- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- e2A-124-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20081-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Vilko pėda“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl nekilnojamojo turto padalinimo/pardavimo bei reikalavimo įvykdymo regreso teise, tretieji asmenys – UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Vilko pėda“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė pateiktu ieškiniu prašė padalinti A. M. ir V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Geležinio Vilko g. 3-402, Vilniuje, įpareigojant A. M. už 60 000 Lt sumą išpirkti V. M. priklausančią ½ dalį buto, esančio Geležinio Vilko g. 3-402, Vilniuje. Teismui netenkinus minėto reikalavimo, prašė tenkinti reikalavimą šalims bendrai parduoti butą, kurio unikalus Nr. 1098-7006-0010:0070, esantį Geležinio Vilko g. 3-402, Vilniuje; pripažinti A. M. ir V. M. solidaria prievole kreditoriui UAB „Vilniaus vandenys“ pagal 2013-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-18663-833/2013; regreso tvarka priteisti iš A. M. V. M. naudai 3 342,65 Lt sumą bei V. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3213-726/2013 buvo pripažinta, kad V. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio Geležinio Vilko g. 3-402, Vilniuje, o kita ½ dalis buto priklauso A. M.. Pažymėjo, jog jau kelerius metus negyvena ir nesinaudoja ginčo butu, o atsakovas iki šiol naudojasi visu ginčo buto plotu, savavališkai neleido ir iki šiol neleidžia ieškovei kaip bendraturtei įsikelti, dėl ko pastaroji netgi buvo priversta kreiptis į policijos įstaigą. Pažymėjo, kad nors ir negyvena ginčo bute, tačiau viena dengia ginčo buto išlaikymo išlaidas, kadangi atsakovas jokių mokesčių nemoka. Pažymėjo, kad 2014-04-04 pranešimu Nr. 08/04/2014 buvo kreiptasi į A. M., pastarajam siūlant išpirkti ieškovės ginčo buto dalį už 60 000 Lt arba inicijuoti bendrą turto pardavimą, vėliau pasidalinant gautas pinigines lėšas, tačiau iki šiol ieškovė nesulaukė jokio atsakymo, taip pat atsakovas nepateikė kitokių pasiūlymų bei nepareiškė pageidavimo ieškoti susidariusios situacijos sprendimo būdų, dėl ko ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo turto padalinimo ar pardavimo.
Atsakovui A. M. procesiniai dokumentai buvo įteikti remiantis Civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, t.y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į ieškinį prašė patenkinti ieškovės ieškinį dėl skolos regreso tvarka priteisimo iš atsakovo, o kitoje dalyje ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: pripažino atsakovo A. M. ir ieškovės V. M. solidarią prievolę kreditoriui UAB „Vilniaus vandenys“ pagal 2013-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių (c. b. Nr. 2-18663-833/2013); priteisė ieškovės V. M. naudai iš atsakovo A. M. 3 342,65 Lt skolos bei 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo A. M. valstybės naudai 75 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės V. M. valstybės naudai 1 242 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovui apie tai, kad ketina parduoti savo buto dalį, pranešė ne per notarą, bet per advokatą. Teismas konstatavo, jog toks pranešimas atsakovui nėra tinkamas. Nurodė, jog atsakovas, kaip teisėtas buto, esančio Geležinio Vilko g. 3-402, Vilnius, ½ dalies savininkas, turi teisę savo nuožiūra naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti ir negalima priversti atsakovo išpirkti V. M. priklausančią ½ dalį buto, taip pat negalima priversti atsakovą bendrai su ieškove parduoti butą. Atkreipė ieškovės dėmesį, kad ginčo butas jau yra padalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3213-726/2013 dėl santuokos nutraukimo, todėl jo dar kartą padalinti nereikia. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3213-726/2013 pripažino skolinius įsipareigojimus ieškovės ir atsakovo solidariomis prievolėmis šiems kreditoriams: kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 sprendimą dėl 1 588,89 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 53,87 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 642,76 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 224,60 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo išieškotojui UAB „Vilniaus energija“ (vykdomojo dokumento Nr. 2-12792-592/2010); kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-03 įsakymą dėl 1 214,19 Lt skolos, 122,32 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanų už priteistą 1 336,51 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-06-03 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 180,90 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo išieškotojui UAB „Vilniaus energija“ (vykdomojo dokumento Nr. L2-10710-592/2009); kreditoriui UAB „Vilko pėda“ pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-05-12 įsakymą dėl 913,31 Lt skolos, 50 Lt delspinigių ir 15 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo išieškotojui UAB „Vilko pėda“ (vykdomojo dokumento Nr. L2-5901-294/2008); kreditoriui UAB „Vilko pėda“ pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-17 įsakymą dėl 1179,52 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 179,52 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-02-17 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 18,90 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo išieškotojui UAB „Vilko pėda“ (vykdomojo dokumento Nr. L2-4165-545/2010). Nustatė, kad pagal 2013-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių byloje Nr. 2-18663-833/2013 kreditoriui UAB „Vilniaus vandenys“ iš atsakovės buvo priteista 766,04 Lt skolos, 58,64 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 824,68 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškovės pozicija, kad jos ir atsakovo prievolė UAB „Vilniaus vandenys“ atžvilgiu turi būti solidari, teismas šalių prievolę kreditoriui UAB „Vilniaus vandenys“ pagal 2013-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių byloje Nr. 2-18663-833/2013 pripažino solidaria. Nustatė, jog solidariems kreditoriams iš viso ieškovė sumokėjo 6 658,23 Lt, todėl ieškovei iš atsakovo regreso tvarka priteisė 3 342,65 Lt sumą. Kadangi teismas dalį ieškovės reikalavimų atmetė, įpareigojo ieškovę sumokėti 1 242 Lt žyminio mokesčio dalį valstybei, o atsakovą - 75 Lt žyminio mokesčio. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinti 2 iš 4 ieškovės reiškiamų reikalavimų, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinio reikalavimai atmesti ir priimti naują sprendimą – atidalinti V. M. bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise su A. M. valdomo buto, esančio Geležinio Vilko g. 3-402, Vilniuje: A. M. perduoti asmeninėn nuosavybėn butą, esantį Geležinio Vilko g. 3-402, Vilniuje, V. M. priteisiant iš A. M. 17 377,20 Eur piniginę kompensaciją; teismui netenkinus reikalavimo aukščiau nurodyto reikalavimo, tenkinti reikalavimą šalims bendrai parduoti butą, esantį Geležinio Vilko g. 3-402, Vilniuje, ir pasidalyti proporcingai pagal turimą dalį už parduotą daiktą gautus pinigus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo ir įvertino ieškinio reikalavimus, kadangi nors ieškinio reikalavimas ir buvo padalinti šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau teikiant ieškinį siekiama atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino žodžio “padalinti” lingvistinę prasmę, dėl ko netinkamai įvertino ieškinio reikalavimo esmę;Bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Šiuo atveju ginčo buto atidalijimas natūra yra neįmanomas, o apeliantės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, atsakovas apeliantei neleidžia patekti į butą, todėl neatidalijus ieškovės turimos ½ dalies buto, bus sudarytos sąlygos kilti naujoms konfliktinėms situacijoms. Atidalijimas pagal apeliantės siūlomą variant yra priimtiniausias ir optimaliausias;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė ginčo buto naudojimosi tvarkos nustatymo galimybę, kadangi kasacinio teismo praktikoje laikomasi vieningos nuostatos, kad atidalijimui turi būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, be to, nustačius naudojimosi tvarką, nebus užkirtas kelias kilti konfliktams tarp šalių;Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė ieškovės pareigą ir būtinybę atsakovą informuoti per notarą apie ketinimą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ar bendrai parduoti ginčo butą, kadangi apeliantė siekia nei parduoti jai priklausančią buto dalį, bet atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės;Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad teismas negali įpareigoti bendraturčio bendrai su kitu bendraturčiu parduoti ginčo buto. Šalys nuolat konfliktuoja, jų santykiai įtempti, be to, apeliantė butu visiškai nesinaudoja, mokosi užsienyje.
Atsiliepimas
Dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas. Vadovaujantis CPK 320 str. 1, 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir apelaintės (ieškovės) reiklavimo pagrindą, dėl ko nagrinėjamo ginčo esmė liko neatskleista. Atsižvelgiant į sprendimo už akių priėmimo instituto specifiką – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduodamas sprendimą už akių priėmusiam teismui – byla apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėta pagal byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas jam nenaudingo sprendimo už akių priėmimo atveju tokio sprendimo peržiūrėjimo galimybe gali pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio numatyta tvarka. Tokios teisėjų kolegijos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį ir grąžinti bylą dalyje nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Nors ieškovės reikalavimas pirmosios instancijos teisme buvo suformuluotas kaip reikalavimas padalinti ieškovei ir atsakovui priklausantį butą, esantį Geležinio Vilko g.3-402, Vilniuje, įpareigojant atsakovą A. M. už 60 000 Lt sumą išpirkti ieškovei V. M. priklausančią ½ dalį buto, arba įpareigoti šalis bendrai parduoti šį butą, iš esmės ieškovė reikalavo atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pritieisant butą natūra atsakovui, o jai – 60 000 Lt kompensaciją už jai priklausančią ½ buto dalį.
Bylos duomenimis ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu, taip pat buvo padalintas santuokoje įgytas ir bendra jungtine nuosavybe abiems sutuoktiniams priklausantis turtas, tame tarpe butas Geležinio Vilko g.3-402, Vilniuje; kiekvienam iš sutuoktinių buvo pripažinta nuosavybės teisė į idealią ½ šio buto dalį; tokių budu teismo sprendimu buvo pakeistas buto tieisnis režimas – iš bendrosios jungtinės nuosavybės į bendrąją dalinę nuosavybę lygiomis dalimis. Butas vieno kambario, nedalus, t.y. bendras naudojimas butu buvusių sutuoktinių po santuokos nutraukimo yra apsunkintas; ieškovė teigia, kad bendras naudiojimas neįmanomas dėl buvusio sutuoktinio konfliktiško būdo. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 1, 2 d.). Ieškovės ir atsakovo butas yra vieno kambario, ieškovė teigia, kad bendras naudojimas neįmanomas, butas negali būti padalintas natūra be neproporcingos žalos buto paskirčiai ir reikalauja jiems bendra daline nuosavybe priklausantį butą padalinti pritieisiant daiktą (butą) natūra ieškovui, o jai - 60 000 Lt kompensacijos už jai priklausančią buto dalį. Tokio reikalavimo patenkinimo atveju, buto teisinis režimas butų pakeistas dar kartą ir, išmokėjus ieškovei kompensaciją, butas priklausytų atsakovui asmeninės nuosavybės teise.
Kaip jau buvo paminėta, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą be pagrindo suprato kaip reikalavimą įpareigoti atsakovą išpirkti ieškovei pripklausančią dalį, pareikštą CK 4.79 str. 1 d. pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė ketina parduoti savo idealiąją dalį bendroje dalinėje nuosavybėje kitam pirkėjui (ne bendraturčiui), todėl ieškovės pasiūlymas atsakovui bendrai parduoti butą ir padalinti pinigus, perduotas per advokatę, negali būti vertinamas kaip pranešimas bendraturčiui CK 4.79 str. 2 d. numatyta tvarka apie ketinimus praduoti savo dalį bendrajame turte kitam asmeniui (ne bendraturčiui). Pirmosios instancijos teismas, neteisingai supratęs ieškovės reikalavimo esmę, nagrinėjo bylą kaip ginčą dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį realizavimo ir nesvarstė ieškovės pareikšto reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ieškovei kompensaciją o daiktą (butą) natūra – atsakovui; tokiu būdu nagrinėjamos bylos dalies esmė dėl reikalavimo dėl atidalijimo iš bendro turto, liko neatskleista.Teismo sprendimas buvo priimtas atsakovui už akių, t.y. buvo atliktas formalus pateiktų įrodymų vertinimas (CPK 285 str.), tačiau net formalus pateiktų įrodymų vertinimas neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes aplinkybės ir įrodymai, reikšmingi ieškovės parekšto reikalavimo išsprendimui, tiesiog nebuvo nagrinėjami, dėl jų nebuvo pasisakyta. Sprendimas priimtas atsakovui už akių, t.y. atsakovas jam nenaudingo sprendimo už akių priėmimo atveju tokio sprendimo peržiūrėjimo galimybe gali pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio numatyta tvarka, t.y. byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės isnatcijos teisme; dėl to byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgės į tai, kad teismo sprendimu buvo patenkinti 2 iš 4 pareikštų ieškvoės reikalavimu.Pripažinus, kad nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat naikintina, bylinėjimosi išlaidų paskirstumas taip pat parduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.(CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 straipsniu, teismas
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto atsakovui už akių, dalį, kurioje atmestas ieškovės V. M. reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės panaikinti ir perduoti šią bylos dalį bei bylos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.