Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

nuteistajam A. A. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,

teismo posėdyje, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal:

– BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– BK 294 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, A. A. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. gegužės 2 d.

2. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal:

– Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

– Vadovaujantis 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos; bausmę paskirta atlikti kalėjime.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos teikimas atmestinas

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dydį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. A. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2002 m. sausio 8 d.). Visgi vien formaliojo kriterijaus sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą nepakanka. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tam tikro dydžio atlikimas savaime nepatvirtina to, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Išvados dėl bausmės pakeitimo galimumo gali būti daromos tik įvertinus ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams.

11. Teisėjų kolegija sutinka, kad visos pirmiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, patvirtina tai, jog jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję pirmiau išvardinti aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau svarbu įvertinti ir kitus duomenis, kurie atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

12. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant A. A. nusikalstamo elgesio riziką, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, 2022 m. vasario 14 d. A. A. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y., net ir po 20 metų laisvės atėmimo bausmės nuteistajam vis dar buvo nustatomi galintys kisti (dinaminiai) kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis šiuos veiksnius savo elgesiu sumažino, dėl ko 2023 m. balandžio 4 d. jam jau buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri tokia išlieka ir šiuo metu (pagal 2025 m. lapkričio 12 d. OASys tyrimą ir Socialinio tyrimo išvadą). Vis tik pažymėtina, kad iš šiuo metu A. A. nustatytų penkių kriminogeninių veiksnių du yra dinaminiai (buvo įtakojamas asocialios grupės ir buvo būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys), kuriuos nuteistasis gali sumažinti. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo elgesys vis dar gali būti taisomas teigiama linkme, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, jog asmens pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai. Todėl būtinos kryptingos, tolesnės nuteistojo pastangos šalinant tuos kriminogeninius veiksnius, kurie išskiriami tyrimo išvadoje kaip dinaminiai. Juolab, kad žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika tapo pakankamai neseniai, tai yra tik nuo 2023 m. balandžio 4 d. dėl ko, šiuo metu spręsti apie ilgalaikį bei stabilų nuteistojo teigiamą pokytį, vis dar yra per anksti. Įvertinus tai, kad nuteistojo visuomenei keliamos rizikos lygis, kaip nurodyta teikime, šiuo metu yra aukštesnis ir yra vertinamas kaip vidutinis.

13. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo A. A. pakartotinio nusikalstamumo riziką bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. Analizuojamu atveju A. A. bausmę atlieka už trisdešimties tyčinių nusikaltimų padarymą. Būdamas jau pilnametis ir subrendęs asmuo, jis nuo 1994 m. iki 2001 m. dalyvavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Vykdant šiuos nusikaltimus buvo naudojami ginklai, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos, o konspiracijos tikslais – radijo ryšio stotys, policijos pareigūnų uniformos bei ženklai. Konspiracijos tikslais taip pat nevengta žudyti ir nusikaltimų bendrininkų – padarytų nusikaltimų pėdsakai buvo naikinami tokiais pačiais žiauriais būdais, kaip ir vykdyti patys nusikaltimai. Nusikalstamo susivienijimo, kuriame dalyvavo A. A., veikla, išsiskyrė aukštu organizaciniu lygiu ir ypatingu žiaurumu – net dvidešimt trims asmenims buvo atimta gyvybė, be to, du kartus kėsintasi nužudyti tą patį asmenį. Daugumos nužudytųjų kūnai buvo išniekinti juos supjaustant gabalais, visiškai ar iš dalies sudeginant ar išslapstant dalimis. Tokių nusikaltimų darymą lėmė savanaudiškos paskatos ir kerštas. Už šių nusikaltimų padarymą A. A. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė paskirta net septynis kartus. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio nusikaltimai, o nagrinėjamu atveju ir jų padarymo būdas, leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybę nusikalsti ateityje. Sutiktina, kad pirmiau aptartos aplinkybės jau buvo įvertintos paskiriant bausmę nuteistajam, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos.

