Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su jo nubaudimu drausmine nuobauda uždarant į baudos izoliatorių.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. 2016-04-01 apie 18 val. 30 min. pareiškėjas kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos skyrių ir pareiškė, jog atsisako atlikti bausmę paskirtame 4-ajame būryje (b.l. 12). 2016-04-01 paaiškinime Nr. 78/238 pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos skyrių ir pareiškė, kad atsisako būrio, nes yra skolingas apie 500 Eur už suvartotus narkotikus (b.l. 15). Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2016-04-01 pažymoje konstatavo, kad pareiškėjas, atsisakydamas atlikti bausmę 4-me būryje, nevykdo pataisos namų administracijos reikalavimų, todėl pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus ir pasiūlė pareiškėją nubausti drausmine tvarka (b.l. 13). Marijampolės PN direktoriaus budintysis padėjėjas 2016-04-01 nutarimu Nr. 8.59/79 nutarė pareiškėją uždaryti į Baudos izoliatorių kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b.l. 14). 2016-04-02 paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad pasibaigus 24 valandoms sutinka eiti į jam paskirtą būrį, pretenzijų niekam neturi (b.l. 17). Tos pačios dienos kitame paaiškinime Nr. 60/05-883 pareiškėjas nurodė, kad atsisako eiti į jam paskirtą būrį (b.l. 18). Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-04-02 tarnybiniu pranešimu pranešė, kad pareiškėjas atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 4-me būryje (b.l. 19). Marijampolės PN direktoriaus budintysis padėjėjas 2016-04-02 nutarimu Nr. 8.59/82 nutarė pareiškėją uždaryti į baudos izoliatorių kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b.l. 20). 2016-04-03 paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad sutinka eiti į jam paskirtą būrį, pretenzijų niekam neturi (b.l. 21). Vėlesniame tos pačios dienos paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad atsisako eiti į jam paskirtą būrį (b.l. 23). Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-04-03 tarnybiniu pranešimu pranešė, kad pareiškėjas atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame 4-me būryje (b.l. 22). Marijampolės PN direktoriaus budintysis padėjėjas 2016-04-03 nutarimu Nr. 8.59/86 nutarė pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b.l. 24). Pareiškėjas 2016-04-04 paaiškinime Nr. 78/242 nurodė, kad prašo pervesti į 16 būrį, ten bausmę atlikti gali (b.l. 27). Pareiškėjas buvo perkeltas į 16-ą būrį, tačiau 2016-04-04 20 val. paaiškinime nurodė, kad atsisako eiti į paskirtą būrį (b.l. 26). Marijampolės PN direktoriaus budintysis padėjėjas 2016-11-04 nutarimu Nr. 88 nutarė pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b.l. 29). Marijampolės PN direktoriaus 2016-04-05 nutarimu Nr. 843 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų už tai, kad pareiškėjas 2016-04-04 apie 20 val. kreipėsi į budėtojų dalį ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam naujai paskirtame 16-me būryje (b.l. 11). Su Nutarimu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka (b.l. 11).

Pareiškėjas teigia, jog Nutarimu jam paskirta nuobauda yra neteisėta.

BVK 12 str. 1 ir 2 d. imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 str. imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 str., kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Aptartų BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p. normų imperatyvus pobūdis ir BVK 11 str. reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, tačiau abejodamas jų teisėtumu, turi teisę juos skųsti BVK nustatyta tvarka (BVK 11 str., 183 str.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 3 d. ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 str. 4 d. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka - t.y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirtą būrį), pažeidė BVK 12 str. 2 d., 110 str. 1 d. 1, 2 p. ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas drausminei nuobaudai skirti (BVK 142 str.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, atsisakęs vykdyti Marijampolės PN administracijos reikalavimus, būtų juos apskundęs teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas jam paskirtos nuobaudos neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, atsakovas pirmiausia turi atlikti išsamų tyrimą, kurio metu paaiškėtų, ar jo atsisakymas gyventi paskirtame būryje yra teisėtas ir pagrįstas, ir tik po to pataisos namų direktorius turį teisę spręsti, ar skirti jam drausminę nuobaudą ar ne.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 str.. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 p. nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas; Taisyklių 206 p.).

Minėtas nuobaudų skyrimo nuteistiesiems reglamentavimas (BVK 143 str. 2 d.; Taisyklių 205 p., 206 p.) nenumato, jog kiekvienu atveju prieš skiriant nuteistajam nuobaudą turi būti atliktas tarnybinis tyrimas, tačiau turi būti suteikta galimybė nuteistajam apsiginti - t. y. pasiaiškinti raštu. Iš pateiktos Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016-06-02 pažymos (b.l. 30-31) matyti, jog dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę jam paskirtame būryje tarnybinis tyrimas atliekamas nebuvo, kadangi kiekvieną kartą po to, kai pareiškėjas pareikšdavo, jog atsisako atlikti bausmę paskirtame būryje, pradėjus aiškintis priežastis, dėl kurių minėtas nuteistasis negali atlikti bausmę paskirtame būryje, pareiškėjas pareikšdavo, kad sutinka eiti atlikti bausmę į jam paskirtą būrį ir išeidavo į jam paskirtą būrį. Šias pažymoje nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys pareiškėjo paaiškinimai. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsiginti (pateikti pasiaiškinimą raštu) (b.l. 15, 17, 18, 21, 23, 26). Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui 2016-04-05 nuobaudą, nepažeidė nuobaudų skyrimo nuteistiesiems procedūrų, numatytas BVK 143 str. 2 d., Taisyklių 205 ir 206 p.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas padarė Marijampolės PN direktoriaus Nutarime nurodytus jam inkriminuotos bausmės atlikimo režimo pažeidimus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN administracija nekreipė dėmesio į jo prašymus perkelti į 1 arba 2 būrį. Byloje duomenų apie tai, jog pareiškėjas reiškė prašymus perkelti jį į 1 arba 2 būrį nėra. Priešingai, pareiškėjas savo 2016-04-01 paaiškinime Nr. 78/238 (b.l. 15) ir 2016-04-04 paaiškinime Nr. 78/242 (b.l. 27) reiškia prašymus perkelti jį į 16 būrį. Todėl pareiškėjo argumentai, jog nebuvo kreipiama dėmesio į jo prašymus perkelti į 1 arba 2 būrį atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant nuobaudą baudos izoliatoriuje jis negalėjo rašyti laiškų, skambinti telefonu, pasinaudoti teise gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, negalėjo parduotuvėje pirkti maisto produktų, buvo stipriai suvaržyta judėjimo laisvė, negalėjo žiūrėti televizoriaus, klausytis savo turimos muzikos, žaisti stalo žaidimų, naudotis kompiuteriu.

Pagal BVK 142 str. 1 d. 4 p. viena iš nuobaudų, skiriamų nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų. BVK 145 str. 1 d. nustato, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 str. nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. Pagal BVK 96 str. 1 d. nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, jam pagrįstai buvo draudžiama siųsti laiškus, skambinti telefonu, gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, parduotuvėje pirkti maisto produktus, naudotis elektros prietaisais (televizoriumi, kompiuteriu ir kt.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos buvo kaip nors apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad minėta nuobauda sukėlė pareiškėjui tokius nepatogumus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai būtinus laisvės atėmimo bausmės režimui. Pažymėtina, kad į kamerų tipo patalpas pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobauda, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2016-04-05 paskyrus drausminę nuobaudą pareiškėjui, BVK administracijai nenumatė pareigos gauti gydytojo sutikimą dėl pareiškėjo patalpinimo į kamerų tipo patalpas.

Byloje nenustačius Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.