu, kad M. Č. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo bei gabeno, o tuo pačiu ir laikė narkotines medžiagas be tikslo jas platinti, tuo padarydamas BK 259 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, o D. R. ir I. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2014-08-28 laikė narkotines medžiagas – kanapes bei organizavo jų platinimą – šie jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d.
11.11 Pastarosios išvados nepaneigia tai, kad pas M. Č. dvejuose paketėliuose rastų narkotinių medžiagų koncentracija skiriasi nuo name, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu šešiuose paketėliuose rastų narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų disponavimas tos pačios rūšies narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, bet joms esant skirtingos koncentracijos, nepaneigia nei jų laikymo, nei jų platinimo faktų, tai tik leidžia teigti apie nuteistųjų disponavimą skirtingos koncentracijos narkotinėmis medžiagomis, galimai įgytomis skirtingu laiku iš skirtingų šaltinių.
11.12 Nuteistojo I. G. gynėjo nuomone, negalimas I. G. nuteisimas už narkotinės medžiagos platinimo organizavimą, kuomet šis objektyviosios pusės veikos požymis nusikaltimo dispozicijoje nenumatytas, o BK 24 str. 4 d. neinkriminuota. Tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatytos ir teismo konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina I. G. tiesiogiai įgyvendinus BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę, kas leidžia priskirti jam vykdytojo vaidmenį, kuris, nepaisant kitų vaidmenų funkcijų priskyrimo, sąlygoja I. G. veiksmų kvalifikavimą tik pagal BK 260 str. 1 d. be BK 24 str. atitinkamos dalies inkriminavimo.
11.13 Skunde be kita ko keliamas klausimas dėl nuteistojo M. Č. atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų fiksuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją teisėtumo, kuomet jis kaltintas baudžiamojo nusižengimo padarymu. Tačiau teisėjų kolegija keliamo klausimo aspektu jokių pažeidimų nenustatė ir pažymi, kad sutinkamai su teismų praktika baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (pvz., asmenis, kurie įgydavo, realizuodavo nusikalstamu būdu gautą turtą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Nagrinėjamu atveju kito nuteistojo I. G. atžvilgiu buvo sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas bei kaupimas, pastarojo veiksmo metu buvo gauti duomenys ir su I. G. daroma nusikalstama veika susijusį asmenį M. Č., todėl šie gauti duomenys yra tinkamas įrodymas ir M. Č. kaltei pagrįsti.
11.14 Nuteistajam I. G., kaip sudėtinė tęstinio BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalis, inkriminuotas ir neteisėtas narkotinių medžiagų – kanapių laikymas name, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone,turint tikslą ją platinti. Apeliantas I. G. neneigia minėtų narkotinių medžiagų laikymo fakto, tačiau neigia tikslo platinti narkotines medžiagas buvimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs minėtoje vietoje rastų I. G. priklausančių narkotinių medžiagų kiekį, dozėms pasverti reikalingų priemonių – elektroninių svarstyklių – turėjimą, byloje konstatuotą I. G. dalyvavimą narkotinių medžiagų platinime, teisingai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) rajone kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos I. G. laikytos platinimo tikslu. Todėl perkvalifikuoti I. G. pagal BK 260 str. 1 d. inkriminuotą veiką dalyje dėl narkotinių medžiagų radimo I. G. namuose į BK 259 str. 1 d. nėra pagrindo.
12. Dėl M. Č. nuteisimo pagal BK 138 str. 1 d. ir 286 str.
12.1 Apeliantas M. Č. nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 138 str. 1 d. ir 286 str., kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikia savo įvykio versiją bei įrodymų vertinimą.
12.2 Tačiau išanalizavusi M. Č. skunde nurodytus argumentus visos bylos kontekste teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis apelianto atžvilgiu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei pasipriešinimo valstybės tarnautojams pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurių pagrindu teisingai konstatuota M. Č. kaltė dėl jam inkriminuotų BK 138 str. 1 d. ir 286 str. numatytų nusikaltimų padarymo ir išteisinti jį iš pastarųjų nėra pagrindo.