14. Negali būti ignoruojamos ir tos aplinkybės, jog nuteistasis į „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įsitraukęs pakankamai ilgą laiko tarpą – nuo 1994 m. iki 2001 m. Nuteistojo vaidmuo šiame nusikalstamame susivienijime nebuvo antraeilis ar minimalus, jis buvo aktyvus nusikalstamų veikų vykdytojas. Nuteistasis patvirtino, kad nusikalstamo susivienijimo narių tarpusavio ryšiai buvo labai stiprūs, jie turėjo savo vidines taisykles, susivienijimą sukūrė kaip atsaką į draugų nužudymą. Nors po nuteistojo perkėlimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, anot A. A., jis vengė destruktyvių grupių ir elgėsi disciplinuotai, po paskutinės nuobaudos panaikinimo 2013 m. liepos 4 d. daugiau nėra padaręs jokių naujų drausmės pažeidimų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ankstesni jo ryšiai su nusikalstamo susivienijo nariais yra nutraukti ir nedarys jam neigiamos įtakos.

15. Akcentuojant nuteistojo mąstymo pokyčius, išskirtus Socialinio tyrimo išvados 4.9 punkte matyti, nors jis ir pripažįsta dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neneigia vykdęs nusikaltimus, tačiau informaciją apie savo vaidmenį ir jo paties betarpiškai nužudytus asmenis pateikia selektyviai, teigdamas, kad bausmės dėl kai kurių nusikalstamų veikų epizodų nebuvo tinkamai individualizuotos. Nors nuteistojo teigimu, šiuo metu jis suvokia tokio savo elgesio pasekmes, tačiau teigia, kad tuometinis tikslas buvo išsiaiškinti, kas buvo kaltas dėl prieš juos vykdytų išpuolių ir juos nubausti. Šios aukščiau įvardintos aplinkybės suponuoja išvadą kad A. A. nėra pakankamai savikritiškas savo nusikalstamiems veiksmams ir jų pavojingumui bei leidžia abejoti nuteistojo nuoširdumu, dėl jo nusikalstamais veiksmais sukeltų nepataisomų padarinių suvokimo.

16. Pažymėtina, kad Institucijos teikime akcentuojamas teigiamas nuteistojo požiūris į darbą, nes atlikdamas bausmę jis įgijo papildomą specialybę, jo ilgą laiką vykdyta individuali veikla – mezgimas, 2024 m. gegužės 23 d. buvo prilyginta darbinei veiklai, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados 4.3. punkto matyti, kad A. A. ne visuomet buvo pozityviai nusiteikęs darbinės veikos atžvilgiu. Matyti, kad individualių pokalbių su nuteistuoju metu, jis 2018 metais, 2019 metais, 2021 metais, atsisakė arba neišreiškė noro dirbti, taigi tai iš esmės atspindi kiek kitokį nuteistojo požiūrį į darbą nei nurodyta teikime, t. y. jis ne tik jam išrankus, tačiau viso bausmės atlikimo metu dirbo tik tai, kas buvo jam įdomu. Be to, nors vienas iš apsauginių veiksnių yra įvardijamas nuteistojo galimas įsidarbinimas įmonėje UAB „B.“, tačiau kaip nurodė ir pats nuteistasis, prieš pateikdamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą bei darydamas nusikalstamas veikas jis turėjo darbo vietą, bet tai nebuvo veiksnys, kokiu nors būdu sulaikęs jį nuo nusikaltimų darymo.

17. Nuteistojo A. A. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. A. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis A. A. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

19. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis A. A. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. A. A. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis (sukelti negrįžtami padariniai – atimtos 23 asmenų gyvybės), nuteistojo mąstymas (dėl netinkamai individualizuotos bausmės kai kurių epizodų atveju), sąlyginai neseniai nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vidutinė didelės žalos visuomenei rizika, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti rodo, kad šiuo metu nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs, o bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, pakeitus skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti.

20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimo dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimo dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.