Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-12-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-3894-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-07
Bylos Nr.
A18.-3894-806/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
D. L.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-3894-806/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02735-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 19.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė,sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių nusižengimų bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2018 m. spalio 31 d. apie 14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų D. B. ir E. B. reikalavimų patraukti transporto priemonę ir netrukdyti eismui bei įžeidė jų garbę ir orumą, vadindama juos „mentais“ ir „[nevartotinas žodis]“. Šiais savo veiksmais ji padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje.

D. L. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad veiksmas vyko paskutinę spalio dieną, prieš pat Vėlines. Su mamos 82-ejų metų klasioke nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kapines. Mašinų srautas buvo didelis. Abi yra neįgalios, turi judėjimo problemų. Kaip neįgalioji, turi teisę įvažiuoti ir į kapinių teritoriją, bet pagalvojo, kad greičiau bus pasistatyti automobilį aikštelėje – matė, kad prie pat vartų buvo laisva vieta neįgaliesiems, ten ir ketino pasistatyti automobilį. Aikštelėje automobiliai buvo sustatyti abejose jos pusėse ir buvo dar viena eilė per vidurį. Asmuo reguliavo eismą – teigiama, kad tai buvo pareigūnas, bet tuomet ji galvojo, kad tai buvo policijos rėmėjas. Tas asmuo jai rodė važiuoti į aikštelės gilumą, tai visiškai neatitiko jos intencijos sustoti kaip galima arčiau, kad reikėtų kuo mažiau eiti tiek jai, tiek keleivei. Tuomet ji sustojo ties ta vidurine juosta, esančia statmenai kitoms stovinčioms mašinoms, prie asmens, kuris reguliavo eismą, ir rodė jam ant automobilio priekinio stiklo esantį neįgaliojo ženklą bei, kad už jo nugaros yra vieta, kur ji norėtų sustoti. Tas asmuo jai toliau rodė važiuoti į aikštelės gilumą. Kadangi vyriškis jos gestų nesuprato, tai atsidariusi langą paaiškino, kad su keleive yra neįgalios, yra laisva vieta, kurioje norėtų sustoti. Vyriškis ją apstatė dryžuotais bokšteliais ir sakė, kad ji trukdo eismui, klausė, kuo ji išskirtinė, gal nusipirko teises. Tai išgirdusi, paprašė asmens pristatyti. Jis atsakė, kad yra ne policijos pareigūnas ir nusisuko. Ir iš tiesų pas jį nebuvo jokių ženkliukų, nei pavardės. Tuo momentu atėjo iš aikštelės pareigūnas (D. B.) (buvo aišku, kad pareigūnas) ir nugirdęs, kad ji prašo prisistatyti jo kolegos, liepė parodyti dokumentus. Atėjusiam pareigūnui ji pateikė savo neįgaliojo pažymėjimą ir dar kartą paaiškino situaciją, kad nori pasistatyti automobilį į laisvą neįgaliųjų vietą. Jie užsispyrę kartojo, kad jei nurodyta toliau važiuoti, tai ji ir turi važiuoti, galės apsisukti ir sugrįžti. Jos subjektyvia nuomone toks užsispyrimas pasirodė kvailas ir kažkuriuo momentu ji taip ir pasakė, kad jų nurodymas „[nevartotinas žodis]“, „durnas“. Jie tai palaikė įžeidimu. Pačių pareigūnų konkrečiai šiais žodžiais nevadino, nevadino ir „mentais“. Nusprendė padaryti keletą nuotraukų. Išlipusi iš automobilio, padarė 4 nuotraukas, kurios yra pridėtos byloje prie paaiškinimo ir įsėdusi atgal nuvažiavo į aikštelės gilumą. Vidurinėje eilėje buvo tarpas tarp mašinų, juo pasinaudojusi apsisuko ir sugrįžo į vietą, kurioje pirma norėjo sustoti. Grįžus iš kapinių priėjo pareigūnas (D. B.), pasiteiravo telefono ir adreso, juos užsirašė.