12.3 Savo nekaltumą dėl jam aukščiau paminėtų inkriminuotų nusikalstamų veikų apeliantas M. Č. grindžia iš esmės vien tik savo paties paaiškinimais, kurie yra paneigti kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais. Tai, kad nuteistasis M. Č. pasipriešino policijos pareigūnams R. G. ir T. M., bei nesunkiai sutrikdė R. G. sveikatą, patvirtino pats nukentėjusysis R. G., liudytojai T. M. ir R. A., taip pat specialisto išvados bei ekspertizės akto duomenys.
12.4 Nukentėjusysis R. G. ir liudytojas T. M. parodė, kad jiems vykdant tarnybines pareigas – siekiant sulaikyti automobilį vairavusį M. Č., patikrinti jį ir automobilį dėl galimo neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, jiems rankose laikant tarnybinius pažymėjimus bei žodžiu informavus, kad jie yra policijos pareigūnai, pareikalavus M. Č. išjungti automobilio variklį ir išlipti, šis nepakluso ir aktyviais veiksmais trukdė jiems atlikti savo pareigas. Sutinkamai su jų parodymais, liudytojas T. M. įlipo į M. Č. vairuojamą automobilį, o nukentėjusysis R. G. buvo nepilnai atidaręs M. Č. vairuojamo automobilio vairuotojo dureles, kuomet M. Č. siekdamas išvengti sulaikymo pradėjo važiuoti atbuline eiga, taip prispausdamas R. G. pradarytomis durelėmis prie kuro kolonėlės. Atkreiptinas dėmesys, kad pats M. Č. parodė, kad atbulas jis pavažiavo jau vienam asmeniui atsisėdus į jo vairuojamą automobilį šalia ir pasakius, jog jie yra policijos pareigūnai, kas tik patvirtina jo tyčią nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir tyčinį jų veiksmų pobūdį. Tokių M. Č. veiksmų pasekoje specialisto išvada ir ekspertizės aktu R. G. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors M. Č. teigia policijos pareigūno, kurį prispaudė važiuodamas atbuline eiga, nematęs, tokie teiginiai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Kaip minėta, R. G. buvo atidaręs būtent automobilio vairuotojo dureles, todėl sėdėdamas vairuotojo vietoje M. Č. jo nematyti negalėjo, o matydamas asmenį tokioje padėtyje – stovint ribotoje erdvėje tarp automobilio vairuotojo durelių ir kuro kolonėlės bei tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, važiuodamas atbuline eiga, neabejotinai suprato veikiantis pavojingai pastarojo asmens sveikatos padarinių atžvilgiu.
12.5 Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų T. M., R. A. parodymai, taip pat juos atitinka ir specialisto išvados bei ekspertizės akto duomenys. Esant paminėtoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nuo pat tyrimo pradžios nuosekliais, esminėse detalėse sutampančiais bei kitais objektyviais įrodymais patvirtintais ir logiškai įvykių seką atitinkančiais policijos pareigūnų parodymais. Nuteistojo teiginiai apie policijos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi yra neparemti jokiais objektyviais duomenimis bei juos paneigia policijos pareigūnų parodymų nuoseklumas nuo pačios proceso pradžios, atitikimas vieni kitiems ir kitiems bylos duomenims.
12.6 Taigi, nagrinėjamoje byloje faktiniais duomenimis nustatyta, kad apeliantas M. Č. pasikėsino į du skirtingus objektus – kaltinime nurodytų tarnybines pareigas vykdančių policijos pareigūnų veiklą ir vieno iš jų sveikatą, t. y. ne tik pasipriešino teisėtiems R. G. ir T. M. veiksmams, bet ir R. G. sužalojo, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatytieji M. Č. veiksmai – fizinis smurtas, pasireiškęs neteisėtu fiziniu poveikiu į teisėtai veikiančio pareigūno kūną pasinaudojant automobiliu – pagal savo pobūdį užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes jie visiškai atitinka BK 286 straipsnio dispoziciją. O kadangi BK 286 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl šių atsiradusių M. Č. tyčiniais veiksmais padarytų padarinių nuteistojo veika teisingai be BK 286 str. papildomai kvalifikuota ir pagal BK 138 str. 1 d.
12.7 Tokiu būdu apelianto M. Č. skundžiamame teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog jis padarė inkriminuotus BK 138 str. 1 d. ir 286 str. numatytus nusikaltimus, yra pagrįsta byloje surinktų, teismo išnagrinėtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, todėl išteisinti M. Č. iš pastarųjų kaltinimų nėra jokio pagrindo.
