- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 1A-324-309-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00031-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- L. E.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Andželika Meškaitė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. E. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-18 nuosprendžio, kuriuo L. E. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį - 10 (dešimties) mėnesių trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant ją kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.
Priteista iš L. E. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) 28430,84 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1726,40 Lt atstovavimo teisme išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. E. nuteista už tai, kad dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjos - personalo vadybininkės pareigose ir būdama atsakinga už jos žinioje esančias vertybes bei jų pardavimą, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 29 d. iki 2010 m. sausio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo naudai pasisavino jai patikėtą svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 31070,84 Lt turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji L. E. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir sumažinti jai paskirtos bausmės dydį - sutrumpinti viešųjų darbų trukmę. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir keistinas, nes jai paskirtoji bausmė savo dydžiu yra per griežta, prieštaraujanti bausmių skyrimo paskirčiai, BK 41 straipsnio 2 daliai. Taip pat nurodo, jog teismas, paskirdamas jai bausmę, netinkamai taikė bendrąsias materialinės teisės normas, neatsižvelgė, kad ji anksčiau nebuvo teista, nusikalto pirmą kartą, pasisavino ne itin didelės vertės turtą, dalį žalos, nors ir nedidelę, atlygino. Nurodo, jog turi įsipareigojimų bankui, išlaiko nepilnametį vaiką, gerai charakterizuojama, todėl, apeliantės nuomone, jai paskirta itin griežta, už nesunkų nusikaltimą, bausmė.
Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė, prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai L. E. pripažino kalta ir nuteisė pagal jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nuteistoji savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sumažinti jai paskirtos bausmės dydį, sutrumpinant viešųjų darbų trukmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl paskirtos bausmės ir kitų nuteistosios apeliacinio skundo argumentų
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuota bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekiama nubaudžiant asmenį už nusikalstamos veikos padarymą. Skiriant bausmę nuteistajam siekiama ne tik nubausti jį, paveikti, sulaikyti nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę.
Nagrinėjamu atveju, prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai L. E. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmę nuteistajai, teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista (b. l. 105), administracine tvarka nebausta (b. l. 103), teritorinėje policijos įstaigoje nusiskundimų dėl jos elgesio gauta nebuvo (b. l. 113), bedarbė, augina nepilnametį vaiką. Jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis.). Nuteistosios L. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Ir nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad jai paskirtoji bausmė savo dydžiu yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajai paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Už Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos trijų rūšių bausmės: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas. Iš paminėto matyti, kad viešieji darbai yra pati švelniausia iš Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. Ir nors nuteistajai paskirtosios viešųjų darbų bausmės (10 mėnesių trukmės viešieji darbai) terminas – didesnis nei viešųjų darbų bausmės vidurkis (viešųjų darbų bausmės vidurkis 6 mėnesiai 15 dienų), tačiau atsižvelgiant į nuteistosios padaryto nusikaltimo tęstinumą, apeliantė nusikalstamą veiką darė gan ilgą laiką – beveik du metus ir jai patikėto svetimo turto pasisavino vertę – 31070,84 Lt, pirmosios instancijos teismo paskirtos viešųjų darbų bausmės dydis taipogi nelaikytinas per griežtu.
Taip pat, teismas nesutinka su nuteistosios skunde nurodytu teiginiu, kad jai patikėto svetimo turto pasisavino už ne itin didelę vertę – 31070,84 Lt, kadangi nuteistoji atlygino tik dalį padarytos žalos, t. y. mažiau nei dešimtadalį, o tai reiškia, kad padaryta žala savo dydžiu gan didelė ir pačiai nuteistajai bei, kad padaryta žala negali būti nereikšminga kaip neturinti įtakos įmonės, kuriai nuolatos reikalingos apyvartos lėšos, veiklai.
Kiti apeliantės skunde nurodyti teiginiai, jog sutrumpinus viešųjų darbų trukmę, ji galėtų greičiau atlyginti priteistą turtinę žalą civiliniam ieškovui bei tai, kad ji turi išlaikyti nepilnametį vaiką, turi įsipareigojimų bankui - deklaratyvūs, nes paskirtoji bausmė jai netrukdo nei dirbti, nei bendrauti su vaiku.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes ir visiškai teisingai paskyrė L. E. viešųjų darbų bausmę, didesnę, nei numatytas viešųjų darbų bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistosios padaryto nusikaltimo tyčios turinį ir tinkamai kvalifikavo jos veiką, bet, atsižvelgdamas į nuteistosios asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu ir rūšimi bausmę, todėl švelninti ją ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtoji L. E. bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistosios L. E. apeliacinį skundą atmesti.