Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1159-806/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
1-1159-806/2013
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-02126-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
E. S.
Civilinis ieškovas
A. S.
Advokatai
Vladimiras Kononov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1159-806/2013Teisminio proceso Nr. 1-14-1-02126-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Margaritai Stankevičiūtei, Rugilei Dičkalnytei

dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajai E. S.,kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Vladimir Kononov,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

ji, 2012-11-04 apie 5.15 val. Pylimo g. 52, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pasipriešino valstybės tarnautojui- (duomenys neskelbtini) A. S., ji, būdama pristatyta į policijos komisariatą ir laikoma apklausos patalpoje, trukdė pareigūnų darbui, todėl A. S. ketino ją patalpinti į pristatytų asmenų laikymo kambarį Nr. 104, tačiau ji atsisakė vykdyti teisėtą pareigūno reikalavimą, A. S. įspėjo, kad bus naudojama jėga, ir jam mėginus pastarąją patalpinti į kambarį Nr. 104, pastaroji stvėrė už skaitmeninio rakto juostelės, pakabintos ant kaklo ir pradėjo jį smaugti, po to 2 kartus spyrė į koją, vėliau, po to, kai ji buvo palydėta į tualetą, atsisakė grįžti į kambarį Nr. 104, spjovė valstybės tarnautojui-A. S. į veidą, po to apdraskė jo veidą,

Apklausta teisme E. S. parodė, kad 2012 m. lapkričio 3 d. ji buvo su draugais naktiniame klube, ten išgėrė. Ruošėsi eiti namo, kai prie išėjimo įvyko konfliktas. Ji, E. S. paprašė vaikino „prirukyti“, ten panelė „užpavydėjo“, žodis po žodžio ir taip gavosi, kad su panele ji, E. S. susikibo. Pasak E. S., kadangi buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tiksliai negali pasakyti kaip ten buvo. Daugiau ką prisimena, kai jau buvo Policijos komisariate. E. S. paaiškino, kad neatsimena, nes alkoholį vartojo, tačiau nepasakytų, kad buvo išgėrusi tiek, kad nieko neprisimintų. Bendravo su vaikinu, tai gal jis kažką jai, E. S. įpylė į gėrimą, kad ji neprisimena nieko. Nepažįsta to vaikino, ten susipažino. Pasak E. S., nežino, kaip atsirado Policijos komisariate. Atsimena, kad veiksmas vyksta sulaikymo patalpoje, kameroje. Kaip kameroje atsirado, nežino. Ten buvo jau sulaikytas kažkoks vaikinas. Jis jai, E. S. pasakė, kad pagal viską moterys su vyrais vienoje kameroje būti negali, nes ten matosi tik langelis ir stovi vaizdo kamera. Jis jai, E. S. sakė, nusifotografuoti, kad būtų įrodymas, jog juos kartu laikė. Toliau dar atvedė du vaikinus į tą kamerą. Šitą ji prisimena. Jie fotografavosi su tuo vaikinu su jos, E. S. telefonu, kuris paskui dingo. Tas vaikinas buvo paleistas, ji prašė pareigūnų, kad jo nepaleistų, nes dingo jos, E. S. telefonas. Niekas į tai nereagavo. Jai, E. S. tas daiktas tikrai brangus, nes jį pirko išsimokėtinai, dar du metus už jį mokėti reikia. Ji, E. S. dirba nuo algos iki algos. Toliau smulkiai ji, E. S. neatsimena. Pamena, kaip šitas pareigūnas (kaltinamoji nurodo į nukentėjusįjį A. S.) ją, E. S. veda atgal į kamerą. Ji, E. S. buvo tualete, ją nuvedė. Ji, E. S. prašė pareigūno, kad jis kažkaip reaguotų, nes dingo jos telefonas, tačiau jam buvo neįdomu. Vesdamas į kamerą, pareigūnas ją, E. S. stūmė, ko pasėkoje, ji jam automatiškai griebė už veido. Pareigūnas ją, E. S. pastūmė, kad ji eitų į kamerą, pastūmė į nugarą, nes ji nenorėjo eiti. Pokalbio tarpusavyje ji, E. S. neatsimena. Ji, E. S. jam, pareigūnui griebė už veido, jis uždarinėjo duris, o ji ranką kišo, jis jai dar ranką prispaudė. Pasak E. S., pareigūnas ją stūmė iš nugaros į kamerą. Jautė, kad stumia. Ji nenukrito. Vidutinis judesys. Subėgo keletą pareigūnų, bandė išskirti. Tarp durų ranką ji, E. S. kišo, kai kamerą uždarinėjo. Ji neleido durų uždaryti, prašė, kad padėtų telefoną surasti ir ranką įkišo. Jai, E. S. tuo metu atrodė, kad jai reikia taip elgtis, gal tada išgirs. Pareigūnas pradėjo rėkti, nes ji, E. S. griebė už veido apatinės dalies, kai buvo tarp durų, jis vienoj pusėj, ji kitoj. Tuo metu, ji nematė, ką jam padarė. Tik paskui matė. Griebė už veido vieną kartą. Tada atėjo tie pareigūnai, nes iškvietė pagalbą. Ji, E. S. nepaleido, laikė už veido. Sugriebė ir laikė už veido. Tada juos išskyrė. Ją patalpino į kitą kamerą, nuo tų vaikinų atskirai. Pasak E. S., jai labai gaila, kad viskas taip atsitiko. Gaila dėl savo elgesio, kaip moteriai, taip tikrai nedera. E. S. paaiškino, kad suvokė, kodėl ją pristatė į Policijos komisariatą. Jai baudą išrašė dėl to konflikto prie klubo. E. S. parodė, kad neprisimena, kad pareigūnui spirtų. Sutinka žalą atlyginti proto ribose, bet ne tokiom sumom, tiek ligonių kasai, tiek nukentėjusiajam.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad 2012 m. lapkričio 3 d. su draugais buvo naktiniame klube „Pantera“, vartojo alkoholinius gėrimus. Kas įvyko, neprisimena, tačiau atsidūrė policijos komisariate vienoje kameroje su trimis nepažįstamais vyrais. Atsimena, kad kameroje kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu su savo draugu. Neatsimena, kokiomis aplinkybėmis telefonas dingo. Vienas iš kameroje buvusių vyrų buvo paleistas. Supyko dėl to, to, kad prarado brangų telefoną. Neatsimena, kodėl ir ką padarė policijos pareigūnui, prisimena, kad jis spiegė. (b.l. 35-36)

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. S. parodė, kad lapkričio 4 d. apie 03:30 val. į Vilniaus miesto 3 PK iš A. S. gatvės buvo pristatyta neblaivi pilietė. Ji išėjusi iš kavinės į lauką parūkyti, sukonfliktavo su kita mergina, ko pasėkoje uždegusi nuorūką, užgesino jai į lūpą. Tai jis, A. S. skaitė tarnybiniame pranešime. Ji buvo pristatyta į Vilniaus miesto trečiąjį Policijos komisariatą, adresu Pylimo g. 52. Pirmiausia jie, pareigūnai ją pasodino į apklausos kambarį. Jis, A. S. turėjo kitų sulaikytų, su jais dirbo. Jo, A. S. kabinete yra langas, o ji sėdėjo už lango kitame kabinete. Bet, kadangi jis, A. S. dirbo, o ji pastoviai vaikščiojo po kabinetą, garsiai šnekėjo, rėkavo ir jam trukdė, jie, pareigūnai nusprendė ją sudrausminti. Bet E. S. į tai nereagavo. Paskui jis, A. S. pasakė, kad bus patalpinta į apklausos kambarį, kur, kaip ji minėjo, yra langas ir geležinės durys. Ji nesutiko su niekuo, pradėjo spyriotis, atsikalbinėti, keikti jį, A. S. necenzūriniais žodžiais. Tada jis, A. S. nusprendė ją nuvesti. Pasak A. S., A. S. priešinosi, puolė jam į atlapus. Jau ją pasodinus ant suoliuko, A. S. paėmė už rakto, pradėjo jį smaugti. Per vaizdo kameras pamatė pareigūnas D. F., atbėgo į pagalbą. Bandė išlaisvinti, nes palyginus ilgai smaugė, jis, A. S. visas paraudonavo, jam šokas toks atsirado. Paskui, mato, kad pareigūnai jos rankas išvaduoja, bandė jam į tarpkojį įspirti. Bet kadangi jie, pareigūnai sportuoja, jis, A. S. pakiša koją ir ji du kartus įspiria į koją. Jį, A. S. išlaisvina, jie dviese išeina. Ji lieka sėdėti, bet E. S. to maža. Ji kursto kitus sulaikytus asmenis, įžūliai, agresyviai ten elgiasi. „Kolioja“ per kameros duris necenzūriniais žodžiais. Paskui, po kažkokio laiko, E. S. pabarbeno į duris, kad nori į tualetą. A. S. paaiškina, kad nuvedė pastarąją į tualetą. Atlieka savo reikalus, eit atgal, ne. Pradėjo savo daiktus mėtyti. Paskui E. S. nukrenta specialiai. Pareigūnai ją pakelia. A. S. sako: „Nusiraminai?“, atrodo nusiramino, pradėjo gražiai bendrauti. Pasak A. S., jis galvojo apklausti, atlikti savo visus procesinius veiksmus ir paleisti E. S., arba paskambinti giminaitei, kad pasiimtų, vis dėlto jai buvo nustatytas vidutinis girtumas. Vėl agresija, įžūlumas, „koliojimas“ necenzūriniais žodžiais. A. S. parodė, kad nusprendė ją atgal uždaryti. Prieš uždarant, ji neina ir viskas. Įvyko tai, kad ji su viena ranka paėmė jam, A. S. už atlapo ir pradėjo draskyti jam veidą. Mėgino nuplėšti lūpą, ten yra užfiksuota, kad yra žaizdos vidinės. Paskui įkišo du pirštus į nosį, nulaužė nagą. Paskui atvažiavusi greitoji medicinos pagalba ištraukė jos dirbtinį nagą, nes jam, A. S. atliko pirminę apžiūrą. Tik tada išgirdo budėtojas, kad jis, A. S. šaukiasi pagalbos. Pareigūnas atbėgo, pasak A. S., jis jau nieko nebetė, buvo šoko būsenoje. Buvo atlikti kažkokie koviniai imtynių veiksmai, nuo jo, E. S. atplėšė ir uždarė į laikino sulaikymo kamerą. Tuo nesibaigė, ji norėjo sulaužyti Policijos komisariato inventorių. Nusiėmusi batus, pradėjo su batu mėtyti į kameras, kur fiksuojama viskas. Ir tik tada E. S. pasakė, kad pas ją dingo telefonas. Pasakė, kad pavogė jaunuolis, su kuriuo ji buvo. Jie, pareigūnai jaunuoliui atliko paviršutinę apžiūrą, pas jį nieko nebuvo. Vaikinas buvo paleistas. Paskui paryčiui buvo nuspręsta nuvežti E. S. į areštinę, nes policijoje nėra tokių galimybių. A. S. parodė, kad grįžtant prie necenzūrinių žodžių, jis bijo apsakyt, kokiais žodžiais vadino, per tiek metų jo niekas nėra taip vadinęs. A. S. negali pasakyti, kiek kartų draskė, jis jai dar sakė: „Ką tu darai?