12.8 Iš M. Č. apeliacinio skundo matyti, kad nesutinkama ir su civilinio ieškinio išsprendimu, teigiant apie pagrindo spręsti ieškinį šioje baudžiamojoje byloje nebuvimą, nes Biržų rajono apylinkės teisme yra kita, civilinė byla pagal Panevėžio apskrities VPK regresinį ieškinį M. Č. dėl R. G. išmokėtos kompensacijos. Skunde pateikiama minėtoje byloje suformuluota M. Č. pozicija, nesutinkant su R. G. išmokėta pinigų suma, teigiama apie jo - apelianto veikimą būtinosios gynybos sąlygomis bei tyčios sužaloti policijos pareigūną nebuvimą, kas lemia civilinės atsakomybės jam netaikymą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti ir neduoda pagrindo teigti, jog apylinkės teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Pažymėtina, kad apelianto teiginių apie civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių buvimą nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, o byloje surinktų skundžiamame nuosprendyje ir aukščiau šioje nutartyje aptariant M. Č. kaltę dėl BK 138 str. 1 d. ir 286 str. nurodytų įrodymų visuma juos paneigia. Skunde minima aplinkybė dėl Panevėžio apskrities VPK regresinio ieškinio jam – M. Č. civilinėje byloje nedraudžia spręsti šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo R. G. civilinio ieškinio klausimo, nes skundžiamu nuosprendžiu jam iš kaltininko priteistos sumos apima tik nukentėjusiojo patirtą žalą (finansinės išlaidos bei neturtinė žala), kuri neįeina į jam darbdavio – Panevėžio apskrities VPK – išmokėtas ir darbdavio patirtas išlaidas dėl kaltininko M. Č. neteisėtų veiksmų.
12.9 Skunde keliamas M. Č. taikyto suėmimo teisėtumo klausimas, kuomet jis buvo įtariamas BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymu. M. Č. mano, jog siekiant pateisinti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą jam nepagrįstai buvo inkriminuoti BK 138 str. 1 d., 286 str. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad M. Č. kaltę dėl inkriminuotų BK 138 str. 1 d. ir 286 str. numatytų nusikaltimų padarymo patvirtina byloje surinktų, skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje įvertintų įrodymų visuma ir deklaratyvūs apelianto teiginiai to nepaneigia. Be to atkreiptinas dėmesys, kad M. Č. sulaikymo ir suėmimo taikymo metu buvo įtariamas ne baudžiamojo nusižengimo, o BK 259 str. 1 d. numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymu, leidžiančiu jo atžvilgiu taikyti kardomąją priemonę – suėmimą.
13. Dėl D. R. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. (2014-07-04 nusikaltimas)
13.1 Nuteistasis D. R. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto 2014-07-04 nusikaltimo padarymo pagal BK 260 str. 1 d., nurodo, jog narkotinių medžiagų niekam nepardavė ir jokie bylos duomenys be tendencingų policijos pareigūnų parodymų nepatvirtina, kad P. S., E. B. ir M. K. narkotines medžiagas įgijo iš jo. Tačiau tokie jo teiginiai, grindžiami savaip aprašytais įvykiais bei subjektyviu apelianto interpretuojamos įrodymų visumos vertinimu, yra nepagrįsti, deklaratyvūs, ir vertintini kritiškai. Teisėjų kolegijos manymu, byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visiškai pakanka D. R. kaltei dėl narkotinių medžiagų laikymo bei platinimo 2014-07-04 pagrįsti, o D. R. apeliacinio skundo teiginiai to nepaneigia. Priežasčių konstatuoti, kad apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines D. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, esmingai pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nėra.
13.2 Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-07-04 policijos pareigūnams stebint sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), netoliese buvo pastebėtas D. R., kuris, prie jo privažiavus automobiliui BMW ir iš šio išlipus dviem keleiviams, su jais užėjo į tą namą. Neužilgo minėtieji du vyriškiai iš namo sugrįžo į automobilį, kuriame laukė vairuotojas, ir jie visi išvažiavo. Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs ir esminėse detalėse sutampantys liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. G. ir T. G. parodymai. Pastarieji parodė disponavę informacija apie galimą D. R. vykdomą nusikalstamą veiką platinant narkotines medžiagas, žinojo, kaip jis atrodo ir pamatę jį, atpažino iš veido bruožų. Priežasčių netikėti policijos pareigūnų parodymais ir laikyti juos nepatikimais ar šališkais, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tokį pagrindą patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė ir apeliantas D. R..
13.3 Byloje esantys neginčytini faktiniai duomenys patvirtina, kad po susitikimo su D. R. minėtam BMW markės automobiliui išvažiavus iš tos sodybos, jis netrukus buvo policijos pareigūnų sulaikytas ir jame, taip pat pas juo važiavusius tris asmenis - P. S., E. B. ir M. K. rastos šiems priklausiusios narkotinės medžiagos – kanapės. Nors pastarieji neneigė atvažiavę į Biržus turėdami konkretų tikslą – įsigyti narkotinių medžiagų, neigia jas įsigiję iš D. R., pateikė versiją apie narkotinių medžiagų įsigijimą iš nepažįstamo asmens prieš apsilankymą pas D. R., tačiau tokių jų teiginių nepatvirtina jokie bylos duomenys, o juos vertinant nuoseklumo aspektu, taip pat pagal sutapimo kriterijų, bei kitų objektyvių duomenų kontekste, yra priežasčių jų duotus parodymus apylinkės teisme, laikyti nepatikimais.
13.4 P. S. apylinkės teisme parodė iš interneto gavęs narkotines medžiagas platinusio asmens telefono numerį, juo paskambinęs, ir atsiliepusio asmens nurodymu nuvažiavęs į Biržus, kur iš nepažįstamo asmens kartu su E. B. ir M. K. kiekvienas savo reikmėms įsigiję narkotinių medžiagų – kanapių, po ko užsukę pas D. R. atsiimti skolos iš jo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios apylinkės teisme P. S. nurodytos aplinkybės skiriasi nuo jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytų, kuomet jis teigė iš pažįstamų asmenų gavęs narkotines medžiagas platinusio asmens telefono numerį, juo paskambinęs, atsiliepusio asmens nurodymu nuvažiavęs į Biržus, kur kažkokioje automobilių stovėjimo aikštelėje kartu su E. B. ir M. K. iš nepažįstamo asmens įsigiję narkotinių medžiagų – kanapių, sėdo į automobilį ir išvažiavo atgal į Rokiškį, bet pakeliui buvo sulaikyti. Kaip matyti ikiteisminio tyrimo P. S. parodė tik apie vieną 2014-07-04 Biržuose jo aplankytą vietą, kurioje ir įsigijo narkotinių medžiagų, o apie jokią skolą D. R. ir važiavimą pas jį net neužsiminė. Skiriasi ir P. S. nurodytos narkotines medžiagas platinančio asmens telefono numerio gavimo aplinkybės. Taigi pastarųjų parodymų analizė nepalieka abejonių, kad P. S. proceso metu duoti parodymai kito ir buvo nenuoseklūs.
13.5 Apylinkės teisme duoti M. K. parodymai taipogi skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotųjų, kuomet jis teigė, jog 2014-07-04 P. S. rodant kelią, jo vairuojamu automobiliu BMW jie ir E. B. nuvažiavo į Biržus, kur netoli tvenkinio esančioje automobilių aikštelėje iš joje jau laukusio nepažįstamo asmens visi trys kiekvienas sau įsigijo narkotinių medžiagų, po ko visi sėdo į automobilį ir išvažiavo atgal į Rokiškį, bet pakeliui buvo sulaikyti. Tuo tarpu apylinkės teisme M. K. jau davė kitokius parodymus, pagal kuriuos jis kartu su E. B. ir P. S. nuvažiavę į Biržus prie tvenkinio iš nepažįstamo asmens kiekvienas įsigijo narkotinių medžiagų, po ko dar P. S. prašymu kažkur jį užvežė. Šis buvo išlipęs ir kažkur nuėjęs, o po to P. S. grįžus, jie važiavo namo, bet buvo sulaikyti. Toks parodymų keitimas, įpinant į paaiškinimus naujų ir niekuo nepatvirtintų įvykio aplinkybių ir negalint jų konkretizuoti („kažkur užvežė“, „kažkur nuėjo“), akivaizdžiai parodo M. K. parodymų nenuoseklumą bei jų nepatikimumą.