Liudytojas D. B. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad turėjo užtikrinti eismo saugumą ir viešąją tvarką prie kapinių. Atvažiavę iš karto sulaukė pranešimo, kad prie Karveliškių kapinių aikštelėje vyksta muštynės. Situacija buvo tokia, kad žmonės ir įvažiavo, ir išvažiavo iš aikštelės, pakankamai siauri pravažiavimai buvo, todėl organizavo judėjimą ratu, kad transporto priemonė galėtų įvažiuoti ir apvažiavus ratą pastatyti mašiną, tuo tarpu kita mašina – laisvai galėtų išvažiuoti. Jis vienam asmeniui aiškino kaip pravažiuoti ar su parkavimu buvo užsiėmęs ir pastebėjo, kad kita mašina įvažiavo ta kryptimi, kuria mašinos išvažinėja. Jo kolega nuėjo vairuotojui nurodyti, kad važiuoti reikia tokia tvarka kaip ir visos mašinos tam, kad būtų netrikdomas judėjimas. Toje mašinoje sėdėjo moteriškė (D. L.) ir atidariusi langą paaiškino, kad mato neįgaliojo vietą, turi neįgalumą. Jie atsakė, kad neturi planų, jog vieta išpirkta ar išnuomota, ir norint patekt į tą vietą, vis tiek reikia apvažiuoti ratu aikštelę, kaip ir visiems kitiems vairuotojams. Ji pradžioje kažkaip nedrąsiai pasakė, ko jie elgiasi kaip „[nevartotinas žodis]“, paskui įsidrąsino ir toliau juos taip vadino. Ji su savo mašina užblokavo judėjimą, apsunkino pravažiavimą, paskui išlipusi pradėjo juos filmuoti telefonu, vaikščiojo per važiuojamąją dalį, jos vos nepartrenkė kita mašina. Moteriškė vėliau apvažiavo aikštelę, kaip jie ir nurodė bei sustojo norimoje vietoj. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, patvirtino, jog jei šiame parašyta, kad vadino ir kitais žodžiais, reiškia taip ir buvo. Sprendžia, kad buvo filmuojami, nes išlipusi moteris demonstratyviai nukreipė telefono kameros objektyvą į juos ir aiškino, kad jiems kažką įrodys ir keturis kartus kartojo, kad jie „[nevartotinas žodis]“. Pradžioje pasakė „ko elgiamės kaip „[nevartotinas žodis]“, vėliau ir „mentais“ pavadino. Kad užtikrintų eismo saugumą, su kolega buvo apsirengę žaliomis šviesą atspindinčiomis liemenėmis, ant kurių priekyje yra užrašas „Policija“, yra iš Mobilios kuopos – tad buvo su beretėmis, turėjo visas spec. priemones, amuniciją, stovėjo jų tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais. Tą dieną su jais nebuvo policijos rėmėjų, kurie paprastai dėvi šviesą atspindinčias liemenes, ant kurių tiek iš priekio, tiek iš nugaros užrašyta „Policijos rėmėjas“.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos esminės įvykio ir kartu padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2).

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018-10-31 14 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje D. L. įžeidinėjo policijos pareigūnus (b. l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulių D. B. ir E. B. 2018-10-31 tarnybiniuose pranešimuose iš esmės analogiškai nurodyta, kad 2018-10-31 reguliuojant automobilių judėjimą prie (duomenys neskelbtini) kapinių esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 14 val. čia atvyko automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja pradėjo važiuoti prieš pareigūnų nukreiptą automobilių judėjimo kryptį, todėl pareigūnas E. B. aiškiai išreiškė reikalavimą stabdyti automobilį, modamas skrituliu su raudonu atšvaitu. Moteris, vairavusi automobilį, akimirkai sustojo ir vėl pradėjo judėti ir E. B. atsistojo priešais automobilį, kad moteris toliau nevažiuotų ir nesudarytų avarinės situacijos. Vairuotojai buvo paaiškinta, kad ta kryptimi važiuoti negalima, E. B. davė teisėtą reikalavimą važiuoti atbuline eiga ir važiuoti, kaip kiti eismo dalyviai. Vairuotoja sustojo, pravėrė vairuotojo pusės priekinį stiklą ir pareiškė, kodėl ji turi važiuoti atgal, neketina to daryti, nes už nugaros E. B. mato laisvą stovėjimo vietą. E. B. ją perspėjo, kad už nepaklusimą teisėtam pareigūno reikalavimui gresia administracinė atsakomybė. Teisėtam reikalavimui netrukdyti eismui ir patraukti automobilį vairuotoja nepakluso, sakydama „nebūkite tikri mentai ir leiskite pastatyti automobilį“, nesutikus, pasakė „ neturite ką veikti, tik kaip prisikabinti prie žmonių, nes esate tikri [nevartotinas žodis]“, tai pasakė garsiai ir aiškiai, kad girdėtų ir kiti aplik buvę žmonės. Paprašius nutraukti savo veiksmus, moteris pasakė „ pasakiau, kad jūs [nevartotinas žodis] ir galiu tai pakartoti dar keturis kartus“, taip įžeisdama jų garbę ir orumą. Nustatyta, kad moteris buvo D. L. (b. l. 4-5).

2018 m. lapkričio 9 d. D. L. pateikė rašytinį paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių. Jos iš esmės tokios pat, kaip ir išdėstytosios parodymuose teismo posėdžio metu. Prie rašytinio paaiškinimo pridėtos foto nuotraukos, susijusios su įvykiu (b. l. 6-10).

Byloje yra duomenys apie D. L. baustumą administracine tvarka (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Pagal ANK 508 straipsnį atsako tas, kas pažemino statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą, pažeminimą išreiškęs žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamos D. L. parodymus teisme, liudytoju apklausto policijos pareigūno D. B. paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog D. L. kaltė padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus pasitvirtino.

Pati administracinėn atsakomybėn traukiama D. L. kaltę pripažino iš dalies, sutiko, jog automobiliu atvykusi į šalia kapinių esančią automobilių stovėjimo aikštelę nenorėjo laikytis reguliuojamos eismo krypties (organizuotas automobilių judėjimas ratu), kadangi visai šalia buvo neįgaliųjų stovėjimo vieta, o ji ir jos keleivė, būdamas neįgalios (automobilis pažymėtas neįgaliojo ženklu), turėjo teisę ten pasistatyti automobilį. Teigė nesupratusi, kad asmuo, reguliuojantis eismą, ir davęs jai nurodymus važiuoti ratu, į aikštelės gilumą, yra policijos pareigūnas, kadangi jis neturėjo skiriamųjų ženklų, pats pasakė juo nesąs, neprisistatė. Pripažino, kad netrukus pasirodęs pareigūnas D. B. jai davė analogiškus nurodymus. Jos nuomone, tokie nurodymai, atsižvelgiant į situaciją, buvo nepagrįsti. Pripažino išlipusi iš automobilio, padariusi kelias nuotraukas ir galiausiai nuvažiavusi į aikštelės gilumą, apsisukusi ir pasistačiusi mašiną toje pačioje neįgaliųjų vietoje. Kategoriškai neigė pareigūnus įžeidinėjusi, tikino, jog išreiškė savo subjektyvią nuomonę dėl pareigūnų reikalavimų, įvardijusi, kad aptartas nurodymas dėl judėjimo aikštelėje „[nevartotinas žodis]“, „durnas“. Teismas vertina, jog D. L. nurodytos aplinkybės objektyviąją tiesą atitinka tik iš dalies. Teisme apklaustas policijos pareigūnas D. B. nuosekliai ir nedviprasmiškai parodė, kad kapinių stovėjimo aikštelėje, siekiant reguliuoti judėjimo srautus, organizuotas judėjimas ratu, tam, kad transporto priemonės vairuotojas galėtų įvažiuoti ir apvažiavus ratą pastatyti mašiną, tuo tarpu kita mašina – laisvai galėtų išvažiuoti. Matė, kad vienas automobilis įvažiavo ta kryptimi, kuria mašinos turėtų išvažiuoti. Būtent jo kolega (E. B.) nuėjo vairuotojui paaiškinti, kaip važiuoti. Vairuotoja aiškino, jog nori pasistatyti automobilį į neįgaliojo vietą. Jie savo ruožtu pakartojo reikalavimą laikytis judėjimo krypties. Pareigūnas pažymėjo, kad vairuotoja savo veiksmais apsunkino pravažiavimą kitoms transporto priemonėms, išlipusi filmavo juos telefonu, vaikščiojo per važiuojamąją dalį, jos vos nepartrenkė kita mašina. Pasak pareigūno, vairuotoja (D. L.) tik po kurio laiko galiausiai apvažiavo aikštelę, kaip buvo reikalaujama nuo pat pradžių. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytojas patvirtino, kad pastarajame nurodytais išsakytais žodžiais ir frazėmis D. L. juos įžeidė. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti liudytojo parodymais, jo tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir pareigūno E. B. tarnybiniame pranešime. Nenustatytas pareigūnų suinteresuotumas kaip nors pakenkti D. L. ar ją apkalbėti. Remiantis pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojo D. B. parodymais, būtent pareigūnas E. B. pirmasis išreiškė reikalavimą D. L. stabdyti automobilį ir judėti ta kryptimi, kuria aikštelėje vyksta eismas. Nėra pagrindo teigti, jog D. L. galėjo nesuvokti, kad tai ne policijos pareigūnas, tą iš esmės paneigė ir liudytojas D. B., teisme patvirtinęs, jog tuo metu dirbo tik policijos pareigūnai, nebuvo jokių policijos rėmėjų. Šios išvados nepaneigia ir pačios D. L. į bylą pateiktos foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti du asmenys su uniformomis ir skiriamaisiais ženklais, kas neleidžia abejoti, kad tai išties policijos pareigūnai (pagal bylos medžiagą spręstina, jog pareigūnas su raudonu skrituliu – E. B., kitas – D. B.). Matyti, jog analogišką reikalavimą D. L. pateikė ir D. B., pati D. L. šiuo atveju neneigė supratusi, kad pastarasis yra policijos pareigūnas. Teismas vertina, jog pareigūnų išreikšti reikalavimai buvo teisėti, aikštelėje, siekiant reguliuoti intensyvaus eismo srautus, buvo nustatyta transporto priemonių judėjimo tvarka, kurios privalėjo laikytis visi eismo dalyviai. D. L. subjektyvi nuomonė dėl pareigūnų reikalavimų nelogiškumo ar nepagrįstumo niekaip nepateisina jų nevykdymo. Teismas vertina, jog D. L. veiksmai buvo pakankamai aktyvūs, ji sąmoningai nesutiko su abiem pareigūnais, lipo iš automobilio, fotografavo įvykio vietą, taip trukdydama ir eismui, pareigūnams pakluso tik po kurio laiko. Teismas atitinkamai neturi pagrindo netikėti ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei pareigūno D. B. teisme nurodytomis aplinkybėmis dėl pareigūnų atžvilgiu D. L. išsakytų įžeidžiančių epitetų. Teismo įsitikinimu, šioje dalyje administracinėn atsakomybėn traukiama D. L. tikrąsias aplinkybes perteikė kiek kitaip, siekdama sau palankesnės teisinės padėties. Apibendrinant, konstatuotina, jog D. L. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų D. B. ir E. B. reikalavimų patraukti transporto priemonę ir netrukdyti eismui bei įžeidė jų garbę ir orumą ir tokie jos veiksmai kvalifikuotini atitinkamai pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį.

Teismas, skirdamas D. L. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (įžeista policijos pareigūnų garbė ir orumas, nepaklusta teisėtiems jų reikalavimams), į tai, kad pažeidimai tyčiniai. Teismas nenustato jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tiriant jos asmenybę, nustatyta, kad D. L. vidutinio amžiaus, dirbanti, pačios teigimu, neįgali, metų bėgyje kartą bausta už negrubų pažeidimą, nuobauda galiojanti. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, D. L. už kiekvieną nusižengimą atskirai skirtinos minėtų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini kiek didesni nei minimalūs.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka – galutinė nuobauda administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. L. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, skirti devyniasdešimt penkių eurų (95 Eur) dydžio baudą.

D. L. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, skirti devyniasdešimt penkių eurų (95 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinus, D. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – devyniasdešimt penkių eurų (95 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18094077080 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė