Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdings“ reikalavimas, atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ restruktūrizavimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai.

UAB „Aksa holdingas“ 2016 m. gegužės 5 d. pateikė teismui prašymą įtraukti ją į restruktūrizuojamos UAB „Vespila“ kreditorių sąrašą vietoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir patvirtinti 51 335,45 Eur reikalavimą. Pareiškėja nurodė, kad sumokėjo VMI už UAB „Vespila“ 51 335,45 Eur įsiskolinimą ir tokiu būdu tapo šios bendrovės kreditore.

Atsakovė prašė šio prašymo netenkinti, nurodydama, kad UAB „Aksa holdingas“ nėra bendrovės kreditorė, reikalavimo perleidimo sutartis tarp VMI ir UAB „Aksa holdingas“ nėra sudaryta. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-4220-565/2016 pagal UAB „Aksa holdingas“ dukterinių įmonių AB „Aksa“ ir AB „Aksa NT“ ieškinį RUAB „Vespila“, UAB „Sprendimų medis“ ir BUAB “Energetinės statybos projektai“ dėl pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo niekiniais (negaliojančiais) sandoriais. Jeigu ieškinys būtų patenkintas ir sandoriai panaikinti, atitinkamai pasinaikintų ir VMI finansinis reikalavimas atsakovei, nes mokestinės nepriemokos kilo iš finansinių operacijų, susijusių su ginčijamais sandoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Aksa holdingas“ 51 335,45 Eur reikalavimą.

Teismas nustatė, kad atsakovės restruktūrizavimo byloje yra patvirtintas VMI 77 607,85 Eur reikalavimas. UAB „Aksa holdingas“ už atsakovę sumokėjo pastarosios 51 335,45 Eur mokestinę nepriemoką, susidariusią už laikotarpį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Šia dalimi atsakovės restruktūrizavimo administratoriaus prašymu teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi VMI išbraukta iš atsakovės kreditorių sąrašo, o nutartis yra įsiteisėjusi.

Vadovaudamasis CK 6.50 straipsniu ir duomenimis, jog UAB „Aksa holdingas“ už atsakovę sumokėjo skolą, VMI mokėjimą priėmė, nėra duomenų, jog atsakovė būtų informavusi VMI mokėjimų už ją iš kitų asmenų nepriimti, kad prievolės esmė nenustato, jog ją galėtų įvykdyti tik pats skolininkas, teismas sprendė, kad atsakovė tapo UAB „Aksa holdingas“ skolininke. Atsižvelgęs į tai, kad UA „Aksa holdingas“ už atsakovę sumokėjo skolą, teismas konstatavo, kad

atsakovė turi pareigą atsiskaityti su UAB „Aksa holdingas“.

Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl prašymo nagrinėjimo stabdymo, kadangi UAB „Aksa holdingas“ finansinio reikalavimo faktą ir jo pagrįstumą patvirtinta byloje esantys įrodymai. Teismas pabrėžė, kad restruktūrizavimo byloje VMI dėl 51 335,45 Eur sumos nebėra atsakovės kreditore, todėl teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-4220-565/2016 tiesiogiai nesukurs atsakovei naujų mokestinių prievolių ir jų nepanaikins. Teismas pabrėžė, kad jeigu ateityje paaiškėtų, jog atsakovė neturėjo 51 335,45 Eur mokestinės nepriemokos VMI, o UAB „Aksa holdingas“ ją sumokėjo VMI be pagrindo, kreditorių sąrašo, jų reikalavimų tikslinimas galimas iki restruktūrizavimo bylos pabaigos (ĮRĮ 23 str. 7 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į VMI 2016 m. birželio 3 d. raštą Nr. (23.1-08) RNA-17338, kuriuo VMI patvirtino, kad nėra davusi leidimo perleisti reikalavimo teisės UAB „Aksa holdingas“, ir dėl jo nepasisakė. Pareiškėja negali būti laikoma įgijusia reikalavimo teisę į atsakovę, kadangi nėra gautas atsakovės kreditorės VMI sutikimas ir nėra sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis.

2. Pareiškėjos UAB „Aksa holdings“ reikalavimas galėtų būti patvirtintas, jeigu jis būtų pagrįstas įrodymais ir dėl jo pagrįstumo nekiltų abejonių, tačiau pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, kurie galėtų patvirtinti VMI sutikimą perleisti pareiškėjai reikalavimo teises į atsakovę, taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėja įgijo reikalavimą atsakovei.

Kreditorė UAB „Aksa holdings“ prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Įvykdžiusi prievolę už atsakovę, pareiškėja perėmė kreditoriaus teises, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog įvyko kreditorių pasikeitimas. Pareiškėjai, kaip trečiajam asmeniui, įvykdyti prievolę už atsakovę teisinių kliūčių nebuvo: prievolė nėra neatskiriamai susijusi su atsakove; tarp VMI ir atsakovės nebuvo sudarytas susitarimas, draudžiantis tretiesiems asmenims įvykdyti atsakovės prievolę kreditoriui; atsakovė nepateikė argumentuoto bei pagrįsto prieštaravimo tokiam prievolės įvykdymui. Nenustačius CK 6.50 straipsnyje įtvirtintų apribojimų trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką, laikytina, jog pareiškėja pagrįstai bei teisėtai įvykdė prievolę už atsakovę ir šiuo pagrindu perėmė kreditoriaus teises.

2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad VMI nesutiko su tuo, kad pareiškėja įvykdytų atsakovės prievoles. Pareiškėjai atlikus pavedimus, buvo gauti VMI raštai, kuriais patvirtintas šių įmokų gavimas bei nurodyta, jog pagal mokėjimo nurodyme pateiktą informaciją įmoka priskirta UAB „Vespila“, todėl nėra pagrindo teigti, kad VMI nesutiko su tuo, kad pareiškėja įvykdytų atsakovės prievolę.

3. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pareiškėjos reikalavimas galėtų būti tvirtinamas tik tuo atveju, jei būtų pagrįstas įrodymais ir nekeltų abejonių. Įvykus kreditorių pasikeitimui prievolėje, nereikia pakartotinai įrodinėti reikalavimų pagrįstumo. Pareiškėjai perėjusios reikalavimo teisės pradinio kreditoriaus prašymu, jau yra patvirtintos teismo, t. y. pripažintas reikalavimo pagrįstumas. Kadangi minėtų reikalavimų pagrįstumas įrodytas pradinio kreditoriaus iniciatyva dar iki reikalavimo teisių perėjimo pareiškėjai, aplinkybė, jog įvyko kreditorių pasikeitimas prievolėje ir reikalavimo teisės perėjo pareiškėjui, nesąlygoja pareiškėjo pareigos pakartotinai įrodinėti reikalavimų pagrįstumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, nurodydama, kad yra pateikusi atskirojo skundo atsisakymą civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo proceso nutraukimo. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis, kuria nutraukta restruktūrizavimo byla, nėra įsiteisėjusi. Nagrinėjamu atveju nėra CPK 163 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų bylos sustabdymo pagrindų, todėl atsakovės prašymas dėl šios bylos sustabdymo netenkintinas ir byla nagrinėjama iš esmės.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria restruktūrizavimo byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į VMI 2016 m. birželio 3 d. raštą Nr. (23.1-08) RNA-17338, kuriuo VMI patvirtino, kad nėra davusi leidimo perleisti reikalavimo teisės pareiškėjai. Atsakovės teigimu, pareiškėja negali būti laikoma įgijusia reikalavimo teisę į atsakovę, kadangi nėra gautas atsakovės kreditorės VMI sutikimas ir nėra sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės minimas VMI raštas bei aplinkybė, kad VMI nėra perleidusi reikalavimo teisės pareiškėjai į atsakovės mokestinę nepriemoką ir nėra davusi sutikimo, kad pareiškėja sumokėtų atsakovės įsiskolinimą ar nėra sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi teisinės reikšmės. Pareiškėja įgijo reikalavimą atsakovei ne sutarties, o įstatymo pagrindu, t. y. įvykdžiusi atsakovės prievolę trečiajam asmeniui. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, turėjo mokestinę nepriemoką VMI, susidariusią iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. ir rugpjūčio 27 d. nutartimis atsakovės restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas VMI 77 607,85 Eur reikalavimas į kurio dalį įėjo ir minėta mokestinė nepriemoka. Pareiškėja už atsakovę sumokėjo VMI 51 355,45 Eur ir tokiu būdu padengė atsakovės įsiskolinimo dalį. Byloje esantis VMI raštas patvirtina, kad VMI priėmė prievolės įvykdymą, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad VMI nesutiko su prievolės įvykdymu. VMI 2016 m. gegužės 4 d. raštu patvirtino, kad pareiškėjos sumokėtos 51 355,45 Eur įmokos priskirtos UAB „Vespila“.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad prievolė, kurią už atsakovę įvykdė pareiškėja, nėra neatskiriamai susijusi su atsakove, todėl tokią prievolę pareiškėja galėjo įvykdyti. Teismui taip pat nepateikta įrodymų, kad buvo sudarytas atsakovės ir VMI susitarimas dėl prievolės įvykdymo asmeniškai. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog buvo pranešusi kreditoriui apie prieštaravimą priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens. Taigi pareiškėjai nebuvo jokių įstatyme įtvirtintų ribojimų įvykdyti prievolę už atsakovę.

Atsakovė nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos reikalavimo nepagrįstumą, jų neteikė ir teismui patvirtinus VMI reikalavimus į kurių dalį įėjo ir reikalavimas dėl mokestinės nepriemokos. Taigi atsakovė nenurodė argumentų, kurie leistų abejoti patvirtinto reikalavimo pagrįstumu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja įvykdė prievolę už atsakovę, kad tokį įvykdymą VMI priėmė, kad pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir pagal byloje esančius įrodymus pagrįstai į atsakovės kreditorių sąrašą įtraukė pareiškėją ir patvirtino 51 335,45 Eur reikalavimą atsakovės restruktūrizavimo byloje, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.