Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-23 · Civilinė byla Nr. 2A-705-264/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-23
Bylos Nr.
2A-705-264/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
Ieškovas
K. T.
Atsakovas
I. V.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-705-264-2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja A. Sakalauskienė
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 121.15; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei,

dalyvaujant ieškovės K. T. atstovui V. T., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovei I. V. ir atsakovės I. V. priešieškinį ieškovei K. T. dėl namų valdos žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. T. patikslintu ieškiniu (b.l. 72-73) prašė atidalinti jai priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 989,4 kv. m. dalį, plane pažymėtą raide A, o atsakovei palikti 684,6 kv. metrų sklypo dalį, plane pažymėtą raide B. Ieškinyje nurodė, kad jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 1674 kv.m. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/5 dalys minėto žemės sklypo. Kadangi ieškovė negali nieko daryti jai priklausančioje žemės sklypo dalyje be atsakovės sutikimo, todėl yra būtinybė atidalinti jai priklausančią dalį iš bendro naudojimo žemės sklypo pagal pateiktą žemės sklypo padalinimo schemą.

Atsakovė I. V. pateikė priešieškinį (b.l. 59-60), kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 1674 kv. metrų ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovei I. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 809 kv. m. dalį, žemės sklypo padalijimo schemoje pažymėtą indeksu B, ieškovei K. T. paliekant 865 kv. m. dalį sklypo, žemės sklypo padalijimo schemoje pažymėtą indeksu A; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė prašydama atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, pateikia ir reikalavimą padidinti jai žemės sklypo dalį iki 1004,4 kv. m., nors nuosavybės teise ieškovei priklauso 865 kv. m. žemės sklypo dalis. Atsakovei I. V. nuosavybės teise priklauso 809 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, esanti bendrame 1674 kv.m. ploto žemės sklype. Teismui pateiktas žemės sklypo planas patvirtina, kad tarp tuometinių žemės sklypo bendraturčių buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pagal šį žemės sklypo planą V. T. naudojosi 865 k.v. dydžio žemės sklypo dalimi iš bendro 1674 kv.m. žemės sklypo, o I. V. - 809 kv.m. žemės sklypo dalimi. 2009-10-15 dovanojimo sutartimi ieškovės sutuoktinis V. T. perleido ieškovei 865/1674 dalis iš 0,1674 ha žemės sklypo. Ieškovė prašydama jai paskirti didesnę žemės sklypo dali, nei jai priklauso nuosavybės teisėmis, taip sumažinant atsakovės dalį, akivaizdžiai pažeidžia įstatymo reikalavimus, kito bendraturčio teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai; atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 1674 kv. metrų ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovei I. V. nuosavybės teise priklausančią 809 kv. m. žemės sklypo dalį, žemės sklypo padalijimo schemoje pažymėtą indeksu B, ieškovei K. T. paliekant 865 kv. m. dalį sklypo, žemės sklypo padalijimo schemoje pažymėtą indeksu A; priteisė iš ieškovės K. T. 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 133,00 Lt žyminio mokesčio atsakovei I. V. bei 26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovė K. T. ir atsakovė I. V. yra 0,1674 ha žemės sklypo, unikalus numeris VĮ Registrų centre (duomenys neskelbtini), ir pastatų šiame sklype, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei priklauso 865/1674 dalys0,1674 ha žemės sklypo, atsakovei – 809/1674 dalys žemės sklypo. Abi šalys patvirtino, kad buvo nusistovėjusi žemės naudojimosi tvarka, kuri atsispindi atsakovės pateiktame plane. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas esmingai pažeistų kito bendraturčio atsakovės I. V. interesus, nes nepagrįstai būtų sumažintas jai priklausantis žemės sklypo plotas, vietoje 809 kv. metrų jai tektų 684,6 kv. metrai. Šalių ginčo žemės sklypo dalys yra įregistruotos VĮ Registrų centre ir nenuginčytos, todėl teismas laikė, kad, būtent tokias dalis nuosavybės teise šalys turi. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie dovanojimo sutartimi iš sutuoktinio gautas 3/5 dalis žemės sklypo prieštarauja byloje pateiktai dovanojimo sutarčiai, todėl atmestinos. Taip pat teismas atmetė ieškovės argumentą dėl 0,15 arų žemės sklypo išminusavimo iš 3/5 jai priklausančių žemės sklypo dalių, nes iš VĮ Registrų centro rašto matyti, kad atsakovės 1998-04-08 įsigytas 0,15 arų žemės sklypo plotas yra įskaitytas į bendrąjį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą, t. y. į 0,1674 ha.