“, ji su keiksmažodžiu atsakė ir vis tiek draskė. Viena ranka jis, A. S. bandė išsilaisvinti nuo jos, nes ji laikė stipriai, kita ranka jis bandė duris uždaryti, bet jei jis būtų uždaręs, būtų jai riešą užgavęs. Draskė daug kartų. Nukentėjo lūpos vidinė dalis, nosies sparnelio nubrozdinimai. Kaklas, veidas buvo nubrozdinti. Stipriai kelias ir pirštas sumušti. Juos, A. S. susimušė, kai ji bandė įspirti į lytinius organus, bet pataikė į koją. Įspyrė du kartus. O pirštas, kai pirmą kartą nesėkmingai darė bloką ir gavo iš kojos į dešinės rankos parodomąjį pirštą. Pasak A. S., asmenis galima laikyti laikino sulaikymo kambaryje už administracinius teisės pažeidimus. Apie telefono dingimą E. S. pradėjo šnekėti, kai jie bandė tą vaikiną išleisti. Po jos įėjimo į tualetą. Kai ji į tualetą ėjo neužsiminė apie telefono dingimą. Užsiminė, kai baiginėjosi sulaikymo laikas. Ji grįžo atgal į 104 kambarį, ten pabuvo kažkokį laiką, kadangi ji buvo agresyvi, jos buvo neįmanoma tirti, tada tą vaikiną iškvietė, kad jis, A. S. atliktų savo darbą. Tai buvo po grįžimo iš tualeto. Iš pat pradžių, kai E. S. pristatė patruliai, ji buvo apklausos kambary, kur yra tas langas, kada atpažįsta nukentėjusysis sulaikytuosius. Ten ji buvo viena, ten yra darbo kabinetas, stalai, kompiuteris, suolai ir ten vykdomas darbas. Naktį tame kambaryje nieko nėra. Yra tas langas, kur jis, A. S. E. S. mato. Pasak A. S. įspyrė jam į koją jau pačioj kameroj E. S.. Ji įspyrė ne tada, kai buvo pristatyta, tai įvyko praėjus tam tikram laiko tarpui. Ji nesuvokė už ką buvo sulaikyta, kodėl policininkai ją laiko, nepaleidžia namo. Ji įspyrė, kai buvo pristatyta į laikino sulaikymo kambarį. Tada, kai smaugė, tada ir spyrė. Spyrė sėdėdama. Ji A. S. traukė prie savęs, jis buvo pasilenkęs, nesitikėjo tokio veiksmo. Per tiek metų darbo policijoje jam pirmą kartą toks įvykis. Ji norėjo parodyti poziciją, agresiją. Kai ji jį, A. S. smaugė, dar nebuvo su ja įvykusio jokio barnio. Ji keikėsi. Tą dieną iki įvykio jis, A. S. nekrito, nesusimušė, keliu sienos neužkabino. Pasak A. S., taip, ji E. S. spjovė. Situacija buvo tokia, kai ji jau bandė veidą draskyti, spjovė, „iškoliojo“ necenzūriniais žodžiais. A. S. parodė, kad E. S. kreipėsi į vidaus tyrimus, buvo atliktas nuoseklus vidinis patikrinimas, ar jis neviršijo savo įgaliojimų, yra išvados. Jis, A. S. dirba budėtojų dalyje, jo darbas susijęs ir su pristatytais asmenimis į komisariatą, toks darbas yra jo kasdienybe, tačiau E. S. elgesys ypatingai išsiskyrė, ji parodė neapsakoma cinizmą, žiaurumą, per tiek metų toks pirmas kartas, dirba 19 metų, matęs, kaip nusikaltėlius sulaikinėja, visko buvo, bet ji yra moteris, kada vyras su vyru kontaktuoja ar bando susimušti, čia yra kitas dalykas. A. S. parodė, kad civilinį ieškinį sudaro kelionės išlaidos, du medikamentai: „žgutas“ ir tepalas. Kvitų neišsaugojo, nes negalvojo, kad čia toks dalykas. Moralinė žala 23 tūkst., jis morališkai pažemintas, kaip žmogus. kadangi ji pati neneigia ir jis gali patvirtinti, kad ten buvo kitų žmonių. Jį, A. S. pažemino, neskaitant to, iš veido ką padarė. Turėjo būti susitikimai su gimine, praleisti draugų gimtadieniai, į mokyklą jis, A. S. negalėjo eiti vaiko pasiimti, teko auklę samdyti. Kadangi jis, A. S. yra pareigūnas, jo žmona pradėjo kelti namie barnius, kad jis pradėjo daugiau degtinės gerti. Jis, A. S. negeriantis žmogus. Pas gydytojus nesikreipė, stengėsi savom jėgom. 23 tūkst. Lt ieškinys, pasak A. S., tai nėra dideli pinigai šiai dienai, kad žmogus suprastų, jei teismas priteis šią nedidelę sumą, kad su valstybės tarnautoju negalima taip įžūliai, agresyviai elgtis. Jo alga į rankas 1630 Lt. Ieškinio suma viršija metinį uždarbį.

