Kauno apygardos teismo nutartis

2007-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-290-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-08
Bylos Nr.
1A-15-290-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jonas Furmanavičius
Nuteistasis
D. A., V. B., S.B.
Advokatai
Vidmantas Knezevičius
Pranešėjas Jurgis KiškisTeisėja Audronė Šiupšinskaitė Baudž. byla Nr. 1A-15-290/07Procesinio dokumento kategorija:1.2.19.4., 1.2.29.1.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007m. gegužės 8d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų : Algirdo Jaliniausko, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, gynėjams advokatams Vidmantui Knezevičiui, Gintarui Platūkiui, Vidmantui Jakavičiui, nuteistiesiems D. A., V. B. ir S.B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. A., V. B. ir S. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-09-01 nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal LR BK 228 str.1d. (trys nusikalstamos veikos) ir pagal LR BK 300 str.1d. ( trys nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 2 d., 4d., 5 d. 1 p., 6d. bausmes subendrinant, 70 (septyniasdešimties) MGL, t. y. 8750 (aštuonių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) litų bauda. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. A. nuteista pagal LR BK 228 str.1d. (dvi nusikalstamos veikos) ir pagal LR BK 300 str.1d. ( dvi nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 2 d., 4d., 5 d. 1 p., 6d. bausmes subendrinant, 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. B. nuteistas pagal LR BK 228 str.1d. ir pagal LR BK 300 str.1d. ir, vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6d. bausmes subendrinant apėmimo būdu, 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 5000 (penkių tūkstančių) litų bauda. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: 2002-07-27 laikotarpiu tarp 03.00 val. ir 05.35 val. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio (duomenys neskelbtini), užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis ( tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) 2002 m. liepos 8 dieną buvo pavogtas Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos piliečio F. V. B., ir tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, būdamas atsakingas už jam paskirtos užduoties „Laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimas" vykdymą, pažeisdamas 2002-04-19 Lazdijų rinktinės vado įsakymu Nr. 113 patvirtintų pareigybės aprašymo III.2, IV. 1 punkte ir 2001-12-29 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 396 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos nuostatų 344 punkte numatytus reikalavimus, - prieš išduodant laikinuosius valstybinio numerio ženklus, neatliko įvežamos autotransporto priemonės apžiūros ir nepatikrino, ar autotransporto priemonės tipas, modelis, spalva, kėbulo, variklio numeriai bei kiti identifikaciniai požymiai atitinka nurodytus registracijos dokumentuose, - 2002-07-27 prašyme išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus grafose „Tarnybinės žymos“ padarė žinomai melagingus įrašus apie automobilio tikrinimą, neteisėtai išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikino valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini), o tai sąlygojo Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais V. B. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 4 p. numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas -laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Dėl tokių valstybės tarnautojo V. B. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Be to, V. B. suklastojo dokumentą, o būtent: 2002-07-27 laikotarpiu tarp 03.00 val. ir 05.35 val. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio (duomenys neskelbtini), užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, neapžiūrėjo ir nepatikrino transporto priemonės duomenų su įrašais pateiktuose transporto priemonės dokumentuose, suklastojo tikrą dokumentą- 2002-07-27 prašymą išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus - grafose "Tarnybinės žymos" padarė žinomai melagingus įrašus, apie automobilio tikrinimą, minėtą prašymą patvirtino savo parašais, vardiniu spaudu bei uždedamas pamainos spaudą "Kalvarijos PKP Nr.2", neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išdavė laikino valstybinio numerio ženklą (duomenys neskelbtini), o tai sąlygojo Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.

Be to, V. B., būdamas valstybės tarnautoju vėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: laikotarpiu nuo 2002-08-04 21.50 val. iki 2002-08-05 0.40 yal. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku Mercedes valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst. (duomenys neskelbtini) įvežamo automobilio (duomenys neskelbtini), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis ( tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) 2002 m. liepos 26 dieną buvo pavogtas Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos piliečio G. B., ir tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, būdamas atsakingas už jam paskirtos užduoties „Laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimas" vykdymą, pažeisdamas 2002-04-19 Lazdijų rinktinės vado įsakymu Nr. 113 patvirtintų pareigybės aprašymo 111.2, IV. 1 punkte ir 2001-12-29 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 396 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos nuostatų 344 punkte numatytus reikalavimus, - prieš išduodant laikinuosius valstybinio numerio ženklus, neatliko įvežamos autotransporto priemonės apžiūros ir nepatikrino, ar autotransporto priemonės tipas, modelis, spalva, kėbulo, variklio numeriai bei kiti identifikaciniai požymiai atitinka nurodytus registracijos dokumentuose, - 2002-08-05 prašyme išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus grafose „Tarnybinės žymos" padarė žinomai melagingus įrašus, apie automobilio tikrinimą, neteisėtai išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikino valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini), o tai sąlygojo Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais V. B. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 4 p. numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas -laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Dėl tokių valstybės tarnautojo V. B. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Be to, V. B. vėl suklastojo dokumentą, o būtent: laikotarpiu nuo 2002-08-04 21.50 val. iki 2002-08-05 0.40 val. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku Mercedes valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst.Nr. (duomenys neskelbtini) įvežamo automobilio (duomenys neskelbtini), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, neapžiūrėjo ir nepatikrino transporto priemonės duomenų su įrašais pateiktuose transporto priemonės dokumentuose, suklastojo tikrą dokumentą - 2002-08-05 prašymą išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus - grafose "Tarnybinės žymos" padarė žinomai melagingus įrašus, apie automobilio tikrinimą, minėtą prašymą patvirtino savo parašais, vardiniu spaudu bei uždedamas pamainos spaudą "Kalvarijos PKP Nr.2", neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išdavė laikino valstybinio numerio ženklą (duomenys neskelbtini), o tai sąlygojo Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.

