- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2-132-884/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Pareiškėjas
- P. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., mirusi 2003 m. liepos 29 d., priėmė A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimą faktiškai pradėjusi valdyti ir valdė iki mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) . mirė jo tėvas A. S., iki mirties (duomenys neskelbtini) . Jo palikimą mirties dieną sudarė 4,8000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr.d , esantis (duomenys neskelbtini) , 3,2000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , ½ dalis šiame sklype esančių gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastatų, į kuriuos daiktinės teisės nebuvo įregistruotos, tėvas testamento sudaręs nebuvo. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 str. 1 d. 1 p. tėvo sutuoktinė S. S., pareiškėjas ir jo brolis A. S. buvo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldint A. S. turtą pagal įstatymą, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. 2003 m. liepos 29 d. mirė pareiškėjo mama S. S., pagal pareiškėjo 2013-10-28 pareiškimą Skuodo rajono notarų biure tvarkoma jos turto paveldėjimo pagal testamentą byla. S. S. po savo vyro mirties per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė, bet savo sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, po vyro mirties toliau gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiuose pastatuose, pastatus ir žemės sklypus valdė kaip savo ir laikė save turto savininke, siekė išsaugoti jį ir išlaikyti, prižiūrėjo, palikė tinkamos būklės, dalį žemės dirbo pati, jos nurodymu jis atlikdavo miško sanitarinį valymą, kitą dalį žemės mama išnuomojo P. M. ir V. N..
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė pareiškimą palaikė, pareiškėjas papildomai paaiškino, kad po tėvo mirties mama kol turėjo sveikatos laikė gyvulių, kuriems reikėjo pašaro, tad po tėvo mirties likusi žemė buvo prižiūrima ir šienaujama, patikslino, kad žemės M. ir N. mama nenuomojo, jie mamai padėdavo suruošti pašarus, mama namu ir žeme rūpinosi kaip savo, kai mamą paralyžavo, jis su savo šeima persikėlė pas ją, žmona mamą prižiūrėjo, mamos nurodymu jis tvarkė ūkį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo su pareikštu reikalavimu atsiliepime į pareiškimą nesutiko. Nurodė, kad motinai esant gyvai, su broliu buvo sutarę po jos mirties viską parduoti ir pinigus pasidalinti po lygiai.
Teismo posėdyje A. S. nedalyvavo, prašymas posėdį atidėti dėl jo ligos, nebuvo tenkintas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Po palikėjo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties atsiradusiems paveldėjimo santykiams taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas, šio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje numatyti būdai, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėjo pareiškimu, jo paaiškinimais, liudytojų V. M., V. N. parodymais nustatyta, kad po sutuoktinio A. S., gim. 1907 m., mirties S. S. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti – liko gyventi pastatuose, kurie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė jai ir A. S., rūpinosi jam priklausiusių žemės sklypų priežiūra, jos prašymu V. M. sūnus P. M., V. N. padėdavo šienauti, suruošti pašarus, S. S. nurodymu pareiškėjas atlikdavo miško valymo darbus, ruošdavo malkas, iš pateiktų draudimo polisų matyti, kad nepraėjus nė mėnesiui po A. S. mirties, S. S. apdraudė gyvulius bei pastatus (46-48 b.l.). Šios aplinkybės patvirtina, kad S. S. neatsisakė palikimo, jį priėmė ir valdė, taip išreikšdama valią priimti palikimą, nors su prašymu įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t.y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Šių įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad S. S. po sutuoktinio A. S. mirties palikimą priėmė.
Suinteresuotas asmuo A. S. su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad motinai esant gyvai, su broliu buvo sutarę po jos mirties viską parduoti ir pinigus pasidalinti po lygiai, brolis yra užgrobęs tėviškėje jam priklausančią dalį. Minėti A. S. argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Bylos nagrinėjimo dalykas yra ne po S. S. mirties likęs turtas, o tai, ar S. S. po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą įstatyme numatytu būdu. Iš byloje esančio Skuodo rajono notarų biuro išduoto liudijimo matyti, kad po S. S. mirties palikimą pagal testamentą yra priėmęs sūnus P. S., tai yra pareiškėjas (15 b.l.), jis, būdamas testamentinis įpėdinis turi subjektinę teisę reikšti reikalavimus, susijusius palikėjos S. S. turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad 1994 m. rugsėjo 25 d. mirus A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) .
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.