Teisme apklaustas liudytojas D. F. parodė, kad kiek atsimena kaltinamąją, dėl jos buvo iškvietimas į naktinį klubą, berods „Pantera“, A. S. gatvėje. Ten tarp jos ir kitos lankytojos buvo kilęs konfliktas. Kiek atsimena, kaltinamoji lauke sukėlė muštynes su kita klubo lankytoja be priežasties. Ji buvo pristatyta tarnybiniu transportu į Vilniaus miesto trečiąjį Policijos komisariatą. Palikta (duomenys neskelbtini) priežiūroje. Jis, D. F. su porininku nuėjo pildyti tarnybinę dokumentaciją. Rašant tarnybinį pranešimą apie įvykį, jis, D. F. išgirdo, kad postinis A. S. prašo pagalbos, berods viskas vyko koridoriuje. Išgirdo, kad jis reikalauja, kad pilietė įeitų į laikino patalpinimo patalpas. Ji tai daryti nenorėjo, rėkavo: „Ką aš čia darau? Jūs „mentai“, ko jūs iš manęs norit?“. Ji buvo įsikibusi A. S. į atlapus, su viena ranka į uniformą. D. F. matė, kad žmogui bus sunku vienam susitvarkyti, priėjo iš kitos pusės, pasiėmė už parankės. Tuomet kolega sugebėjo kažkaip tą ranką perimti, bet ji vis tiek laikė ir tada ją, E. S. nuvedė į laikino patalpinimo patalpas. Ji atsisėdo, jis, A. S. kažkiek pasilenkė link jos, ji vis tiek tada jį laikė, ir pabandė jam smogti į tarpkojį. Tada nepataikė. Jis, D. F. atsistojo tada kitaip, kad prilaikyti ne tik ranką, bet ir kojas. Tada ji sugebėjo kažkaip su ta ranka įsikibti į elektroninį raktą. Teko dar atplėšti nuo A. S. jos rankas, ji dar porą kartų jį apspjovė, keikėsi. Tiksliai negali prisiminti keiksmažodžių, tiksliai negali pasakyti ar ji keikėsi pareigūnų atžvilgiu ar aplamai ant viso pasaulio. Tuo momentu išsilaisvino nuo jos, pasišalino už durų, pavyko uždaryti į laikiną patalpą. Jis, D. F. išvyko į kitą iškvietimą. Po kurio laiko, neatsimena tiksliai po kiek, kažkur iki valandos, pamatė pareigūną sužalotą. Dar nustebo, kodėl išvyksta greitoji, nes kaip atrodo, kad niekas nekvietė dėl sulaikytųjų. Po to paaiškėjo, kad pareigūnas buvo sužalotas kaltinamosios. Pasak D. F., sužalojimus jis matė, net išsigando. Net nepagalvojo, kad čia buvo konfliktas su ja, su moteriške. Veidas apdraskytas, iš nosies kraujas bėga, nosyje tamponas kraujui sustabdyti įstatytas, kažkur odos gabaliukas nuplėštas. Atrodė, kad su vyriškiu tikros grumtynės buvo. Tik po to, paklausus kas atsitiko, paaiškino, kad su tokia gražia ir malonia piliete įvyko toks konfliktas. Pačio konflikto jis, D. F. nematė. Gali papildyti, kad po to, taip susiklostė, kad jis susidūrė su piliete po poros savaičių ar mėnesio vėl. Teko dėl jos vėl važiuoti į iškvietimą, ji buvo pristatyta į komisariatą. Ten buvo neaiški situacija, bet ji jų, pareigūnų akivaizdoje taksistą užpuolė. Ji irgi bandė taksistą apdraskyti, tai teko jį ginti. Jai buvo uždėti atrankiai, ji buvo išgėrusi. Kalbų apie telefoną jis, liudytojas negirdėjo.

