Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-66-939/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-08
Bylos Nr.
1-66-939/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20779-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Kaltinamasis
S. Č.
Nukentėjusysis
J. S.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė, Vytautas Aliuškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-66-939/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20779-2023-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1.; 1.1.7.2.3; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 8 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,sekretoriaujant Jolitai Matulieneidalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,kaltinamajam S. Č., gynėjui, advokatui Vytautui Aliuškevičiui,nukentėjusiajai J. S., jos atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei,

teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirba MB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 str. 1 d.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. 2023 m. birželio 7 d., apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini), esančiame sodybos kieme, kilusio konflikto su J. S. metu, tyčia ranka pastūmė J. S., dėl ko ji krito ant žemės ir patyrė kairės rankos stipinkaulio tolimojo galo lūžį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sužalojimą.

Kaltinamasis S. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją pažinojo iš anksčiau, ji yra jo buvusios sutuoktinės draugė. Jo žmona pažadėjo atiduoti nukentėjusiajai šuniuką, jam nieko nepasakiusi. Žmona išvažiavo į darbą, o nukentėjusioji su savo dukra liko jų sodybos kieme, išgėrinėjo. Kol jam netrukdė jų nevijo, bet jam jos pradėjo įkyrėti, jis nuėjo į kambarį. Atbėgo jo dukra S. ir pasakė, kad teta paėmė šuniuką. Kadangi nebuvo kalbos apie šuniuką, jis išlėkė į lauką. Nukentėjusioji su dukra jau sėdėjo taksi automobilyje ir laikė šuniuką. Jis išplėšė šuniuką iš nukentėjusiosios rankų ir jį pririšo. Nukentėjusioji iš pasiutimo bandė eiti vėl paimti šunį, bet pribėgo prie jo, lyg bandė jį pastumti. Jis tuomet nukentėjusiąją abiem rankom, ties krūtine, ją pastūmė, ji atbula nugriuvo ir iškarto pasakė, kad lūžo ranka. Nekentėjusiajai atsistoti padėjo jos dukra. Jis vizualiai nematė, kad jai lūžo ranka. Jos išsikvietė policiją, greitąją medicinos pagalba. Nukentėjusiajai uždėjo įtvarą ir išsivežė. Su Ligonių kasų ieškiniu sutinka, o nukentėjusiosios ieškinys, mano per didelis, sutinka, atlyginti 1000 eurų. Jis išsituokęs, moka išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, jo gaunamos pajamos minimali alga. Dėl savo elgesio gailisi, taikytis su nukentėjusiąja nenori.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio 291 straipsnio nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. parodė, kad R. Č. yra jos draugė. 2023 m. birželio 7 d. apie 12.30 val., su dukra M. S. atvyko į Birštoną. Būdama Birštone su dukra išgėrė alaus. Apie 16.30 val., ji paskambino R. Č.. Telefoninio pokalbio metu R. Č. pasiūlė susitikti pasimatyti. R. Č. atvažiavo savo automobiliu į Birštoną bei jas su dukra M. S. parsivežė į savo namus. R. Č. namuose buvo ir jos sutuoktinis S. Č.. S. Č. žino, pažįsta, yra bendravusi, konfliktų tarp jų niekada nebuvo kilę. Pas R. Č. su dukra M. S. kieme ant suoliuko sėdėjo ir gėrė alų. R. Č. buvo su jomis, ji alkoholio nevartojo, gėrė kavą. Pokalbio su R. Č. metu jai pasakė, kad ji gali jai atiduoti kieme pririštą šuniuką, neveislinį, nejauną. Jai pagailo šio šuniuko, kad vargsta pririštas. R. Č. sutiko atiduoti savo šuniuką ir išvažiavo į darbą. Ji ir M. S. liko sėdėti jų kieme, gėrė alų. Jai ir dukrai sėdint, S. Č. pradėjo jas varyti iš savo kiemo, liepė dingti. Jis buvo piktas. Dukra iškvietė taksi, kurio laukė atvykstant sėdėdamos kieme. Kiek laiko laukė taksi nepamena. Kai atvažiavo taksi, ji