Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas reikalavimą skunde grindė tuo, kad atlikdamas galimai neteisėtai jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose buvo kankinamas, laikomas nežmoniškomis, žeminančiomis garbę ir orumą sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų, patyrė stresą, baimę, jam nebuvo leidžiama dirbti, užsiimti kūrybine veikla, buvo pažeistas jo saugumas, privatumas, kitos teisės (pažeistas asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas verčiant nešioti kortelę su pertekliniais duomenimis), jautė nuolatinį nerimą dėl pavojaus ir nuolatinio spaudimo iš Pataisos namų administracijos, dėl ko buvo sutrikdyta sveikata ir patirta turtinė bei neturtinė žala.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. pagal neįsiteisėjusį teismo nuosprendį buvo sulaikytas ir priverstinai kalinamas bei laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, vėliau, jo paties prašymu, buvo perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į Pataisos namus. Viso Pataisos namuose buvo kalinamas septyniasdešimt šešias paras. Pristatytas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo buvo patalpintas ne į karantino, bet į baudos izoliatoriaus kamerą, kur nebuvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, dėl ko iš karto patyrė stresą ir negatyvų požiūrį į jį kaip asmenį. Perkeltas į gyvenamąjį korpusą, buvo patalpintas kartu su dar keturiais nuteistaisiais, kurie nuteisti už labai sunkius smurtinius nusikaltimus, tuo tarpu pareiškėjas buvo nuteistas už nesunkų nusikaltimą, tokiu būdu pažeistas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnis. Be to, kamera Nr. 7 neatitiko higienos normų reikalavimų – dėl netinkamo apšvietimo sutriko pareiškėjo regėjimas. Maitinimas neatitiko jo fiziologinių mitybos normų, skiriama nepakankamai maisto, kuris buvo skurdus ir neįvairus, dėl ko pablogėjo pareiškėjo sveikata. Jis turėjo papildomai pirkti maisto produktus, prieskonius ir pagardus, dėl ko patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjui nebuvo suteikta darbo vieta, konstatuojant, kad pasiūlyti darbą nebuvo galimybės, jam nebuvo skiriamos piniginės pašalpos, o muilas ir tualetinis popierius buvo išduodamas kartą per mėnesį, prastos kokybės, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos atlikti higienos procedūras. Laikas, skirtas nusiprausti, buvo ribotas, o nuteistųjų daug, todėl pareiškėjas nuolat jautė stresą, buvo priverstas skubėti. Pataisos namuose nebuvo organizuojamas joks užimtumas, nors pareiškėjas dalyvavo visose įmanomose reabilitacijos programose, tačiau jų akivaizdžiai trūko ir jis didžiąją laiko dalį buvo priverstas praleisti be jokio užsiėmimo. Jis savo iniciatyva organizavo ir dalyvavo šventėse, minėjimuose, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta sprendžiant klausimus dėl jo įdarbinimo, nuobaudos neskyrimo ir kt. Pareiškėjo teigimu, buvo ribojama ir jo teisė užsiimti individualia veikla – nebuvo leista skirti papildomo laiko bibliotekoje užsiimti kūrybine veikla, nepakankamas užimtumas negatyviai atsiliepė jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei. Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių ne kartą kreipėsi į Pataisos namų administraciją, tačiau nieko nebuvo daroma. Jo prašymai ir pasiūlymai dėl pasimatymų ir bendravimo su sutuoktine ne per stiklinę pertvarą nebuvo nagrinėjami ir jam nebuvo leista bendrauti ne per stiklinę pertvarą.

Dėl patirtų emocinių traumų pareiškėjas kenčia nuo nemigos, sapnuoja košmarus, buvo priverstas kreiptis į psichiatrą, vartoti vaistus, taip pat kreipėsi į psichologą, prarado bendravimo galimybes su artimaisiais ir draugais, buvo priverstas pirkti kontaktinius lęšius, jam reikalinga reabilitacija. Turtinei žalai pareiškėjas priskiria pašto išlaidas, kuro išlaidas, kanceliarines išlaidas, išlaidas už vaistus ir kt., iš viso – 3326,10 Lt. Neturtinės žalos dydį pareiškėjas vertina 527 136 Lt.