13.6 Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, E. B. apylinkės teisme davė neišsamius, paviršutiniškus paaiškinimus, parodydamas tik apie narkotinių medžiagų įsigijimą iš jam nematyto asmens, tačiau didelę įrodomąją vertę turi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš tiesų E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai mažai kuo skiriasi nuo P. S. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotųjų, tačiau E. B. tuomet dar pažymėjo, kad vietoje, kur Biržuose prie vandens telkinio iš jam nepažįstamo asmens jie pirko narkotines medžiagas, buvo didelis pastatas, o už šio – dar medinis namas, į kurį tam asmeniui pritrūkus narkotinių medžiagų, jie buvo trumpam nuėję. Šie parodymai visiškai atitinka liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. G. ir T. G. parodymus, bei pašalina abejones dėl P. S. ir M. K. apylinkės teisme iškeltų niekuo nepagrįstų versijų apie narkotinių medžiagų įsigijimą kitoje nei kaltinime nurodytoje vietoje ir iš kito asmens, taipogi P. S. apylinkės teisme duotus teiginius apie jo vieno ėjimą pas D. R. į namus tariamos skolos, E. B. ir M. K. liekant jo laukti automobilyje.
13.7 Teisėjų kolegija negali neatkreipti dėmesio į tai, kad P. S., E. B. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės vienų kitiems bei kitiems objektyviems bylos duomenims neprieštaraujančius parodymus. Tuo tarpu lyginant jų apylinkės teisme duotus parodymus, akivaizdu, kad jų parodymai kito, buvo derinami tarpusavyje ir prie nuteistojo D. R. parodymų. Pats nuteistasis D. R. viso proceso metu savo parodymuose buvo nenuoseklus –pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu jis teigė P. S., E. B. ir M. K. nepažįstantis, vėliau nurodė – P. S. ir E. B. žinantis iš matymo, artimai su jais nebendraujantis, o M. K. nepažįstantis. Apylinkės teisme D. R. jau teigė su P. S. ir E. B. susipažinęs prieš keletą metų, bendravęs telefonu, P. S. buvo skolingas pinigų. Tokius kintančius, vis naujomis aplinkybėmis papildomus ir jokiais objektyviais duomenimis neparemtus D. R. parodymus laikyti patikimais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taip pat vertintini ir pagal D. R. parodymus bandyti derinti P. S., E. B. ir M. K. apylinkės teisme pakeisti parodymai.
13.8 Tuo tarpu liudytojų R. G. ir T. G. parodymus, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti esminėse detalėse sutampantys P. S., E. B. ir M. K. parodymai, atitinka ir byloje esantys D. R. ir P. S. pokalbį 2014-07-04 fiksuojantys kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo duomenys, taip pat – P. S. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo duomenys. Iš šių duomenų analizės matyti, kad prieš pat apsilankymą pas D. R. P. S. derino su juo susitikimo vietą, laiką ir tos suderintos aplinkybės sutampa su P. S., E. B. ir M. K. atvykimo laiku, užfiksuotu liudytojų R. G. ir T. G. parodymuose. Pats D. R. ir P. S. užfiksuotų pokalbių turinys, jį vertinant P. S., E. B. ir M. K. nurodyto vykimo į Biržus vienintelio tikslo – įgyti narkotinių medžiagų – kontekste, bei atsižvelgiant į jų ikiteisminio tyrimo metu visų vienodai nurodytą aplinkybę apie Biržuose aplankytą vienintelę – narkotinių medžiagų įsigijimo vietą, nepaneigia minėto vykimo pas D. R. tikslo bei atitinka liudytojo T. G. parodymus apie jam žinomą D. R. taikomą praktiką su narkotinėmis medžiagomis susijusius reikalus derinti SMS žinutėmis ir užmaskuotomis frazėmis.
13.9 Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aukščiau nurodytos bei skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2014-07-04 pardavė P. S., E. B. ir M. K. savo žinioje laikytas narkotines medžiagas – kanapes. Tokie jo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d.
14.1 Nuteistasis D. R. nesutinka ir su jam paskirtomis bausmėmis, teigdamas, kad jos yra per griežtos, be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis charakterizuojamas neigiamai. Taipogi mano esant pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p. ir 2 p.
14.2 Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingai kvalifikavęs nuteistojo D. R. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už kiekvieną nusikaltimą atskirai bei galutinę bausmę. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo D. R. asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
14.3 Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. R. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją – padaryti du baigti tyčiniai sunkūs nusikaltimai. Nuteistojo veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vieno nusikaltimo padaryme nustatyta ir viena ją sunkinanti aplinkybė (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje).
14.4 Nuteistasis D. R. nesutinka su neigiamu jo charakteristikos įvertinimu skundžiamame nuosprendyje, bet byloje esantys duomenys tokią apylinkės teismo išvadą patvirtina. Kaip matyti, D. R. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas baustas administracine tvarka, teistas ir turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, beje – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors jis dirba, turi du mažamečius vaikus, padeda savo neįgaliai mamai, sveikatos problemų turinčiai sugyventinei, šios aplinkybės nepaneigia prieš tai nurodytų neigiamai jį charakterizuojančių veiksnių.
14.5 Įvertinus visas šias aplinkybes, apylinkės teismas apeliantui D. R. už atskirus nusikaltimus parinko ir paskyrė laisvės atėmimo bausmes, nustatydamas už vidurkį mažesnius jų dydžius. Šios bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu. Priešingai subjektyviam ir niekuo nepagrįstam apelianto manymui, tokios už kiekvieną nusikaltimą atskirai paskirtos bausmės, o taip pat ir subendrinta galutinė bausmė, ypač atsižvelgiant į turimą teistumą ir ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės neveiksmingumą, nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui D. R. turėtų būti skiriama dar švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Apelianto D. R. skunde nurodomos aplinkybės dėl jo sugyventinės bei mamos sveikatos būklės, pagalbos joms, mažamečio jo vaiko ir jo sugyventinės vaikų priežiūros apylinkės teismui buvo žinomos ir skiriant bausmę tinkamai įvertintos. Antrą kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir jų pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas. Pagrindo švelninti bausmę nesąlygoja ir apelianto D. R. skunde nurodytos aplinkybės – naujų nusikalstamų veikų ar pažeidimų nepadarymas po inkriminuojamų nusikaltimų, užsitęsęs procesas (beveik 3 metai), kuris atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, skaičių, apimtį, kaltinamųjų skaičių nelaikytinas neproporcingai ar nepateisinamai ilgu.
14.6 Apeliantas D. R. skunde kelia klausimą dėl BK 62 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. taikymo jo atžvilgiu, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra minėtų teisės normų taikymui būtinų sąlygų visumos.
14.7 Akivaizdu, kad šio įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, jog teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei konstatavęs jame nurodytų sąlygų visumą – kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš šešiuose punktuose nurodytų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje D. R. veiksmuose nėra nustatyta jokių lengvinančių aplinkybių. Nesant bent vieno iš būtinų elementų, negalimas BK 62 str. nuostatų svarstymas bei taikymas. Be to, šios normos taikymas yra teismui suteikta teisė, o ne imperatyvas. Todėl apelianto prašymas dėl BK 62 str. taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.
14.8 Taigi konstatuotina, kad apeliantui D. R. švelninti bausmę nėra pagrindo.
15.1 Apeliantai skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad teismai įrodymus vertino netinkamai, vienašališkai, dalies bylos įrodymų netyrė, pažeidė nurodytas BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas. Pagal šių nuostatų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Iš nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant šių nuostatų.
15.2 Nuteistieji D. R. ir M. Č. skunduose kelia klausimą dėl teismo šališkumo bei tendencingai atlikto ikiteisminio tyrimo, o nuteistojo I. G. gynėjas skunde teigia, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, taipogi skunduose teigiama ir apie kitus įvairius BPK pažeidimus. Tačiau pastarieji skundų teiginiai yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs, todėl atmestini.
15.3 Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl nuteistųjų kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje nėra taip pat. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistiesiems nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jų atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.
15.4 Skunde be kita ko teigiama ir apie tendencingai atliktą ikiteisminį tyrimą, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti, deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl jie atmestini. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistieji bei jų gynėjai ikiteisminio tyrimo metu bei iki skundžiamo apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo neteikė jokių prašymų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nušalinimo ar skundų dėl jų netinkamo elgesio, veiksmų.
15.5 Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistųjų D. R., I. G. ir M. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar nuteistiesiems įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Skundžiamas Biržų rajono apylinkės teismo 2017-03-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. Č., nuteistojo I. G. gynėjo advokato R. D., nuteistojo D. R. apeliacinius skundus atmesti.