Be to, V. B., būdamas valstybės tarnautoju, vėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: laikotarpiu nuo 2002-08-04 22.20 val. iki 2002-08-05 0.40 val. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio Mercedes, užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis ( tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) 2002 m. liepos 25 dieną buvo pavogtas Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) iš pilietės M. S., ir tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, būdamas atsakingas už jam paskirtos užduoties „Laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimas" vykdymą, pažeisdamas 2002-04-19 Lazdijų rinktinės vado įsakymu Nr. 113 patvirtintų pareigybės aprašymo 111.2, IV. 1 punkte ir 2001-12-29 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 396 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos nuostatų 344 punkte numatytus reikalavimus, - prieš išduodant laikinuosius valstybinio numerio ženklus, neatliko įvežamos autotransporto priemonės apžiūros ir nepatikrino, ar autotransporto priemonės tipas, modelis, spalva, kėbulo, variklio numeriai bei kiti identifikaciniai požymiai atitinka nurodytus registracijos dokumentuose, - 2002-08-05 prašyme išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus grafose „Tarnybinės žymos" padarė žinomai melagingus įrašus, apie automobilio tikrinimą, neteisėtai išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikino valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini), o tai sąlygojo Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais V. B. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 4 p. numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas -laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Dėl tokių valstybės tarnautojo V. B. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Be to, V. B. vėl suklastojo dokumentą, o būtent: laikotarpiu nuo 2002-08-04 22.20 val. iki 2002-08-05 0.40 val. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju specialistu, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus laikiniesiems valstybinio numerio ženklams gauti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio Mercedes, užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, neapžiūrėjo ir nepatikrino transporto priemonės duomenų su įrašais pateiktuose transporto priemonės dokumentuose, suklastojo tikrą dokumentą - 2002-08-05 prašymą išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus - grafose "Tarnybinės žymos" padarė žinomai melagingus įrašus, apie automobilio tikrinimą, minėtą prašymą patvirtino savo parašais, vardiniu spaudu bei uždedamas pamainos spaudą "Kalvarijos PKP Nr.2", neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išdavė laikino valstybinio numerio ženklą (duomenys neskelbtini), o tai sąlygojo Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.

D. A. nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: 2002-08-04 apie 22.00 val.ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) inspektore, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku Mercedes valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst.Nr. (duomenys neskelbtini) įvežamo automobilio (duomenys neskelbtini), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis ( tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) 2002 m. liepos 26 dieną buvo pavogtas Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos piliečio G. B., ir tyčia piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi bei pažeisdama 1996-04-12 muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įsakymo Nr. 182 "Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruojamųjų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo" 5 punkto reikalavimus, t.y. neapžiūrėjusi ir neatlikusi šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. 2KK41807409, padarydama jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą ir šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei šis bendrojo dokumento rinkinys tą pačią dieną buvo pateiktas VSAT Lazdijų rinktinės Trumpalių užkardos pasieniečiui V. B., o tai sąlygojo laikino valstybinio numerio ženklo (duomenys neskelbtini) išdavimą bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais D. A. grubiai pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 1 d., 2 d. bei 18 str, 19 str. reikalavimus (2000.10.10 įstatymo Nr. VIII-1986 redakcija), LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 4 p. numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2002-07-31 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 345 patvirtintų jos pareigybių aprašymo 5, 13.3, 13.5 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, -atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl tokių valstybės tarnautojos D. A. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Lietuvos muitinės - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, D. A. suklastojo dokumentą, o būtent: 2002-08-04 apie 22.00 val. ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) inspektore, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą vilkiku Mercedes valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst.Nr. (duomenys neskelbtini) įvežamo automobilio (duomenys neskelbtini), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, suklastojo tikrą dokumentą -neapžiūrėjusi ir neatlikusi šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. 2KK41807409, padarydama jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą, jį patvirtino muitinės ir savo asmeniniu spaudais ir parašais, bei šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kas sąlygojo laikino valstybinio numerio ženklo (duomenys neskelbtini) išdavimą, bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.

Be to, D. A., būdama valstybės tarnautoja, vėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: 2002-08-04 apie 22.20 val. ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) inspektore, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio (duomenys neskelbtini), užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis ( tikras identifikavimo numeris(duomenys neskelbtini)) 2002 m. liepos 25 dieną buvo pavogtas Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) iš pilietės M. S., ir tyčia piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi bei pažeisdama 1996-04-12 muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įsakymo Nr. 182 "Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruojamųjų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo" 5 punkto reikalavimus, t.y. neapžiūrėjusi ir neatlikusi šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. 2KK41807413, padarydama jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą ir šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei šis bendrojo dokumento rinkinys tą pačią dieną buvo pateiktas VSAT Lazdijų rinktinės Trumpalių užkardos pasieniečiui V. B., o tai sąlygojo laikino valstybinio numerio ženklo (duomenys neskelbtini) išdavimą bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais D. A. grubiai pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 1 d., 2 d. bei 18 str., 19 str. reikalavimus (2000-10-10 įstatymo Nr. VIII-1986 redakcija), LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 4 p. numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2002-07-31 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 345 patvirtintų jos pareigybių aprašymo 5, 13.3, 13.5 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, -atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl tokių valstybės tarnautojos D. A. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Lietuvos muitinės - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, D. A. vėl suklastojo dokumentą, o būtent:2002-08-04 apie 22.20 val.ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) inspektore, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio (duomenys neskelbtini), užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, suklastojo tikrą dokumentą - neapžiūrėjusi ir neatlikusi šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. 2KK41807413, padarydama jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą, jį patvirtino muitinės ir savo asmeniniu spaudais ir parašais, bei šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kas sąlygojo laikino valstybinio numerio ženklo (duomenys neskelbtini) išdavimą, bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.

S. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: 2002-07-27 apie 03.00 val. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas(duomenys neskelbtini) vyresniuoju inspektoriumi, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio (duomenys neskelbtini), užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), suklastotu identifikavimo numeriu(duomenys neskelbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, nes šis automobilis ( tikras identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) 2002 m. liepos 8 dieną buvo pavogtas Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos piliečio F. V. B., ir tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei pažeisdamas 1996-04-12 muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įsakymo Nr. 182 "Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruojamųjų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo" 5 punkto reikalavimus, t.y. neapžiūrėjęs ir neatlikęs šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. 2KK41805531, padarydamas jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą ir šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, bei šis bendrojo dokumento rinkinys tą pačią dieną buvo pateiktas VSAT Lazdijų rinktinės Trumpalių užkardos pasieniečiui V. B., o tai sąlygojo laikino valstybinio numerio ženklo (duomenys neskelbtini) išdavimą bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą. Tokiais savo veiksmais S. B. grubiai pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 1 d., 2 d. bei 18 str., 19 str. reikalavimus (2000.10.10 įstatymo Nr. VI1I-1986 redakcija), LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 4 p. numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2001-01-04 Marijampolės teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 4 patvirtintų jo pareigybių aprašymo 7, 12, 24 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, - atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą. Dėl tokių valstybės tarnautojo S. B. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos -Lietuvos muitinės - funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, S. B. suklastojo dokumentą, o būtent. 2002-07-27 apie 03.00 val. jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyresniuoju inspektoriumi, iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti, dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą sava eiga įvežamo automobilio (duomenys neskelbtini), užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai minima transporto priemonė tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežta, suklastojo tikrą dokumentą - neapžiūrėjęs ir neatlikęs šio automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. 2KK41805531, padarydamas jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį patikrinimą, jį patvirtino muitinės ir savo asmeniniu spaudais ir parašais, bei šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kas sąlygojo laikino valstybinio numerio ženklo (duomenys neskelbtini) išdavimą, bei Lietuvoje pavogto minėto automobilio neteisėtą legalizavimą.