Teisme apklaustas liudytojas E. J. parodė, kad šios kaltinamosios pristatymo priežastis buvo nedidelis chuliganizmas. Nuo pat pristatymo momento ši kaltinamoji elgėsi agresyviai policijos pareigūnų atžvilgiu. Kodėl taip elgėsi, jam, E. J. nesuprantama. Priėjo postinis A. S. ir pasakė, kad turim agresyvią pilietę. Jis, E. J. pasakė, kad geriau trys vyrai, nei viena girta moteris. Gavosi didžiulis konfliktas, jo priežastis neaiški. Jo E. J., liudytojo apklausoje paminėta, kad jis išgirdo pagalbos šauksmą iš A. S., pribėgęs pamatė, kad kaltinamoji įsitvėrusi į jo krūtinę, pakabuką. Jis laikė jai rankas, ji spardė iš kojų. Labai keista, kad jis, E. J. pribėgo, paėmė jai už rankos ir sakė jai, paleisk, bet ji tuo momentu nepaleido. Jis, E. J. pasakė, „panele, ką darai?“ ji tuo momentu ar sustingo ar nesustingo, bet vis tiek nepaleido. Jis, E. J. jai gražiai paėmė ranka už krūtinės ir atitraukė nuo postinio A. S.. Kas keisčiausia, kad ji jo, E. J. atžvilgiu nesakė jokio blogo žodžio, nei priešinosi. Sakytum, kaip blogis ir gėris. Sako: „panele, ką darai? Žiūrėk, ką padarei pareigūnui.“ Ji, liudytojas mano, suvokė, nes jei būtų norėjusi pakenkti jam, E. J. būtų padariusi. Bet kažkodėl tą veiką padarė prieš A. S.. Tai įvyko tarpduryje prieš įeinant į kamerą. Jo, E. J. patalpa yra toliau, bet koridorius ilgas ir labai gerai girdisi. Jis, E. J. išgirdo postinio šauksmą, kad padėti. Mergaitė įsistvėrusi į A. S. ir kojomis smūgiuoja, jie abu stovėjo tarpdury. Jam, E. J. labai keista, kad ji jam nei smūgiavo ir nei blogo žodžio sakė. Dėl to sako, kad ji turėjo suvokti ką padarė postiniui. Nes jeigu būtų ėjusi prieš visą policijos sistemą, ir jam, E. J. tą patį būtų padariusi. Liudytojas E. J. parodė, kad A. S. tuo metu jau buvo sužalotas, nuo nagų žymės, kraujavo veidas ir skaitykit, kad jis buvo šoko būsenoje. Tikrai nesitikėjo tokio agresyvaus elgesio. Kito policijos pareigūno nebuvo, jis, E. J. buvo vienas. Tai buvo įvykis prieš tą pagrindinį.