pasiėmusi šuniuką įsėdo į atvažiavusį taksi automobilį. Vos jai įsėdus įtaksi automobilio galą, t.y. ant galinės sėdynės, tuo metu iš namo vidaus išlėkė S. Č., kuris pribėgęs prie taksi automobilio pro atidarytas dureles ją už drabužių su šuniu ištempė iš automobilio, atėmė jai iš rankų šunį ir tyčia ranka ją stūmė tolyn nuo savęs, dėl ko ji krito ant žemės (žolės) ir užsilenkė kairę ranką. Su S. Č. nesigrūmė, jis tiesiog ją pastūmė. Ji krito ant kairio šono, ant kairės rankos. Dukra tuo metu stovėjo šalia. Viskas įvyko labai greitai. Nesitikėjo, kad S. Č. taip pasielgs. Prieš tai jis pats sutiko, kad pasiims jų šuniuką. Po kritimo nepajėgė atsikelti nuo žemės. S. Č. stovėjo ant laiptelių prie namo ir nieko nedarė. Taksi vairuotojas išvažiavo, jų nelaukė, dar sumokėjo jam 30 eurų už atvažiavimą. Pati išsikvietė iš savo telefono greitąją medicinos pagalbos, nes jautė stiprų skausmą kairėje rankoje, kurią susižalojo krisdama dėl S. Č. pastūmimo. Dėl girtumo negalėjo nukristi, krito būtent dėl S. Č. pastūmimo. Atvykusi greitoji ją pristatė į VšĮ Prienų ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur jai buvo nustatytas kairės rankos lūžis, taip pat ji skundėsi, kad skauda nugaros apačią, kurią taip pat susimušė nuo kritimo ant žemės. Iš priėmimo skyriaus ją tolimesnei apžiūrai išvežė į Kauno ligoninę. Kauno ligoninėje jai nustatė kairės rankos lūžį, atstatinėjo kaulą į vietą, padarė tyrimus, nustatė gaktikaulio stiprų sumušimą. Dėl kairės rankos lūžio jai bus atliekama operacija. S. Č. neatsiprašė, bandė su juo susisiekti per R. Č., bet ji atsisakė jai duoti vyro telefoną (t.1, b.l. 107-110).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. papildomos apklausos metu parodė, kad S. Č. jos neatsiprašė, nors ji norėjo su juo susitaikyti. Jis skambino jai ir klausė kokių pinigų ji nori, pasakė, kad padarytos žalos jis nesiruošia atlyginti, todėl ji reiškia civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos. (t.1, b.l. 111-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. S. parodė, kad pažįsta mamos draugę R. Č. ir jos sutuoktinį S. Č.. Mama ir ji konfliktų su S. Č. neturėję. 2023 m. birželio 7 d. su mama J. S. atvyko į Birštoną. Būnant Birštone, mama paskambino R. Č. ir paklausė, ar gali atvykti pas ją į svečius. R. Č. sutiko ir savo automobiliu vakare atvažiavo jų pasiimti. R. Č. ją su mama parsivežė į savo namus. Ji, mama ir R. Č. sėdėjo kieme ant suoliuko, ji su mama gėrė alų, prieš tai buvo gėrę Birštone alaus, R. Č. alkoholio nevartojo. Žodinio pokalbio metu mama paprašė R. Č. jai atiduoti neveislinį šuniuką, kuris buvo pririštas grandine prie ūkinio pastato. R. Č. sutiko mamai atiduoti šuniuką. S. Č. tuo metu buvo kambaryje, jų pokalbio negirdėjo. R. Č. apie 19 val. išvažiavo į darbą. Ji su mama liko kieme, gėrė alų. S. Č. buvo kambaryje. Mama nuėjo prie kieme grandine parišto vilkšunio ir pabandė atlaisvinti jo kaklo dirželį. Iš namo išlėkė S. Č. ir pradėjo koliotis, liepdamas ,,nešti snukį iš kiemo“. Ji per Bolt programėlę išsikvietė pavėžėją iš Kauno, norėjo važiuoti namo į Kauną. Programėlėje rodė, kad pavežėjas atvyks po 30 min. Kol atvyko pavėžėjas su mama sėdėjo kieme. S. Č. liepęs neliesti jo šunų nuėjo į kambarį. Maždaug po 30 min., į kiemą atvažiavo pavežėjas Toyota, pilkos spalvos automobiliu. Mama paėmusi jau kažkieno paleistą nuo grandinės šuniuką, kurį atidavė pati R. Č. ir leido paimti pats S. Č., sėdo į taksi automobilį, į priekinę keleivio vietą. Tada iš namo atbėgo S. Č., kuris atidarė pavėžėjo automobilio priekines keleivio pusės dureles, griebė mamai iš rankų savo šunį. Iš automobilio išlipo mama ir liepė S. Č. netąsyti šuns. Ji tuo metu stovėjo apie 2 metrų atstumu nuo mamos ir S. Č.. Ji, mama ir S. Č. pradėjo ginčytis dėl šuns, mama prašė jai duoti šunį. S. Č. stovėdamas prieš jos mamą liepė dingti iš jo kiemo ir sakė, kad šuns negaus. Mama toliau prašė jai