Nuteistasis V. B. su tokiu teismo nuosprendžiu nesutinka ir todėl prašo nuosprendį panaikinti, o bylą prieš jį nutraukti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme.

Jo nuomone, nuosprendis yra nepagrįstas dėl sekančių priežasčių:

1. Apeliantas nurodo, kad prieš išduodant laikinuosius valstybinius numerius, jis patikrino automobilius, jam nekilo jokių abejonių, kad automobiliai atvyko į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos pusės. Jam buvo pateiktas prašymas išduoti laikinuosius valstybinius numerius ir bendrasis dokumentas (deklaracija), kurioje buvo muitinės pareigūnų atžymos, patvirtinančios tai, kad jie tikrino transporto priemones bei vairuotojų ar vežėjų asmenybes. Jis nurodo, kad visiškai pasitikėjo muitinės pareigūnų atliktų patikrinimų teisingumu ir teisėtumu. Jis neturėjo tikslo ir nesiekė piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir klastoti oficialius dokumentus, tokiu būdu padedant neteisėtai legalizuoti pavogtus automobilius.

Taigi akivaizdu, kad neatitinka tiesos nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad jis keletą kartų padarė žinomai melagingus įrašus apie automobilių tikrinimą ir tokiu būdu klastojo tikrus dokumentus.

2. Byloje yra duomenų, kurie įrodo, kad į postą buvo galima įvažiuoti ir iš Lietuvos Respublikos pusės, apsisukti ir tokiu būdu pateikti automobilį kaip atvykusį iš Lenkijos pusės. Kita vertus, į jo pareigas neįėjo tikrinti, kaip automobilis pateko į postą. Tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje nurodoma, kad automobiliai nebuvo poste ir todėl jis negalėjo jų patikrinti, tačiau nenurodoma, kur jie buvo tą dieną ir valandą, jeigu jų poste nebuvo. Abejonių dėl to, kad automobiliai atvažiavo iš Lenkijos pusės jam nekilo ir dėl to, kad būdavo pateikiami dokumentai - originalus automobilio techninis pasas, išduotas užsienyje, einamą dieną muitinės įformintas bendrasis dokumentas, patvirtinantis atliktas muitinės procedūras.

Skunde jis nuodo, kad neginčijamu ir nekeliančiu abejonių įrodymu negalėjo būti pripažinti byloje esantys vaizdo įrašai, nes buvo nustatyta, kad vaizdo kameros fiksuoja automobilių judėjimą periodiškai ir jos veikia neilgiau kaip 15 sekundžių. Yra galimybė iš rekontrolės posto išvažiuoti taip, kad vaizdo kamera neužfiksuotų išvažiuojančio automobilio. Įrašas itin nekokybiškas, nes pagal jį neįmanoma nustatyti automobilio markės, spalvos bei valstybinio numerio.

3. Apelianto nuomone, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. sudėties. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi yra galima tik tada, kai sukeliama didelė žala. Jis, vykdydamas tarnybines funkcijas, tikrai nesuvokė ir nesuprato, kad savo veiksmais pažeidinėjo jo darbą reglamentuojančius norminius teisės aktus, nesiekė jokių savanaudiškų tikslų. Savo veiksmais nesukėlė didelės žalos ir nepadėjo legalizuoti pavogtus automobilius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad muitinės procedūros yra atliekamos ne kelio poste, o vidinėje muitinėje, t.y. Kauno teritorinėje muitinėje. Visais atvejais, kurie yra jam inkriminuojami, nuosprendyje nurodyti automobiliai buvo pateikti muitinės procedūroms atlikti Kauno teritorinei muitinei, kurioje dirbantys muitinės pareigūnai, nepriklausomai nuo kelio poste atliktų patikrinimo veiksmų, atliko kiekvieno automobilio patikrinimą. Tik baigus muitinės procedūras, automobilis yra legalizuojamas.

Nuteistoji D. A. prašo 2006 09 01 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, panaikinti ir priimti naują, jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų, bei neteisingai juos vertino. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad ji tyčia, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi įvykdė nusikaltimus. Skunde nurodo, kad vykdydama savo tarnybines pareigas, ji vadovavosi Lietuvos Respublikos Muitinio darbo tvarką reglamentuojančiais norminiais aktais. Ji tyčia jokių priešingų teisei veiksmų neatliko ir tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, nes neturėjo tokio tikslo. Byloje nėra duomenų, jog atlikdama pareigas ji nesilaikė muitinės darbuotojų etikos kodekso reikalavimų, ar nebūtų atlikusi per muitinės postą gabenamų prekių muitinio tikrinimo ir įforminimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu nr. 3., patvirtintų 2000 01 13 „Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų" IX skyriaus 2000 09 15 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 233 „Dėl prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo 1.16 p. nustatyta, kad prekių muitinis tikrinimas atliekamas pasirinktinio tikrinimo būdu. Nesant išankstinės informacijos apie galimus pažeidimus, užtikrinant kuo didesnį posto pralaidumą, paprastai buvo atliekamas dokumentinis ir vizualus prekių tikrinimas. Tik išskirtiniais atvejais buvo atliekamas detalus muitinis tikrinimas. Tai patvirtino ir Kalvarijos kelio poste tuo metu dirbęs posto viršininkas A. S..

Ji nepažeidė valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės. Vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 12 22 nutarimu Nr.1610 „Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarka", Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr.3, patvirtintomis 2000 01 13 „Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatomis". Jei žemesnės instancijos išleistas teisės aktas, šiuo atveju Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įsakymo Nr.182 "Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių ( numeruotų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo 5 punkto reikalavimai , prieštarauja aukštesnės instancijos išleistiems teisės aktams, ji privalėjo vadovautis ir vadovavosi aukštesnės instancijos teisės aktais. Tai patvirtino ir posto viršininku dirbęs A. S..

Jos nuomone, visa tai rodo, kad ji nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neteisėtais veiksmais nesiekė neteisėtai legalizuoti automobilių ir nusikalstamų veiksmų, atlikdama muitinės inspektorės pareigas, ji nepadarė.

Nesant jos kaltės, niekuo nepagrįstas ir kaltinimas, kad dėl jos veiksmų didelės žalos patyrė valstybė. LR BK 228 straipsnio dispozicijoje pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas tarnyba pripažįstamas nusikaltimu, yra didelė žala. Tai vertinamoji sąvoka ir kiekvienu atveju būtina nustatyti ir motyvuoti, kokios aplinkybės patvirtina, kad didelės žalos patyrė valstybė. Tačiau teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo bei nenurodė, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis yra nustatyta, kad dėl jos veiksmų valstybė patyrė didelės žalos ir kokio konkrečiai pobūdžio ši žala. Ji nesuprantanti, kaip galėjo pažeisti muitinės funkcijas ir kokius konkrečius jos veiklos principus.

Gautame iš Kauno teritorinės muitinės rašte 2006 04 28 teigiama, kad vadovaujantis (aktuali redakcija) 1995m. gruodžio 22 d. LR Vyriausybės nutarimu Ir. 1610 patvirtintos „muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos „ 8 punktu, įforminant muitinio tranzito procedūrą išvykimo įstaigoje (šiuo atveju Kalvarijos kelio poste) muitinė imasi visų būtinų priemonių, kad paskirties įstaigoje būtų įmanoma identifikuoti prekes ir nustatyti visus su jomis atliktus veiksmus, kurių mitinė nėra sankcionavusi". Kadangi deklaruotos prekės pateiktos paskirties įstaigose Klaipėdos ir Panevėžio teritorinėse muitinėse ir muitinio tranzito procedūros užbaigtos, reiškia, kad išvykimo poste priimtų minimų priemonių pakako. Minėtas Vyriausybės nutarimo 8 punktas nurodo: "Muitinio tranzito procedūrai pateiktos prekės tikrinamos tik tais atvejais, kai yra pagrindo įtarti, kad jos gabenamos pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus". Transporto priemonių laikini numeriai išduodami ir jos Lietuvos Respublikoje registruojamos vadovaujantis (aktuali redakcija) 1996m gegužės 31d. LR Vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr.511 „Dėl transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo". Minėtų taisyklių 5 p. pirma pastraipa nurodo: „Visos transporto priemonės įregistruojamos, išregistruojamos; taip pat keičiami jų valstybiniai numerio ženklai patikrinus, ar variklio, važiuoklės, identifikavimo numeriai sutampa su įrašais pateiktuose dokumentuose. Agregatų numerių tapatumą tikrina transporto apskaitos padalinių arba kelių policijos pareigūnai". Trečia pastraipa - „ Jei tikrinimo metu nustatoma, kad transporto priemonės numeruotieji agregatai neatitinka nurodytų dokumentuose, suklastoti ar kitaip sugadinti, taip pat registracijos ir įsigijimo dokumentai turi taisymo ar padirbimo požymių, pareigūnas įstatymo nustatyta tvarka transporto priemonę sulaiko, surašo techninės apžiūros aktą, tarnybinį pranešimą ir kartu su pateiktais registracijai dokumentais siunčia į policijos komisariatą pagal transporto priemonės savininko gyvenamąją arba buvimo vietą procesinio sprendimo priėmimui.

Jos nuomone, teigti, kad išvykimo įstaigoje įformintos vidinio tranzito muitinės deklaracijos Nr, 2KK41807409 ir 2KK41807413 sąlygojo pavogtų automobilių neteisėtą legalizavimą, negalima. Visiškai nebuvo atsižvelgta ir į vykdytojo bei gavėjo atsakomybę. Muitinės kodekso 94 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo, kad prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, taip pat yra atsakingas už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais. LR Muitinės kodekso 90 str., konstatuoja, kad muitinio tranzito procedūra pradedama išvykimo muitinės įstaigoje ir baigiama paskirties muitinės įstaigoje, nustatyta tvarka pateikus šioms įstaigoms prekes kartu su atitinkamais dokumentais. Muitinė pripažįsta muitinio tranzito procedūrą įvykdytą, kai sugretinusi išvykimo muitinės įstaigos ir paskirties muitinės įstaigos turimus duomenis gali nustatyti, kad įvykdyti šios procedūros nustatyti reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas šios aplinkybės visiškai neištyrė, kadangi buvo atmestas prašymas apklausti vidinių muitinių pareigūnus, kurie užbaigė muitinio tranzito procedūras, motyvuojant, kad vidinėse muitinėse buvo atliktos kitos procedūros.

Aukščiau išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad teisme nebuvo suprasta vidinio muitinio tranzito procedūros sąvoka, nes ir vidinės muitinės atliko tą pačią vidinio tranzito procedūros dalį t.y. ją užbaigė. Jų parodymai yra esminiai, siekiant nustatyti byloje tiesą, bei atsakyti į pagrindinį klausimą, kurio pareigūno veiksmai sąlygojo automobilio legalizavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmetė prašymus ir dėl muitinės deklarantų nustatymo bei jų apklausos, ką, jos nuomone, privalėo padaryti. Teismas jos prašymus apklausti nurodytus asmenis atmetė ir tokiu būdu neištyrė visų bylos aplinkybių.