Specialisto išvadoje Nr. G 2461/12(01) nurodyta, kad A. S. padaryta: nubrozdinimai veide, linijinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje, dešinio kelio sąnario sumušimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-11-04). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio kelio sumušimas galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai galėjo susidaryti nuo 5 trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. b.l. 11-12)

Kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti apžiūrėtas prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos vaizdo įrašas. (b.l. 26-27)

Patikros alkotesteriu duomenimis E. S. 2012-11-04 5.02 val. nustatytas 1.79 promilių girtumas.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Teismų praktikoje BK 286 straipsnio prasme fiziniu smurtu laikomas bet koks fizinis-smurtinis poveikis į nukentėjusiojo kūną, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad jis, panaudodamas smurtą ar grasindamas jį tuoj pat panaudoti, priešinasi valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai vykdančiam savo pareigas teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose, ir nori taip veikti.

Teismo vertinimu, ištirti byloje įrodymai patvirtina, kad 2012-11-04 apie 5.15 val. Pylimo g. 52, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, E. S. pasipriešino valstybės tarnautojui- (duomenys neskelbtini) A. S.. E. S., būdama pristatyta į policijos komisariatą ir laikoma apklausos patalpoje, trukdė pareigūnų darbui, todėl A. S. ketino ją patalpinti į pristatytų asmenų laikymo kambarį Nr. 104, tačiau ji atsisakė vykdyti teisėtą pareigūno reikalavimą. A. S. įspėjo, kad bus naudojama jėga, ir jam mėginus pastarąją patalpinti į kambarį Nr. 104, pastaroji stvėrė už skaitmeninio rakto juostelės, pakabintos ant kaklo ir pradėjo jį smaugti, po to 2 kartus spyrė į koją, vėliau, po to, kai ji buvo palydėta į tualetą, atsisakė grįžti į kambarį Nr. 104, spjovė A. S. į veidą, po to apdraskė jo veidą.

BK 286 straipsnyje nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 p. ir 16 str. 1 p. numato, kad policijos pareigūnas yra viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo, turintis teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 18 str. policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, turi teisę tikrinti su tuo susijusio asmens dokumentus, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Kaltinamoji E. S. savo kaltę dėl inkriminuotos veikos iš dalies neigė, prisipažino, kad policijos pareigūnui A. S. apdraskė veidą, parodė, kad visų įvykio aplinkybių neatsimena, nežino kaip atsirado policijos komisariate, prisimena, kad dingo jos telefonas, niekas į tai nereagavo, vesdamas į kamerą ją pareigūnas pastūmė į nugarą, nes ji nenorėjo eiti, tada ji E. S. griebė pareigūnui už veido, jis uždarinėjo duris, ji iškišo ranką, tai dar jai ranką prispaudė. Subėgo keletą pareigūnų, bandė išskirti. Tarp durų ranką ji, E. S. kišo, kai kamerą uždarinėjo. Ji neleido durų uždaryti, prašė, kad padėtų telefoną surasti ir ranką įkišo. Jai, E. S. tuo metu atrodė, kad jai reikia taip elgtis, gal tada išgirs. Pareigūnas pradėjo rėkti, nes ji, E. S. griebė už veido apatinės dalies, kai buvo tarp durų, jis vienoj pusėj, ji kitoj. Tuo metu, ji nematė, ką jam padarė. Tik paskui matė. Griebė už veido vieną kartą. Tada atėjo tie pareigūnai, nes iškvietė pagalbą. Ji, E. S. nepaleido, laikė už veido. Sugriebė ir laikė už veido. Tada juos išskyrė. E. S. paaiškino, kad suvokė, kodėl ją pristatė į Policijos komisariatą. Jai baudą išrašė dėl to konflikto prie klubo. E. S. parodė, kad neprisimena, kad pareigūnui spirtų. Taigi, galima vertinti, kad E. S. fizinio smurto panaudojimą A. S. atžvilgiu motyvavo situacijos dėl galimo telefono dingimo neįvertinimu, jos pastūmimu. Tačiau tokie kaltinamosios parodymai vertintini, jog jie duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kad pastaroji įvykio aplinkybes atsimena fragmentiškai, pasakoja tik kelis epizodus, nurodydama ir vertindama situacijas ir pateisindama savo veiksmus, paaiškindama, kad kitų įvykio aplinkybių neatsimena, nes gal jai klube vaikinas ko nors buvo įpylęs į gėrimą. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad pareigūnas A. S. liepė E. S. baigti elgtis neteisėtai, įspėjo ją žodžiu, liepė nutraukti savo veiksmus, tačiau pastaroji akivaizdžiai nepakluso pareigūno nurodymams prieš jį panaudodama fizinį smurtą. Nukentėjusysis A. S. teisme davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kad jis, A. S. dirbo, o sulaikyta E. S. pastoviai vaikščiojo po kabinetą, garsiai šnekėjo, rėkavo ir jam trukdė, jie, pareigūnai nusprendė ją sudrausminti. Bet ji į tai nereagavo. Paskui jis, A. S. pasakė, kad bus patalpinta į apklausos kambarį. Ji nesutiko su niekuo, pradėjo spyriotis, atsikalbinėti, keikti jį, A. S. necenzūriniais žodžiais. Tada jis, A. S. nusprendė ją nuvesti. Pasak A. S., A. S. priešinosi, puolė jam į atlapus. Jau ją pasodinus ant suoliuko, A. S. paėmė už rakto, pradėjo jį smaugti. Per vaizdo kameras pamatė pareigūnas D. F., atbėgo į pagalbą. Bandė išlaisvinti, nes palyginus ilgai smaugė, jis, A. S. visas paraudonavo, jam šokas toks atsirado. Paskui, mato, kad pareigūnai jos rankas išvaduoja, bandė jam į tarpkojį įspirti. Bet kadangi jie, pareigūnai sportuoja, jis, A. S. pakiša koją ir ji du kartus įspiria į koją. Jį, A. S. išlaisvina, jie dviese išeina. Ji lieka sėdėti, bet E. S. to maža. Ji kursto kitus sulaikytus asmenis, įžūliai, agresyviai ten elgiasi. „Kolioja“ per kameros duris necenzūriniais žodžiais. Paskui, po kažkokio laiko, E. S. pabarbeno į duris, kad nori į tualetą. Nuveda į tualetą. Atlieka savo reikalus, eit atgal, ne. Pradėjo savo daiktus mėtyti. Paskui E. S. nukrenta specialiai. Pareigūnai ją pakelia. A. S. sako: „Nusiraminai?“, atrodo nusiramino, pradėjo gražiai bendrauti. Pasak A. S., jis galvojo apklausti, atlikti savo visus procesinius veiksmus ir paleisti E. S., arba paskambinti giminaitei, kad pasiimtų, vis dėlto jai buvo nustatytas vidutinis girtumas. Vėl agresija, įžūlumas, „koliojimas“ necenzūriniais žodžiais. A. S. parodė, kad nusprendė ją atgal uždaryti. Prieš uždarant, ji neeina ir viskas. Įvyko tai, kad ji su viena ranka paėmė jam, A. S. už atlapo ir pradėjo draskyti jam veidą. Mėgino nuplėšti lupą. Paskui įkišo du pirštus į nosį, nulaužė nagą. Paskui atvažiavusi greitoji medicinos pagalba ištraukė jos dirbtinį nagą, nes jam, A. S. atliko pirminę apžiūrą. Tik tada išgirdo budėtojas, kad jis, A. S. šaukiasi pagalbos. Pareigūnas atbėgo, pasak A. S., jis jau nieko nebematė, buvo šoko būsenoje. Buvo atlikti kažkokie koviniai imtynių veiksmai, nuo jo, E. S. atplėšė ir uždarė į laikino sulaikymo kamerą. Tuo nesibaigė, ji norėjo sulaužyti Policijos komisariato inventorių. Nusiėmusi batus, pradėjo su batu mėtyti į kameras, kur fiksuojama viskas. Ir tik tada E. S. pasakė, kad pas ją dingo telefonas. Pasakė, kad pavogė jaunuolis, su kuriuo ji buvo. Jie, pareigūnai jaunuoliui atliko paviršutinę apžiūrą, pas jį nieko nebuvo. Vaikinas buvo paleistas. Pastarojo parodymus patvirtina teisme apklaustų policijos pareigūnų D. F. ir E. J. parodymai, kurie fragnmentiškai dalyvavo įvykio aplinkybėse. Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 286 str., turi būti nustatytas pasipriešinimas smurtu. Kas reiškia, kad turi būti nustatytas bet koks neteisėtas poveikis žmogaus organizmui. Fizinį pasipriešinimą smurtu patvirtina pareigūnui padaryti kūno sužalojimai, nurodyti teismo medicinos specialisto išvadoje, kurie taip pat atitinka A. S. teisme nurodytas aplinkybes. Specialisto išvadoje Nr. G 2461/12(01) nurodyta, kad A. S. padaryta: nubrozdinimai veide, linijinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje, dešinio kelio sąnario sumušimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-11-04). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio kelio sumušimas galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai galėjo susidaryti nuo 5 trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nustatytų įvykio aplinkybių kontekste E. S. veiksmų kryptingumas, įžulumas rodo akivaizdžią pastarosios tiesioginę tyčią pasipriešinti policijos pareigūno A. S. atžvilgiu, E. S. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad E. S. padarė veiką, numatytą BK 286 str.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė- nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę E. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jos padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į tai, kad veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant E. S. asmenybę nustatyta, kad ji neteista, bausta administracine tvarka, dirbanti, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, gydėsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (b.l. 52); į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. S. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra E. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, ir mano, kad E. S. skirtina bauda mažesnė už numatytą baudos vidurkį už nesunkų nusikaltimą.