duoti šunį, tada S. Č. liepdamas dingti iš jo kiemo, ranka tyčia stūmė jos mamą ir ji nukrito ant žolės. S. Č. prisisegė šunį ir nuėjo į namus. Mama po kritimo nepajėgė atsikelti, pavežėjas išvažiavo. Jis išvažiavo, kai S. Č. dar bėgo iš namo link automobilio paimti šuns. Po kritimo mama nepajėgė atsistoti, skundėsi kairės rankos skausmu. Mama iš savo telefono paskambino 112 ir išsikvietė greitąją pagalbą ir policiją. Mamą greitoji pristatė į gydymo įstaigą, kur jai nustatė rankos lūžį. Jos mama su S. Č. nekonfliktavo, jo nestūmė, jie nesigrūmė. Gal kiek žodžiu tarpusavyje apsišaukė ir tiek. Ji ir mama buvo vartoję alkoholio, tačiau jautėsi gerai, viską gerai pamena (t.1, b.l. 133-136).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Č. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tuose pačiuose namuose gyvena jos buvęs sutuoktinis S. Č.. Gyvena vienuose namuose, daugiau nieko bendro tarp jų nėra. J. S. ir jos dukra M. S. yra jos pažįstamos, daug metų bendravo, jų tarpusavio santykiai buvo draugiški. Apie 3 metus buvo jų nemačiusi. 2023-06-07 apie 17 val., jai paskambino J. S. ir kvietė susitikti, klausė ar gali atvykti pas ją į svečius, sakė, kad su dukra M. yra Birštone. Ji sutiko, abi parsivežė į namus. Tuo metu namuose buvo ir S. Č.. J. S. ir M. S. gėrė alų kieme, ji alkoholio nevartojo, nes reikėjo vykti į darbą. Jos abi buvo neblaivios. Sėdint kieme jos pradėjo priekaištauti dėl jų kieme pririštų šunų, kad netinkamai jais rūpinasi ir prašė joms atiduoti abu šunis. Ji pasakė, kad jeigu joms reikia šunų, tegul ima. Ką sakė S. Č. nežino. S. Č. vaikščiojo kieme. Jos jai priekaištavo, kad nemoka auklėti savo vaikų, prašė leisti su jomis važiuoti jos dukrai, sakė, kad ji bloga motina ir pan. J. S. ir M. liepė kviestis taksi. Tuomet jos pradėjo pykti, kad jas veja iš kiemo. Kadangi jai reikėjo važiuoti į darbą, pasiūlė J. S. ir M. S. pavežti iki Ilgakiemio. Jos nevažiavo. Ji išvažiavo, jos liko sėdėti ir gerti alų kieme. Kas įvyko vėliau nežino. Apie 20.30 val., jai S. Č. parašė sms žinutę, kad pasiimtų drauges iš kiemo. Apie 21 val., ji paskambino S. Č., kuris pasakė, kad J. S. pasiėmė jų šuniuką, sėdo į taksi ir norėjo išvažiuoti, bet jis iš jos paėmė jų šuniuką ir tada J. S. jį pastūmė, o jis pastūmė ją. S. Č. sakė, kad nuo jo pastūmimo J. S. nukrito ant žemės ir rėkė, kad susilaužė ranką. Rytojaus dieną parašė J. S., klausė, kaip jos sveikata. J. S. jai atrašė, kad lūžo ranka ir reikės operacijos. (t.1, b.l. 138-141).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. Č. parodė, kad jos sūnus S. Č. kartu su buvusia sutuoktine R. Č. ir dviem mažamečiais vaikais gyvena nuomojamoje sodyboje. 2023-06-07 vakare, apie 18 val. ar 18.30 val., sūnus parsivežė ją į savo namus, kad liktų miegoti ir saugoti jo vaikus. Kai ją parsivežė į savo namus, ji matė, kad sūnaus ir R. Č. gyvenamosios sodybos kieme ant suoliuko sėdi jai nepažįstamos moterys, kurių viena vyresnė, kita jaunesnio amžiaus. Jos sėdėjo kieme ir iš butelio gėrė alų. Ji nuėjo į kambarį ir sėdėjo prie lango. R. Č. pabuvusi su moterimis truputį lauke išvažiavo į darbą, ji norėjo tas moteris pavežti, bet jos neklausė, nevažiavo kartu su ja, liko kieme gerti. Vėliau vakare į kambarį atbėgo anūkė ir pasakė, kad moteris nori išsivežti šuniuką. S. Č. išbėgo į lauką, pati liko kambaryje. Per namo langą matė, kaip S. Č. nunešė prie ūkinio pastato šuniuką ir parišo, tuo metu sūnus ėjo atgal į namus, kai ta moteris vėl ėjo paimti to šuniuko, dėl ko, S. Č. susikoliojo su moterimi, jai liepė neimti šuniuko ir stovėjo kieme prie šulinio. Per langą matė, kai tuo metu ta vyresnio amžiaus moteris eina link S. Č. skėsčiodama rankomis ir eina tiesiai link S. Č.. S. Č. gal saugojosi ar kaip ten buvo ir ją abejomis rankomis pastūmė nuo savęs. Ji krito ant dešinio šono ir neatsikėlė, lyg atsisėdo. Netrukus atvyko policija ir greitoji (t.1, b.l. 144-147).

Parodymų patikrinimo metu vietoje metu S. Č. parodė savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), vietą sodybos kieme, kur stovėjo taksi automobilis, vietą kieme, kur konflikto metu stovėjo J. S., kur stovėjo pats, taip pat, vietą kieme, kur nukrito J. S.. (t.2, b.l. 48-57).

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamosios sodybos kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. (t.1, b.l. 12-12-14).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2023-06-07 20.16 val., gautas J. S. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), draugės vyras sulaužė ranką, vyras užsidarė namuose. Tarnybų laukia prie namo. 2023-06-07 21.57 val. gautas Prienų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kad J. S. nustatytas kairės rankos stipinkaulio lūžimas. Suteikus medicininę pagalbą, išsiųsta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę. (t.1, b.l. 10).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. D. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo atvykus nurodytu adresu kieme ant žemės rado sėdinčią akivaizdžiai neblaivią (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 ARFM-0242, patikros Nr. 1937130, nustatytas 1,97 prom. girtumas) J. S. bei šalia stovinčią M. S. (nustatytas 1,73 prom. girtumas), taip pat S. Č., kuris buvo blaivus. J. S. paaiškino, kad su dukra M. S. atvažiavo iš Kauno pas draugę R. Č., vėliau įvyko konfliktas su jos vyru S. Č. dėl šuns. M. S. ir J. S. įsėdus į taksi automobilį kartu su šunimi, prie taksi automobilio priėjo S. Č. ir, atidaręs duris kur sėdėjo J. S., griebė J. S. už drabužių, ištempė iš taksi automobilio, tampė po kiemą ir vieną kartą pastūmė, ko pasėkoje S. S. nugriuvo ant žemės ir susilaužė kairę ranką. Bendraujant su S. Č. jis neneigė, jog ištempė J. S. iš automobilio, kadangi ji nenorėjo atiduoti šuns, tačiau teigė, kad po kiemą jos nestumdė. Atvykusi GMP brigada J. S. suteikė pirmąją pagalbą ir skubiai išvežė į ligoninę tolimesnei apžiūrai. 2023 m. birželio 7 d. 23.30 val. gautas Alytaus apskrities vyriausiojo komisariato vyresniojo specialisto A. K. pranešimas, kad 2023 m. birželio 7 d. 21.57 val. gautas Prienų ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kad pristatyta J. S., kurią minėtą dieną (duomenys neskelbtini), sužalojo pažįstamas vyriškis. Nustatytas kairės rankos stipinkaulio lūžimas. J. S. išsiųsta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę (t.1, b.l. 11).

Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas vyriausiojo patrulio K. D. 2023-06-07 kūno kamera darytas vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo įrašo pradžia 2023-06-07 20:22:30 val. Matyti ant žolės sėdinti moteris - J. S., kurios klausiama: tai kas čia dabar nutiko?. J. S. pasako, kad dėl šuniuko ją pastūmė, parodo vyrą, pasako, kad jis plėšė ją iš mašinos. Vėliau pareigūnas paklausia pas vyrą, nustatyta, kad tai S. Č., kam jis stūmė moterį. S. Č. atsako, kad ji stūmė, tai automatiškai ir jis pastūmė. Atvykę paramedikai suteikia pagalbą ant žemės sėdinčiai J. S., kuri sako, kad skauda ir verkia (t.1, b.l. 19-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. S. 2023 m. birželio 7 d. diagnozuotas kairės rankos stipinkaulio tolimojo galo lūžis. Toks lūžis yra atsiradęs traumuojančio kontakto į riešo sritį ir yra tipiškas griuvimui su viso kūno svorio jėga atsitrenkiant (atsiremiant) ištiestos rankos riešo delniniu paviršiumi į kietą pagrindą. Medicininiai duomenys apie traumą neprieštarauja užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms bei laikui. Diagnozuotas kairiojo stipinkaulio lūžis atsirado nuo vieno trauminio kontakto. Stipinkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 63-64).

Dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo

Šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodoma, kad kaltinamasis S. Č. tyčia nukentėjusiąją stūmė ranka, dėl to padarydamas nukentėjusiajai J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. S. Č. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje

Pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

Kaltinamasis S. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis nukentėjusiąją ranka stūmė krūtinės srityje, ko pasėkoje nukentėjusioji atbula nukrito ant žemės. Kaltinamasis smūgius sudavė dėl tarp jų kilusio žodinio konflikto, kuris kilo dėl šunio, nes nukentėjusioji paėmė šunį su juo įsėdo į taksi automobilį, o kaltinamasis išplėšė iš nukentėjusios rankų šunį.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. Č., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su nukentėjusiąją ir konflikto metu kaltinamasis tyčia rankomis stūmė nukentėjusiąją krūtinės srityje, dėl to nukentėjusioji nukrito ant žemės, ko pasekoje lūžo kairės rankos tolimojo galo stipinkaulis, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino, kad buvo įvykio vietoje, kad tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas dėl šunio nes nukentėjusioji su dukra norėjo išsivežti šunį, o jis neleido, šunį iš nukentėjusiosios atėmė, o po to nukentėjusiąją rankomis nuo savęs pastūmė, nukentėjusioji atgalia nugriuvo ant žemės, ir iš karto pasakė, kad jai lūžo ranka. Kaltinamasis kaltės neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės analogiškai aiškino įvykio aplinkybes. Kaltinamasis pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį kontaktą. Bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai sužalojimas buvo padarytas kontakto su kaltinamuoju metu.

Nukentėjusioji patvirtino, kad ji su dukra buvo pas savo draugę R. Č. ir ši sutiko jai atiduoti šunį. R. Č. išvažiavo į darbą, o ji su dukra dar liko. Atvažiavus taksi automobiliui ji pasiėmė šunį ir įsėdo į automobilį, tuomet iš namo atbėgo kaltinamasis, ją su šuniu ištempė iš automobilio, atėmė šunį, o ją stūmė tolyn nuo savęs, todėl ji nukrito ant žemės, ant kairio šono, ant kairės rankos, užsilenkė kairę ranką ir lūžo ranka. Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas be kaltinamojo ir nukentėjusiosios patvirtina ir liudytoja M. S., kuri buvo šalia ir matė įvykį ir nurodė analogiškai kaip ir nukentėjusioji. Liudytoja M. S. parodė, kad ji, nukentėjusioji ir kaltinamasis pradėjo ginčytis dėl šunio, nukentėjusioji prašė, kad jai duotų šunį, o kaltinamasis liepė dingti iš kiemo ir tyčia ranka stūmė nukentėjusiąją ir ši nukrito ant žemė. Nukentėjusioji nukritus ant žemės skundėsi kairės rankos skausmu, negalėjo atsikelti nuo žemės. Liudytoja R. Č., pačio įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad jai paskambino buvęs jos sutuoktinis S. Č. ir pasakė, kad nukentėjusioji pasiėmė jų šunį, sėdo į taksi automobilį, norėjo išvažiuoti, bet jis iš nukentėjusiosios šunį atėmė, nukentėjusioji pastūmė kaltinamąjį, o kaltinamasis nukentėjusiąją, dėl ko ši nukrito ant žemės ir rėkė, kad susilaužė ranką. Liudytoja B. Č. buvo namo viduje ir patvirtino, kad atbėgo jos anūkė ir pasakė, kad nukentėjusioji nori išsivežti šunį, tuomet kaltinamasis išbėgo į kiemą ir matė, kad kaltinamasis susikoliojo su nukentėjusiąja, liepė neimti šunio, bei matė, kad nukentėjusioji eina tiesiai link kaltinamojo, skėsčiodama rankomis, o kaltinamasis nukentėjusiąją abiem rankom pastūmė nuo savęs ir nukentėjusioji nukrito.

Fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina teismo medicinos ekspertas išvadose, kuriose konstatuota, kad nukentėjusiajai diagnozuotas kairės rankos stipinkaulio tolimojo galo lūžis. Toks lūžis yra atsiradęs traumuojančio kontakto į riešo sritį ir yra tipiškas griuvimui su viso kūno svorio jėga atsitrenkiant (atsiremiant) ištiestos rankos riešo delniniu paviršiumi į kietą pagrindą. J. S. padarytas sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto išvadose nukentėjusiajai padarytas sužalojimas patvirtina nukentėjusiosios parodymus prie kokių aplinkybių ji patyrė sužalojimus. Diagnozuotas kairiojo stipinkaulio lūžis atsirado nuo vieno trauminio kontakto. Stipinkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymams, kadangi jie yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, vienas kitą papildantys. Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų M. S., R. Č., B. Č. parodymai, kurie taip pat nuoseklūs, neprieštaraujantys nukentėjusiosios parodymams, nukentėjusiosios pranešime policijos komisariatui nurodytoms aplinkybėmis apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyta kad draugės vyras sulaužė ranką. Kiti byloje esantys duomenys įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas protokolai, kūno kamera darytas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji pasakė, kad dėl šuniuko ją pastūmė, o kaltinamasis pasakė, kad jį stūmė, tai ir jis automatiškai pastūmė, specialisto išvada, kuriuose nustatyti nukentėjusiajai padarytas kūno sužalojimas, sudaro logišką ir nuoseklų veikos aplinkybių nustatymą, vieni kitus papildo ir atspindi byloje nustatytas aplinkybes. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas sužalojimas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam S. Č. atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teismo neteistas, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad prisipažino padaręs nusikatamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba, baustas vieną kartą administracine nuobauda (t.2, b.l.18). Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikoma BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. S. pareiškė civilinį ieškinį 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padaryto sužalojimo, dvasiniais išgyvenimais, jaučia baimę nemiega naktinis, viena bijo eiti, yra labai pasimetusi, naktimis pabunda nuo skausmų, jaučiasi pažeminta, patyrė nepatogumais. Iki šiol jaučia nepatogumus, negali lankstytis, daryti jokių judesių, sunku pačiai apsiprausti, negali nieko kelti, naktim geria vaistus, sumažėjo bendravimo galimybės. Iki šiol jai pasireiškia skausmas, baimę, nerimas dėl sveikatos, nenoras išeiti į lauką, daugiausia laiko praleidžia namuose, kartais nebenori niekur išeiti.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti 3000 Eur dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės rankos stipinkaulio tolimojo galo lūžio. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad jai buvo atlikta operacija. Mažinant nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusioji, buvo neblaivi (nustatytas 1.97 prom, neblaivumas), tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, ji nebuvo užpulta ar sužalota be jokios priežasties. Byloje nėra tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sužalojimą, kad jai buvo atliekama operacija, į kaltinamojo turtinę padėtį, kad dirba, nurodė, kad gauna minimalų atlyginimą, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi pareigą išlaikyti, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 1500,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys 1552,11 Eur sumai už nukentėjusiajai J. S. suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 str., 6.283 str. reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiajai J. S. suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1552,11 Eur už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t.1, 73-77). Kadangi žalą nukentėjusiosios sveikatai padarė kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1552,11Eur už nukentėjusiosios gydymą.

Kiti klausimai

Bylos duomenimis Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu, paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ieškovų J. S. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinių užtikrinimui laikinai – iki 2024 m. kovo 12 d., kaltinamajam S. Č. uždrausta 4552,00 Eur piniginėmis lėšomis kaltinamojo vardu esančioje banko sąskaitoje Swedbank, AB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), nustatant neišieškoma suma – 300,00 eurų (t.1, b.l.97). Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sumažinamas laikinas nuosavybės teisių apribojimo mastas ir paliekamas galioti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. Č. 3052,00 Eur piniginėmis lėšomis kaltinamojo vardu esančioje banko sąskaitoje Swedbank, AB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), nustatant neišieškoma suma – 300,00 eurų, civilinių ieškinių užtikrinimui, iki ieškinių įvykdymo dienos.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai J. S. pagal Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir paskirta jos atstovė baudžiamojoje byloje advokatė Ingrida Maldeikienė. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administracijos skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 260,00 Eur (t.2,b.l.122). Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo S. Č. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.,

nusprendė:

S. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ir /ar registruotis Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti S. Č. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ir /ar registruotis Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Palikti galioti S. Č. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. Č. 4552,00 Eur piniginėmis lėšomis kaltinamojo vardu esančioje banko sąskaitoje Swedbank, AB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), nustatant neišieškoma suma – 300,00 eurų, civilinių ieškinių užtikrinimui, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sumažint laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą ir palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. Č. 3052,00 Eur piniginėmis lėšomis kaltinamojo vardu esančioje banko sąskaitoje Swedbank, AB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), nustatant neišieškoma suma – 300,00 eurų, civilių ieškinių užtikrinimui, iki ieškinių įvykdymo dienos.

Priteisti iš S. Č. 1552,11 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt du eurus, 11 ct) Kauno teritorinei ligonių kasai, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš S. Č. 1500,00 eurų, (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios J. S. naudai.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. Č. valstybės naudai 260,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) išlaidų už nukentėjusiajai J. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams.

Teisėja Laima Lubauskienė