Gautame iš Kauno teritorinės muitinės rašte 2006 08 04 nurodoma, kad pagal Kalvarijos kelio posto darbo vietų aprašymą muitinės pareigūnai dirbantys darbo vietose Nr.7 ir Nr.8 nekontroliavo transporto priemonių išvažiavimo /įvažiavimo/ į Pasienio kontrolės punktą ir neatsakė už vykstančių transporto priemonių fiksavimą vaizdo kontrolės sistema. 2002 08 04 Kalvarijos kelio poste naktinėje pamainoje, pagal pamainos viršininko darbų paskirstymą (kompiuteriu) ji buvo paskirta dirbti į 7 ir 23 darbo vietas. Pamainos viršininko žodiniu nurodymu, toje pačioje darbo vietoje, jai priskirtu muitinės įstaigos spaudu, ji atliko krovinių (prekių) muitinį tikrinimą ir įforminimą. Kadangi Muitinės kodekso 71 str. nustato, kokių būtinų priemonių reikia prekėms identifikuoti, todėl šiuo atveju pakako prekių suskaičiavimo, ką patvirtina jos nurodytas kodas „33". Visų agregatų išsamų patikrinimą atliko vidinės muitinės pareigūnai, ką patvirtina jų nurodytas kodas"75", kuriuos kaip ji nurodė aukščiau, teismas atsisakė iškviesti ir apklausti.

Muitinė neatlieka legalizavimo veiksmų, muitinė atlieka tik tuos sankcionuotus veiksmus, kurie nurodyti muitinės kodekse. Muitinė, kaip valstybės institucija, jos veiksmuose nusikaltimo neįžvelgia. Galima teigti, kad automobilio legalizavimą sąlygojo ne tik vidinės muitinės pareigūnų veiksmai, bet ir VĮ „Regitra" darbuotojų veiksmai.

Apeliantės nuomone, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų padariusi jai inkriminuojamą veiką, numatytą LR BK 228 str.l d. Nesant jokių įrodymų, įrodančių jos kaltę pagal inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 d., teismas privalėjo analizuoti ir nustatinėti, ar jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 229str. 1 d. - tarnybos pareigų neatlikimas, kaip neatsargios kaltės formos.

Teismas taip pat pripažino ją kalta padarius nusikaltimą pagal LR BK 300 str. 1 d. Tačiau LR BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiai - kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad ji būtų klastojusi oficialų dokumentą, ar tuo labiau tai dariusi tyčia ir to siekusi.

Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Skundžiamas nuosprendis neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų.

Vienas iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, yra vaizdo juostoje užfiksuoti duomenys. Vertinant šį įrodymą teismas visiškai neanalizavo liudytojo A. S. parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu. Šis liudytojas teisme patvirtino, kad jam dirbant muitinės Kalvarijos kelio posto pamainos viršininku, rekontrolės poste nuolat netvarkingai veikė vaizdo kamerų sistema. Tai, kad automobiliai galėjo būti neužfiksuoti vaizdo sistemos liudija ir „Euroelektronikos" specialistas. Peržiūrint video įrašą „Euroelektronikos" specialistas vienareikšmiškai atsakė, kad yra neatmestina galimybė, jog vienas paskui kitą galėjo išvažiuoti automobiliai ir tik vienas bus užfiksuotas vaizdo sistemos. Šias aplinkybės buvo patvirtintos peržiūrint vaizdajuostes. Teismas negalėjo vadovautis vaizdajuostėmis kaip įrodymu, kadangi juose užfiksuojami ne visi automobiliai, o kitų negalima net identifikuoti. Teisms taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ne vieną kartą buvo kreiptasi į UAB „Euroelektroriika" dėl nekokybiško vaizdo sistemos darbo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmetė prašymą kviesti liudytoju inspektorių G. L., kuris dirbo rekontrolės poste. Buvo apklausta tik inspektorė R. M. užfiksavusi išvykimą automobilio pagal deklaraciją. Šiuo atveju visiškai nesuprantama teismo pozicija, kada pagal vieną kaltinimą yra kviečiamas liudytojas, o pagal kitą - ne.

Pagal LR BPK 305 straipsnio dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Tačiau teismas, grubiai pažeisdamas LR BPK normas, bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir paviršutiniškai.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad transporto priemonės realiai tuo metu į Lietuvą nebuvo įvežtos. Nenurodyta, kad automobilių nebuvo Kalvarijos kelio poste. Lieka neaišku, kur automobiliai buvo tuo metu, t.y. 2002 08 04 ir kodėl negalėjo būti Kalvarijos kelio poste. Kaip nustatyta automobiliai buvo pavogti. Niekas nenustatė, kur visą šį laiką buvo pavogti automobiliai ir kodėl jie negalėjo legaliai išvykti iš Lietuvos ir vėl būti įvežti ar sava eiga įvažiuoti į Lietuvą. Automobiliai buvo sulaikyti po vidinės muitinės atliktos muitinės procedūros, kai prekė jau buvo išleista į laisvą apyvartą.

Priimant skundžiamą nuosprendį iš esmės yra pažeisti LR BPK 301 str. reikalavimai, t.y. nuosprendis grindžiamas įrodymais, kurie iš esmės yra prieštaraujantys vieni kitiems.

Visapusiškam, pilnam ir objektyviam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui būtina apklausti liudytojais asmenis, kuriuos atsisakė apklausti pirmos instancijos teismas: vidinių muitinių pareigūnus, nustatyti ir apklausti muitinės deklarantus, rekontrolėje dirbusį muitinės pareigūną G. L. bei Kauno teritorinės muitinės organizacinio skyriaus viršininką G. D..

Apeliantės nuomone, toks teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Nuteistasis S. B. prašo bylą grąžinti papildyti arba panaikinti 2006-09-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje, kur jis pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas 2000-09-26 įst. Nr.VIII-1968 priimto BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį - jį išteisinti arba nutraukti bylą BK 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais, nes inkrimuojamos veikos padarymo metu ji nesudarė nusikalstamos veikos sudėties ir nebuvo baustina.

Jo nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismas neišsamiai ištyrė nusikalstamą veiką, nevertino visų byloje surinktų įrodymų arba neteisingai juos vertino.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad nusikaltimas, už kurį jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kaip nurodyta byloje, atliktas 2002-07-27 data, taigi dar galiojant senajam baudžiamajam įstatymui. Tiek tuo metu galiojusio, 1961 m. priimto, BK 3 str. 1 d., tiek ir 2000-09-26 įst. Nr.VIII-1968 priimto LR BK 3 str. 1 d. įtvirtina beveik analogišką nuostatą, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tačiau apeliantui nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakomybėn jis traukiamas ne pagal 1961 m. BK 285 str. 1 d. ir 289 str. 1 d., o pagal 2000-09-26 įst. Nr.VIII-1968 priimto (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 300 str. ld.

Jo prašymas dėl veikų perkvalifikavimo teismo buvo atmestas motyvuojant LR BK 3 str. 2 d. taikymu, t.y. kad 2000-09-26 įst. Nr.VIII-1968 priimto LR BK 228 str. 1 d. ir 300str. ld. numatytų veikų sankcijos yra švelnesnės, todėl veikos kvalifikuotos tinkamai. Tačiau, jo nuomone, kalbėti apie lengvesnio baudžiamąją atsakomybę numatančio įstatymo taikymą kaltininkui galima tik tuomet, kai poelgio atlikimo metu toks poelgis buvo baustinas ir sudarė bent kurios nors baudžiamajame įstatyme aprašytos veikos sudėtį tuo tarpu jam inkriminuojami veiksmai jų atlikimo metu nesudarė nusikaltimo sudėties. Nebuvo pagrindo kalbėti apie atsakomybės lengvinimą, nes pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą jam iš viso neturėjo kilti. T.y. jam inkriminuojamo kaip neteisėto poelgio atlikimo metu galiojusio BK 285 str. 1 d. įtvirtintos veikos sudėtis buvo materiali, kaip vieną būtinųjų jos sudėties požymių numatanti didelę žalą (LAT 2003-10-28 nutartis b/b Nr. 2K-621/2003, kat. S-2.1.2.1.19.; 2.1.2.1.14.1.). Nenustačius asmens veiksmuose tokių pasekmių, jam negalėjo kilti ir baudžiamoji atsakomybė. Galiojusio BK 290 str. 5 d. konkrečiai apibrėžė tokios „didelės" žalos dydį nustatydamas, jog didele žala laikoma (...) padaryta turtinė žala, viršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių MGL dydžio sumą. Atsižvelgiant į tai, kad jam inkriminuojamas netinkamas muitinės procedūrų atlikimas, turtinė žala, kaip jo veiksmų pasekmė, tariamai neatidžiai sutvarkius pateiktus dokumentus, greičiausiai iš viso niekam negalėjo būti padaryta. todėl pagal inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusį BK nesudarė 285 str. 1 d. įtvirtintos nusikaltimo sudėties.

Jam inkriminuojama veika jos atlikimo metu nebuvo nusikalstama, o 2000-09-26 įst. Nr.VIII-1968 priimto BK 228 str. 1 d. jau įtvirtino kokybiškai kitokią žalos sąvoką, apimančia ne tik turtinę, tačiau ir neturtinę žalą. Teismas nusprendė, kad šios normos turinio prasme jo veiksmai gali būti kvalifkuojami kaip padarę didelės žalos, nes buvo pažeista valstybės nustatyta tvarka šioje sferoje, valstybės sienos apsaugos tarnybos ar muitinės funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas ir valstybės deklaruojami įvairaus pobūdžio principai, todėl veiką kvalifikavo pagal naująjį baudžiamąjį įstatymą.

Tačiau, net jeigu ir veika būtų padaryta naujojo BĮ veikimo ribose ir būtų kvalifikuotina pagal BK BK 228 str. 1 d., jo manymu, teismo priimtas sprendimas dėl jo veiksmų, atsižvelgiant į jo pareigybių lygmenį (buvo tik inspektorius, neužėmė jokių aukštų pareigų ir negalėjo priimti jokių sprendimų, galinčių daryti ypatingą įtaką ar nepataisomą žalą trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms), į tai, kad tariamai netinkamai atliko muitinės procedūras, yra visiškai nepagrįstas

Skunde apeliantas nurodo, kad iš tiesų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad jis tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar tyčia klastojo dokumentus. Teismas kaltinimą grindžia ne išsamiai ištirtais įrodymais, o tik prielaidomis iš netiesioginių įrodymų. Vienu iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, teismas nuosprendyje nurodo vaizdajuostės peržiūros duomenis, motyvuodamas, kad minėtu laikotarpiu vaizdo sistemos gedimų neužfiksuota, taip pat ir tai, kad laikotarpiu nuo 4 val. 44 min. iki 6 val.20 min., įvažiuojantis į LR automobilis (duomenys neskelbtini) neužfiksuotas. Teismas daro išvadą, kad automobilis (duomenys neskelbtini) realiai 2002-07-27 į LR per Kalvarijos pasienio kontrolės punktą neįvažiavo, o jis priklausančius jam atlikti muitinės procedūros veiksmus atliko tokiam automobiliui iš viso nesant muitinės teritorijoje, būtent toks jo poelgis teismo pripažintas neteisėtu ir baustinu. Tačiau teismas nuosprendyje kaltinimą grindžia prieštaringais įrodymais, kadangi apklausti liudytojai R.M. bei V.M. teigia, kad dirbant rekontrolės poste pateikiant muitinės deklaraciją automobilis būtinai turėdavo būti, o tai, kad jis buvo, įrodo padaryta rekontrolės atžyma.

Atkreiptinas dėmesys, kad per laiką, kuomet yra teigiama, jog automobilis (duomenys neskelbtini) valstybės sienos nekirto, iš vaizdajuotės matosi, jog pravažiavo 2 automobiliai (duomenys neskelbtini), kaip jau buvo nurodyta vienas jų vykęs kaip tik tuo metu, kai nuosprendyje teigiama, jog jo nebuvo,- visiškai atitinka automobilio (duomenys neskelbtini) užsienio valstybės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (laikinas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)) požymius. Vienintelė aplinkybė, neleidžianti jam neginčijamai apsiginti, kad tai tikrai to automobilio iš viso nebuvo, yra ta, kad nei vieno vaizdajuostėje užfiksuoto automobilio (duomenys neskelbtini) nėra matomas valstybinis ar kitas identifkuojantis numeris, todėl negalima nenuginčijamai patvirtinti, kad jis tikrai atvyko. Tačiau, jo nuomone, lygiai taip pat negalima ir nenuginčijamai teigti, kad nesimatant valstybinio numerio ženklui tokio automobilio iš viso nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad rekontrolės poste nuolat netvarkingai veikia vaizdo kamerų sistema, ką patvirtino ir liudytojai A. S., R.M., V.M. bei kiti kaltinamieji, nėra jokių abejonių, kad automobilis (duomenys neskelbtini) atvyko į LR ir jis tinkamai atliko savo pareigas. Galbūt tikėtina ir įmanoma, kad automobilis iš tiesų valstybės sienos realiai ir nekirto, t.y. jie atvažiavę apsisukdavo muitinės teritorijoje ir grįždavo atgal, vadinasi teoriškai įmanoma, kad taip galėjo pasielgti ir kiti asmenys. Iš kur atvykdavo prie posto sustojusios mašinos jis nustatyti neturėjo galimybės.

Apeliantas nurodo, kad jam tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinimas kėlė pagrįstų abejonių, tačiau nei tyrimą atlikę pareigūnai, nei teismas tinkamai nevertino jo prašymų tyrimą papildyti. Peržiūrėjus vaizdajuostę, akivaizdu, jog liudytojais būtina apklausti policijos pareigūnus, paskui kurių tarnybinį automobilį išvyksta automobilis (duomenys neskelbtini). Bylos tyrimo eigoje kilo pagrįstų abejonių, ar tai tikrai tas pats automobilis, kuris buvo pavogtas ir sulaikytas, ir kurio bendrojo dokumento rinkinį jis suformino. Nebuvo surinkta šį faktą neginčijamai patvirtinančių įrodymų.

Taip pat teismas kaip vieną iš įrodymų, kad automobilis nekirto LR sienos laiko tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo L. P. (miręs 2002-09-09), kuris deklaravo savo eiga įvežtą automobilį (duomenys neskelbtini) nėra kirtęs LR sienos. Teismas pats sau prieštaraudamas nuosprendyje pabrėžia, kad jo, kaip Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriaus pareigos, atlikti įvežamos transporto priemonės (prekės) agregatų atitikimo patikrinimą pateiktiems dokumentams. Už asmens identifikavimą jo duomenų suvedimą į kompiuterinę duomenų bazę „Sienos kirtimai" atsakingas jau kitas pareigūnas ir tai jau jo kompetencijos bei drausminės atsakomybės klausimas, jeigu savo pareigas atliko netinkamai ir negali būti įrodymu, kad jis neapžiūrėjo įvežamos transporto priemonės.

Kadangi transporto priemonė, kurios dokumentai buvo pateikti jam muitiniam tikrinimui, buvo atvykusi ir apžiūrėta, tikrinimui pateiktuose dokumentuose padaryti įrašai yra tikri ir teisėti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus apeliacinius skundus patenkinti, prokuroro prašymą apeliacinius skundus atmesti, papildomai apklaususi liudytojus G. D., G. L. bei ištyrusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistųjų skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Nors visi nuteistieji savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, jų kaltė pilnai įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais ir apylinkės teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisingą bei pagrįstą nuosprendį.

Tuo tarpu visi nuteistieji savo nekaltumą iš esmės grindžia vien tik savo pačių parodymais, iškeltomis versijomis, kurios neįtikinamos bei paneigtos jų kaltę patvirtinančiais objektyviais įrodymais.

Apeliantas V. B. nurodo, jog jokio nusikaltimo jis nepadarė, automobilius patikrino, galėjo nepastebėti, kad numeriai suklastoti, tačiau jis visiškai pasitikėjo kitų pareigūnų atliktų patikrinimų teisėtumu, automobiliai galėjo ir nekirsti sienos, į jo pareigas neįėjo tikrinti, ar jis pateko į postą, jo nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad muitinės procedūros atliekamos ne kelio poste, o vidinėje muitinėje, tačiau šios muitinės pareigūnams nekilo abejonių dėl suklastotų dokumentų ar numerių. Šie jo argumentai yra ne jo nekaltumo įrodymai, o tik aplinkybių vertinimas, pateikiamos paties nuteistojo versijos, kurios visiškai nepaneigtos nuosprendyje aptartais ir išdėstytais bei jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. V. B. pripažino, kad prašyme išduoti laikinuosius numerius reikamose grafose pasirašė ir antspaudus uždėjo jis, o iš visumos byloje esančių įrodymų neginčijamai nustatyta, kad byloje minimi automobiliai realiai Lietuvos sienos nekirto ir per pasienio postą sava eiga įvežti nebuvo.

Nors nuteistasis teigia, kad neginčijamu jo kaltės įrodymu negalėjo būti pripažintas vaizdo įrašas, nes kameros dažnai gesdavo, tačiau būtent nusikaltimo dieną jokių gedimų nebuvo užfiksuota, todėl teismas pagrįstai laikė šį įrodymą teisingu ir juo grindė kaltinamųjų kaltę. Apeliantas nurodo, kad jis nesuvokė ir nesuprato, kad vykdydamas tarnybine funkcijas pažeidinėjo teisės aktus, jo veiksmai nesukėlė didelės žalos. Tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai neginčijamai patvirtinta, kad V. B. savo veiksmais pažeidė įstatymus, t.y. neatliko transporto priemonės apžiūros, ką privalėjo padaryti vykdydamas savo tarnybinę pareigą ir į dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – suklastojo dokumentus ir piknaudžiavo tarnyba. Tai jog asmuo, priimdamas deklaraciją ir suteikdamas jai numerį, privalėjo įsitikinti pateikiančiojo dokumentus asmens tapatybe ir gabenamos prekės realumu patvirtino ir apklausti liudytojai G. D. bei G. L.. Ši jo veika pasireiškė tiesiogine tyčia ir dėl jo veiksmų valstybė patyrė didelės žalos.

Apeliantė D. A. skunde nurodo, kad tinkamai atliko transporto priemonių muitinį tikrinimą bei įforminimą, vadovavosi teisės aktų nustatyta tvarka, jokių pažeidimų nepadarė. Tačiau šiuos jos teiginius paneigia nuosprendyje padarytos išvados ir jas patvirtinantys įrodymai.

Apeliantė, teigdama, kad nepadarė jai inkriminuotų veikų, skunde nurodo bei cituoja norminius aktus, kuriais ji vadovavosi bei vykdė juose nustatytus reikalavimus, tačiau ji pripažinta kalta ir nuteista už visai kitų norminių aktų pažeidimus t.y. kad nevykdė 1996 04 12 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymo NR. 182 „Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruotų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo 5p. reikalavimų atlikti transporto priemonės muitinį tikrinimą, taip pat kad grubiai pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 1 d., 2 d. bei 18 str, 19 str. reikalavimus (2000.10.10 įstatymo Nr. VIII-1986 redakcija), LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 4 p. numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2002-07-31 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 345 patvirtintų jos pareigybių aprašymo 5, 13.3, 13.5 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, - atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.