Nukentėjusysis A. S. teismo prašė priteisti iš E. S. 23 tūkstančius litų neturtinės žalos.

Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų E. S. veiksmų nukentėjusysis policijos pareigūnas A. S. patyrė neturtinės žalos. Tačiau teismas pažymi, jog policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencija, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai. Pastarųjų veika jau paties įstatymų leidėjo siejama su asmeniniu pavojumi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirinto Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintas kompensavimo principas, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Vidaus tarnybos Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip teisme paaiškino pats A. S. dėl patirto įvykio pastarajam buvo išmokėta 2000 Lt kompensacija. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. S. patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, kad sumažėjo jo galimybės atlikti tarnybines pareigas, kad nukentėjusiųjų išsakyti neturtinės žalos požymiai keltų grėsmę atliekant jam profesines funkcijas. Tačiau teismas neabejoja, kad dėl E. S. smurtinių veiksmų A. S. patyrė fizinį skausmą, stresą, šoką kas pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. sudaro neturtinės žalos turinį. Todėl teismas įvertinęs nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsižvelgdama į teismų praktikos suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamosios turtinę padėtį, dirbanti, kaip nurodė kaltinamoji jos mėnesio darbinės pajamos sudaro 1400 Lt, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad nukentėjusiojo prašoma suma yra aiškiai per didelė. Teismas vertina, kad kompensacija už padarytą skriaudą bei balansas tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, sudaro 1500 Lt. Todėl A. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, iš E. S. A. S. priteistina 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui

A. S. teismo prašė priteisti iš E. S. 104,44 Lt turtinės žalos. Pasak A. S., turtinę žalą sudaro 72,50 Lt transporto, kelionių išlaidos bei 31,94 Lt gydymui skirtų medikamentų įsigijimo išlaidos, kurias patyrė dėl pradėto ikiteisminio tyrimo E. S. atžvilgiu, buvo priverstas važinėti į Vilnių (duoti parodymus, vykti į apklausas, atpažinimą, pateikti civilinį ieškinį), vykti pas daktarus į ligonines bei poliklinikas. A. S. paaiškino, kad su tokia situacija susidūrė pirmą kartą, jokių kvitų nerinko, tačiau mano, kad įvertinus visus šiame civiliniame ieškinyje pateiktus faktinius duomenis yra matyti, kad jis nuolatos turėjo lankytis pas gydytojus, nes tai yra savaime aišku ir suprantama, kadangi esant stipriai sumuštam kojos kelio sąnariui bei veido nubrozdinimams, vizitai pas daktarus yra privalomi. Pasak A. S., gydymui turėjo pirkti vaistus nuo skausmo, tepalus, elastinį tvarstį. Kvitų jis, A. S. nerinko, tačiau šio materialinio nuostolio atsiradimo faktas, jo nuomone, yra užfiksuotas gydytojų pažymose, kuriuose aiškiai matyti, kad jis nuolatos kreipėsi į gydytojus, gydėsi vartodamas vienus ar kitus jam paskirtus vaistus.

Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl E. S. neteisėtų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta A. S. sveikata. Teismo posėdžio metu kaltinamoji parodė, jog nesutinka su A. S. ieškiniu, vėliau paaiškino, kad sutinka atlyginti visus nuostolius, kuriuos nukentėjusysis patyrė besigydidamas. Byloje nustatyta, kad turtinė žala padaryta kaltinamosios nusikalstama veika. Iš bylos medžiagoje esančių keleivio bilietų matyti, kad A. S. už keliones iš Paluknio į Vilnių bei iš Vilniaus į Paluknį iš viso sumokėjo 40 Lt (2012-11-05 – 5 Lt, 2012-11-05 – 8,50 Lt, 2012-11-12 – 8,50 Lt, 2012-11-12 – 8 Lt, 2012-11-07 – 5 Lt, 2012-11-07 – 5 Lt). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. 2012-11-05 buvo atvykęs į Valstybinės teismo medicinos tarnybą, 2012-11-12 lankėsi pas gydytojus, A. S. gyvenamoji vieta yra Paluknės k. Atsižvelgiant į tai, kelionės išlaidos minėtomis dienomis yra pagrįstos ir jos priteistinos, kelionės išlaidos 2012-11-07 nepagrįstos, todėl nepriteistinos. Teismui nepateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad buvo sumokėta 31,94 Lt gydymui skirtų medikamentų įsigijimui. Byloje esantys vienkartiniai bilietai nepatvirtina patirtas kelionių išlaidas, kadangi bilietai atžymėti komposteriu, tačiau nesimato, kokiomis dienomis buvo atžymėti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą A. S. iš E. S. priteistina 30 Lt turtinei žalai atlyginti.

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė 124,24 Lt civilinį ieškinį byloje. Teismo posėdžio metu kaltinamoji E. S. parodė, jog sutinka su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu. Iš byloje esančio gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog A. S. buvo suteiktos radiologo, ortopedo traumotologo, veido ir žandikaulių chirurgo paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 124,24 Lt. Iš byloje esančio gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos po įvykio Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiesiems, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. buvo 2012-11-04 05.15 val. laikinai sulaikyta Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka, iš sulaikymo paleista 2012-11-04 12.30 val. Laikinojo sulaikymo laikas – 1 diena yra įskaitytinas į kaltinamajai skirtą bausmę, t.y. vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

E. S. taikytą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –1 tomo paskutiniajame lape esančiame voke laikoma kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir paskirti jai 12 MGL (1560 litų) baudą.

Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-11-04 05.15 val. iki 2012-11-04 12.30 val., t.y. įskaitytina 1 diena prilyginant ją dviejų MGL dydžio baudai.

Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti iš E. S. 124,24 Lt žalai atlyginti.

A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. S. A. S. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 30 Lt turtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

E. S. taikytą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –1 tomo paskutiniajame lape esančiame voke laikomą kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė