- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-997-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00549-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- V. M., L. K.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-997-544/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelio servituto nustatymo pagal pareiškėjų ieškinį atsakovei A. J., esant trečiajam asmeniui V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2015 m. rugpjūčio 21 d. Molėtų rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovių V. M. ir L. K. ieškinys atsakovei A. J. dėl servituto nustatymo. Ieškiniu buvo prašoma nustatyti kelio servitutą V. M. naudai patekti į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti sprendimo nugriauti V. M. poilsio namą Molėtų rajone vykdymą. Ieškinyje buvo nurodyta, kad nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį, nes nėra jokio servituto ar kitos teisinės galimybės privažiuoti prie žemės sklypo, kuriame yra V. M. priklausantis poilsio namelis, kuris Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu pripažintas savavališka statyba bei kurį įpareigota nugriauti. Atsakovė A. J., kuri yra gretimo sklypo savininkė, neleidžia pravažiuoti per jai priklausantį žemės sklypą, o kito kelio privažiavimui prie griautino statinio nėra.
Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje pareiškėjoms V. M. ir L. K. nurodė eilę ieškinio trūkumų ir nustatė 8 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos ištaisyti nurodytus trūkumus. Kartu buvo išaiškinta, jog iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims. Nustatytu terminu pagal nutarties nurodymus ieškinio trūkumai ištaisyti nebuvo.
Skundžiama 2015 m. rugpjūčio 26 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta ieškovių V. M. ir L. K. ieškinį atsakovei A. J. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo V. M., laikyti nepaduotu, grąžinti jį padavusiam asmeniui bei grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovėms buvo išaiškinta, kad jos gali vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios jį priimti. Teismas nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis dėl trūkumų pašalinimo ieškovėms buvo siunčiama jų pačių nurodytais adresais, kurių vienu gyvena ir ieškovių tėvas V. M., turintis vienos iš ieškovių įgaliojimą, tačiau procesinis dokumentas grįžo neįteiktas, pašto darbuotojui nurodžius, kad nebuvo atsiimtas. Be to, nei ieškovės, nei trečiasis asmuo nenurodė kito procesinių dokumentų įteikimo adreso ar būdo, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 str. 2 d., buvo padaryta išvada, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis dėl trūkumų pašalinimo ieškovėms buvo įteikta tinkamai, o nustatyti ieškinio trūkumai nėra pašalinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos (apeliantės) V. M. ir L. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti Molėtų rajono apylinkės teismui, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso gynimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.), būtų nustatytas ilgesnis ieškinio trūkumų pašalinimo terminas. Skunde nurodoma, kad siekiant pašalinti ieškinio trūkumus ir teismui pateikti tinkamą ir visapusišką medžiagą turi būti nustatytas žymiai ilgesnis, įstatymo leidžiamas maksimalus trūkumų šalinimo terminas. Pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir viešasis interesas, kadangi yra siekiama nustatyti kelio servitutą, kuris yra būtina priemonė siekiant įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti nelegalia statyba pripažintą poilsio namelį. Atskirajame skunde kartu nurodoma, jog L. K. duotas įgaliojimas tėvui V. M. turėtų būti traktuojamas ir kaip suteikiantis teisę pasirašyti ieškinį, dėl ko V. M. pasirašytas ieškinys nėra negaliojantis. Nurodė, kad nei vienos iš teismo priimtų nutarčių negavo dėl to, kad buvo vasara, buvo išvykusios ir tik pradėjus domėtis ieškinio procesine eiga teisme buvo gauta tiksli informacija ir reikiami procesiniai dokumentai. Todėl terminas trūkumams pašalinti turėtų būti pakartotas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas, o Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.
Kaip matyti iš atskirojo skundo, pareiškėjos V. M. ir L. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl to, kad Molėtų rajono apylinkės teismas nustatė pernelyg trumpą trūkumų pašalinimo terminą, per kurį nebuvo įmanoma paruošti dokumentaciją, kad dėl išvykimo iš gyvenamosios vietos atostogų metu negavo teismo nutarčių ir kad byloje egzistuoja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliančių atskirojo skundo argumentai vertinami nepagrįstais dėl šių motyvų.
CPK 42 str. 5 d. yra įtvirtintos šalių pareigos sąžiningai naudotis joms suteiktomis teisėmis, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, siekti greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Taigi ir šiuo atveju pateikusios ieškinį pareiškėjos pačios privalėjo domėtis ir rūpintis bylos eiga bei užtikrinti, kad jų pateikiami kontaktiniai duomenys korespondencijai yra tinkami ir teisingi. Tačiau pareiškėjos pirmosios instancijos teismo neinformavo ir nenurodė apie savo adresų pašto korespondencijos siuntoms ar procesinių dokumentų įteikimo būdo pasikeitimą, o atskirajame skunde pačios pripažino, kad vasaros laikotarpiu išvyko ir tik po kurio laiko pradėjo domėtis bylos eiga. Tai patvirtina, kad jos nebuvo pakankamai aktyvios ir suinteresuotos jų pačių pradėtu procesu. Atsižvelgiant į tai, o taip pat vadovaudamasis CPK 121 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai pripažino, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ieškovėms buvo įteikta tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo pateikto ieškinio trūkumus. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad teismui pateiktame ieškinyje nebuvo nurodyta nei atsakovės A. J. gyvenamoji vieta, nei kitas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), kas užkirto kelią informuoti šią atsakovę apie vykstantį procesą bei įteikti jai dokumentus. Be to ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovės yra V. M. ir L. K., tačiau ieškinys buvo pasirašytas ne jų, o trečiojo asmens V. M.. Pateikiant ieškinį nebuvo pateikta duomenų, jog V. M. yra artimas L. K. giminaitis ir turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kas yra būtinos sąlygos, kad asmuo galėtų būti fizinio asmens atstovu teisme (CPK 56 str. 1 d.). Pateiktasis ieškinys turėjo esminių trūkumų dar ir todėl, kad nebuvo suformuluotas aiškus ieškinio reikalavimas (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 135 str. 1 d.), nebuvo pateiktų duomenų apie konkretų žemės sklypą, kuriame prašoma nustatyti servitutą, nepateiktas tinkamai įformintas žemės sklypo planas (schema), kuriame būtų pažymėtas kelias, vieta, kur prašoma nustatyti servitutą, konkrečios sąlygos dėl servituto nustatymo, neaptartas jo atlygintinumo klausimas (CPK 114 str. 1 d., 135 str. 1 d. 7 p., 135 str. 1 d. 3 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pateiktas ieškinys neatitiko esminių ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, dėl kurių procesas teisme iš esmės negalėjo būti pradėtas, todėl terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti buvo nustatytas esant tam pakankamam pagrindui. Pareiškėjoms teismo nutartyje buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jei jos per nustatytą terminą įvykdys nutartyje nurodytus reikalavimus, ieškinys bus laikomas paduotu pradinio padavimo dieną, o priešingu atveju jis bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Pareiškėjoms nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, teismui buvo pagrindas priimti skundžiamą nutartį ir pateiktą ieškinį laikyti nepaduotu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir nustatyti ilgesnį terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Nors apeliantės nurodo, kad nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti reikia daugiau laiko, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad trūkumai buvo nepašalinti ne todėl, kad apeliantės ėmėsi aktyvių veiksmų jiems ištaisyti, bet joms trūko laiko dokumentams gauti ar parengti atitinkamus planus ar dokumentus, tačiau todėl, kad apeliantės, ieškinį teismui pateikusios 2015-08-21, vasaros laikotarpiu išvyko (b. l. 27-28) ir neįvykdė CPK 121 str. 1 d. numatytos pareigos nedelsiant pranešti teismui apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą ir bylos eiga pradėjo domėtis tik 2015 m. spalio mėnesį (b. l. 26). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko virš minėtos CPK 121 str. 1 d. numatytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomi įteiktais. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims yra teisėtas ir pagrįstas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Nors pagal teismų praktiką civilinėse bylose, susijusiosios su nelegalia statyba, išties pripažįstama, kad šios kategorijos bylose egzistuoja viešasis interesas (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Hamer v. Belgium, no 21861/03, 27 November 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-571-916/2015; Nr. 3K-3-616/2012; Nr. 3K-3-270/2012), tačiau aptariamu atveju ieškovių reikalavimas nustatyti ilgesnį terminą ieškinio trūkumams pašalinti niekaip nėra susijęs su viešojo intereso gynimu. Todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu vertinami nepagrįstais.
Atsižvelgdamas į virš išdėstytą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai ieškovių V. M. bei L. K. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pažymėtina, kad skundžiamoji nutartis neužkerta kelio pašalinus nustatytus trūkumus vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu. Dėl procesinių dokumentų parengimo ieškovės gali pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, o tuo atveju, jei neturi pakankamai lėšų bei jų turtinė padėtis atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus, turi teisę kreiptis dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kuri apimtų ir ieškinio parengimą.
Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.