Skunde bei kaltinime išdėstyti norminiai aktai reglamentuoja visiškai skirtingų muitinės prodecūrų atlikimą, todėl D. A. privalėjo vadovautis ne jos skunde nurodytais norminiais aktais, bet būtent kaltinime nurodytu finansų ministro įsakymu bi kitais nurodytais norminiais aktais. Dėl šios priežasties jos išdėstyti motyvai dėl norminių aktų laikymosi yra nepagrįsti.

Nuteistoji nepagrįstai teigia, kad teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo bei nenurodė, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis yra nustatyta, kad dėl jos veiksmų valstybė patyrė didelės žalos ir kokio konkrečiai pobūdžio ši žala. Nuosprendyje išsamiai ir aiškiais išdėstyti ir išanalizuoti įrodymai, patvirtinantys jos kaltę, kokiomis aplinkybėmis nustatyta, jog dėl jo veiksmų valstybė patyrė didelės žalos, kuo pasireiškė didelė žala valstybei, t.y. kad dėl nuteistosios, kaip valstybės tarnautojo, tyčinių veiksmų Lietuvoje buvo legalizuoti pagrobti automobiliai, dėl to grubiai pažeisti deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijos ir principai, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Šalies argumentai

D. A. skunde nurodo, kad pagal pasiskirstymo į darbo vietas grafiką ji 2002-08-04 naktį dirbo poste Nr.7, o pagal kelio posto darbo vietų aprašymą muitinės pareigūnai dirbantys darbo vietose Nr.7 ir Nr.8 nekontroliavo transporto priemonių išvažiavimo/įvažiavimo/ į Pasienio kontrolės punktą ir neatsakė už vykstančių transporto priemonių fiksavimą vaizdo kontrolės sistema. Tačiau iš jos pačios parodymų mayti, kad ji neneigia, jog padarė įrašus ne tik dėl bendro dokumento numerio suteikimo, bet ir bendrojo dokumento langeliuose D ir E. o tai patvirtina, kad ji piknaudžiavo tarnyba bei pažeidė jai priklausančių norminių aktų laikymosi reikalavimus.

D. A. nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė įrodymus, neapklausė visus reikalingus liudytojus, neprijungė kai kurių dokumentų prie bylos medžiagos, dėl to padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisėtą nuosprendį. Kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai yra pakankami, kad neginčijamai patvirtintų tiek D. A., tiek ir kitų nuteistųjų kaltę, todėl nėra pagrindo teigti, kad dar buvo būtina rinkti papildomus įrodymus.

D. A. nurodo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių jos kaltę pagal BK 228 str. 1d., todėl teisdmas turėjo svarstyti jos atsakomybės pagal BK 229 str. klausimą. Tačiau šis jos teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti jos kalte pagal BK 228 str.1d., t.y. kad jos veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, ką patvirtino surinkti ir išanalizuoti įrodymai, todėl teismui nebuvo būtinybės svarstyti atsakomybės pagal kitą kaltinimą klausimą. Taip pat jos kaltė pilnai įrodyta ir dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1d.

Skundo argumentai dėl vaizdo įrašų, kaip netinkamo įrodymo, atmetami, kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje yra rašytiniais įrodymai, patvirtinantys, jog būtent nusikaltimo padarymo dieną jokių vaizdo sistemos sutrikimų nenustatyta, dėl šios sistemos sutrikimų būtent nusikaltimo padarymo dieną nebuvo kreiptasi į UAB „Euroelekrotechnika“.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė BPK 301 str. reikalavimus ir grindė nuosprendį prieštaringais įrodymais, tačiau šį savo teiginį ji grindžia tik savo pačios pateiktomis versijomis ir prielaidomis, kurios yra neįtikinamos ir paneigtos byloje surinktais akivaizdžiais ir objektyviais įrodymais. Išanalizavus surinktus įrodymus matyti, kad jie yra objektyvūs, patvirtinanys vieni kitus, o vienintelis įrodymas, paneigiantis A. kaltę yra tik jos pačios duoti parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl teismas pagrįstai juos laikė neteisingais ir vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Apeliantas S. B. nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai nuteisė jį pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, kadangi veikos, kurios jam inkriminuotos, buvo padarytos dar galiojant 1961m. baudžiajam kodeksui ir jam visikai neaiški šito pevalifikavimo priežastis. Teismas nuosprendyje detaliai ir argumentuotai išdėstė, kodėl S. B. veikas kvalifikavo pagal naujojo baudžiamąjį kodeksą, teismas vadovavosi įstatymais, jų nepažeidė, pritaikė tinkamai.

Apeliantas teigia, kad teismas nuteisė jį nepagrįstai, nes nebuvo surinkta įrodymų, kad jis tyčia piknaudžiavo tarnybine padėtimi bei tyčia suklastojo dokumentus, teismas nepagrįstai rėmėsi vaizdo įrašais, nors šis įrodymas abejotinas ir paneigtas kitais duomenimis. Kadangi apeliantas, siekdamas įrodyti savo nekaltumą pateikia teismui ne konrečius įrodymus, o tik jo manymu galimus variantus dėl automobilio galimo atsiradimo muitinės poste, dėl vaizdo kamerų gedimų ir netikslaus vaizdo užfiksavimo, todėl šios jo apeliaciniame skunde nurodytos galimai buvę ar galėjusios būti aplinkybės nelaikytinos pagrįstais argumentais ar teiginiais, patvirtinančiais jo nekaltumą. Teismas, priešingai nei apeliantas apeliaciniame skunde, rėmėsi tik ištirtais ir pagrįstais bylos įrodymais, kurie vieni kitus papildo bei neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę.

Kolegijos nuomone, visų nuteistųjų kaltė yra pilnai įrodyta, jų veika kvalifikuota tinkamai. Naikinti nuosprendį apeliacinių skundų motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str.1d. 1p. kolegija

nutarė:

nuteistųjų D. A., V. B. ir S. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai Algirdas JaliniauskasJonas Furmanavičius