Šalies argumentai

Ieškovė K. T. apeliaciniu skundu (b.l. 86-87) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti; atidalinti jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 989.4 kv. m. dalį sklypo, kas sudaro 3/5 dalis 1674 kv.m. žemės sklypo (Plane pažymėta raide A), atmetus 15 kv. m. dalį sklypo, atsakovei paliekant 684.6 kv.m. dalį sklypo, kas sudaro 2/5 dalis 1674 kv. m. žemės sklypo, pridedant 15 kv. m. žemės sklypo dalį, kurią atsakovė nupirkusi iš valstybės (Plane pažymėta raide B). Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismas jos ieškinį atmetė nepagrįstai. Iš paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matosi, kad turto įpėdinis V. T. paveldėjo 1/5 (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių. Todėl prie 1/5 paveldėtos žemės sklypo dalies pridėjus 2/5 dovanotą žemės sklypo dalį, gaunasi 3/5 dalys. V. T. 2009-10-15 Sutartimi dovanojo savo sutuoktinei K. T. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias 865/1674 dalis iš šešiolikos arų ir septyniasdešimt keturių kv.m. (0.1674 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: Kita, naudojimosi būdas: Gyvenamosios teritorijos, naudojimosi pobūdis: Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, su 3/5 dalimis gyvenamojo namo. Kadangi apeliantei pagal Sutartį priklauso 3/5 žemės sklypo, tai teismui buvo pateiktas žemės sklypo atidalijimo planas, kuriame nurodyta, kad atidalijus 3/5 žemės sklypo, apeliantei tektų 989,4 kv. m. žemės sklypo, o atsakovei - 684 ,6 kv.m .

Atsiliepimas

Atsakovė I. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 100-101) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-06 sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Apeliantė prašydama atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, pateikia ir reikalavimą padidinti jai žemės sklypo dalį, nors nuosavybės teise jai priklauso 865/1674 žemės sklypo dalis, kurią apeliantė pagal dovanojimo sutartį įgijo asmeninės nuosavybės teise. Daugiau įrodymų dėl papildomo žemės įsigijimo apeliantė teismui nepateikė. Todėl apeliantės pareikštas ieškinys dėl žemės sklypo ploto padidinimo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės apeliantės nurodytomis dalimis neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliantė teigia, jog nenori sumažinti atsakovei priklausančio žemės sklypo ploto, o siekia tik atgauti dalį žemės sklypo, kuris jai priklauso. Tačiau, teikdama tokį prašymą, apeliantė teismui nepateikia jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimus. K. T. prašydama jai paskirti didesnę žemės sklypo dalį, nei jai priklauso asmenine nuosavybės teise, taip sumažindama atsakovės turimos asmenine nuosavybės teise žemės sklypo dalį, akivaizdžiai pažeidžia įstatymo reikalavimus, o taip pat ir atsakovės teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 320 str. 2 dalimi, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais privalo aptikrinti, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Vienu iš numatytų pagrindų yra toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329str. 2 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovas pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą bei 2010-06-21 dovanojimo sutarties kopiją, iš kurių matyti, kad ieškovė K. T. 2010-06-21 padovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausančias 865/1674 dalis žemės sklypo ir 3/5 dalis gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savo sūnui V. T., kurio vardu šis nekilnojamasis turtas nuo 2010-07-07 įregistruotas jo vardu.

CPK 13 str. yra įtvirtintas dispozityvumo principas, reiškiantis, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl būtent ieškovas, reikšdamas ieškinį, o atsakovas – priešieškinį, pasirenka subjektą, kuriam jis adresuoja savo materialinius teisnius reikalavimus, šiuo atveju - dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė tokiu subjektu pasirinko atsakovę, atsakovė priešieškiniu - ieškovę, ir teismas šį šalių pasirinkimą gali įtakoti tik procesinių priemonių, numatytų CPK 45 str., pagalba, t. y. teismas pats negali pakeisti byloje nei ieškovo, nei atsakovo, o gali tik pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir tik tuo atveju, jeigu ieškovas sutinka. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši procedūra taikytina tuo atveju, kai teismas bylos nagrinėjimo metu nustato, kad reikalavimai pareikšti ne tam asmeniui, t. y. tokiu atveju turi būti akivaizdu, kad atsakovas yra netinkamas.

CPK 266 str. yra įtvirtintas imperatyvus draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamoje byloje teismas sprendime nors ir netiesiogiai, bet pasisakė dėl V. T. teisių ir pareigų ieškovės ir atsakovės atžvilgiu, o tai prieštarauja CPK 266 str. įtvirtintam draudimui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo 2010-12-06 sprendimo priėmimo metu ginčijamo turto savininku buvo ne ieškovė K. T., o V. T., todėl jis turėjo būti įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu, o jo neįtraukimas dalyvauti byloje, sudaro pagrindą konstatuoti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 2 d. 2 p.. CPK 47 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms arba pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nei viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo eigoje matydamas, kad sprendime neišvengiamai turės pasisakyti dėl nedalyvaujančio byloje asmens teisių ar pareigų bet kurios iš ginčo šalių atžvilgiu, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.

Šio procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl privalo naikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2000-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000; 2002-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2002; 2003-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2003; 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2003; 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006) yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t.y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Kadangi dėl nurodyto pažeidimo teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, todėl dėl kitų apeliacinio skundų argumentų, kaip teisiškai nebereikšmintų šios apeliacijos rezultatui, kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjos Dalė BurdulienėNeringa Venckienė