Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokatui Algiui Krušnai, atsakovės atstovui Vidui Vanagui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Jį priimant, buvo vadovaujamasi tik bendromis teisės aktų nuostatomis - Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 29 str. 1-2 dalimis, 3 dalies 2 punktu, 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu (toliau - Taisyklės), 14.1 punktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) administracinėje byloje Nr. A-261-3155/2011 išaiškino, jog pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 str. 3 dalį tik VTEK turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Įstatymą ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo. Tokiu būdu, Inspekcija, skirdama A. K. tarnybinę nuobaudą, netinkamai atliko galimai padaryto pažeidimo tyrimo bei vertinimo procedūras ir tuo pažeidė įstatymais nustatytą išimtinę VTEK kompetenciją vertinti galimai padarytą pažeidimą.

Inspekcijos viršininkas 2012-08-24 išvadoje Nr. 11R-112 „Dėl vyriausiojo inžinieriaus inspektoriaus A. K. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau - Išvada) 2012-08-28 įrašė rezoliuciją „Išvadą ir tyrimo medžiagą perduoti VTEK-o vertinimui". Tai patvirtina, kad atsakovė suprato Įstatymo reikalavimus, tačiau jų nepaisė.

Kaip matyti iš Išvados, nebuvo surinkti visi įrodymai, patvirtinantys tarnybinio nusižengimo faktą, A. K. kaltę, neįsigilinta į jo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kaip to reikalaujama (LVAT sprendimas adm. byloje Nr. A-143-956/2010; nutartys adm. bylose Nr. A-146-1459/2010, A-662-2126/2011 ir kt.). Išvadoje iš esmės tik perrašytos įstatymo nuostatos, nevertinant ir neatsižvelgiant į realias faktines aplinkybes (b.l.1-6).

Paaiškina, kad Inspekcija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau - VTEKĮ)) 25 str. 2 dalimi, 2012-08-31 raštu Nr. (03)2R-1138 kreipėsi į VTEK dėl sprendimo priėmimo. VTEK 2012-09-18 raštu Nr. S-1554-(2.11) informavo Inspekciją, kad neturi pastabų dėl Inspekcijos atlikto tyrimo, todėl Inspekcija, atsižvelgusi į VTEK nuomonę, pagrįstai pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą.

AB (duomenys neskelbtini), kurios Investicijų valdymo skyriaus vadovu dirba A. K. sūnus, pagrindinė veikla nėra investavimas. Įmonė šiluma aprūpina 91 proc. uostamiesčio gyvenamojo ploto, 2000 verslo ir socialinių objektų ir 10 pramonės įmonių bei tiekia šilumą Gargždų miestui. A. K. pagal Inspekcijos viršininko 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 55 patvirtintos pareigybės aprašymo (toliau - Pareigybės aprašymas) 7.2 punktą kontroliuoja energetikos objektų, šilumos naftos, naftos produktų įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, šilumos energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo bei vartojimo efektyvumą bei duoda nustatytos formos nurodymus pašalinti pastebėtus nukrypimus. Pareiškėjas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų 12.2 punktą, turi teisę duoti privalomus nurodymus, kurie gali reikalauti tam tikrų AB (duomenys neskelbtini) investicijų, pavyzdžiui, dėl ministro 2010-04-07 įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 34.6 punkto pažeidimo. Todėl, nors pareiškėjas teigia, kad įmonių veikla, susijusi su investicijomis nepriskiriama Inspekcijos kompetencijai, tačiau galimos situacijos, kai dėl Inspekcijos privalomo nurodymo vykdymo AB (duomenys neskelbtini) reikia atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų remontą, o tai reikalauja lėšų. Pareigybės aprašymo 7.3 punktas nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka norminiais teisės aktais nustatytų šilumos energijos kokybės reikalavimų kontrolę. Todėl A. K., turėdamas pareigą vengti interesų konflikto, deklaracijoje turėjo nurodyti artimus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, ir tą privalėjo įvykdyti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po naujų aplinkybių paaiškėjimo. Privačių interesų deklaracija nebuvo patikslinta.

Įstatymo 3 str. 2 punkte, 6 str. 1, 7 dalyse, 7 str. 2 dalyje, kitaip nei Įstatymo 11 str. 1, 2 dalyse, įtvirtinta tik interesų konflikto kilimo galimybė, bet ne konkretus interesų konflikto buvimas.

Iš Įstatymo 6 str. 1 d. 6 punkto matyti, kad asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, ratas nėra konkrečiai apibrėžtas. Esminis tokių asmenų apibrėžimo požymis yra hipotetiškai galima situacija, kai deklaraciją pateikiančiam asmeniui atliekant savo tarnybines pareigas, yra galimas sietinų su šiais asmenimis interesų konfliktas.

A. K. nagrinėjo DNSB (duomenys neskelbtini) skundą dėl galimai nepatenkinamos AB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba ir jo sūnus, veiklos ir parengė 2012-03-26 sprendimą Nr. 140V4-79. A. K. galėjo ir turėjo suvokti, kad, tiriant DNSB (duomenys neskelbtini) skundą, yra galimi su jo sūnaus darbu AB (duomenys neskelbtini) sietini interesų konfliktai ir jis deklaracijoje turėjo nurodyti savo sūnų, kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas. Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, kad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą (b.l.41-44).

Pareiškėjas ir jo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, atstovas papildomai paaiškino, jog Komisijos 2012-09-18 raštas negali būti laikomas sprendimu pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus; atsakovė remiasi VTEKĮ 25 straipsniu, bet Komisija nepareiškė jokios nuomonės, antra vertus, atsakovė pripažįsta, kad VTEK atsakymas buvo neišsamus, nes kreipėsi konsultacijos žodžiu. Situaciją vertinant iš esmės, nekilo net hipotetinio interesų konflikto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad A. K. Inspekcijai 2008-12-09 pateiktos privačių interesų deklaracijos priede PIDB8 kaip asmuo, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, nurodyta A. K. žmona J. K., dirbanti SĮ (duomenys neskelbtini), esančioje A. K. kontroliuojamų įmonių zonoje (b.l.56-58).

Pagal Inspekcijos 2012-06-12 pavedimą Nr. 14-70 A. K. atliko DNSB (duomenys neskelbtini) administruojamų ir AB (duomenys neskelbtini) prižiūrimų namų (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių priežiūrą (b.l. 20) ir AB (duomenys neskelbtini) Šildymo sistemų aptarnavimo tarnybos viršininkui 2012-04-27 surašė nurodymą Nr. 14-70 pašalinti jame nurodytus pažeidimus (b.l. 21-22).

A. K. 2012-06-27 surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą Nr. 14OV1-17 AB (duomenys neskelbtini) Šildymo sistemų aptarnavimo grupės meistrui J. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 99(3) str. 2 dalyje (b.l. 23-24), padarymą ir 2012-06-27 nutarimu Nr. 14OV1-17 J. B. skyrė įspėjimą (b.l. 25-26).

Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius gavo DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko J. R. 2012-02-27 pareiškimą Nr. 20, kuriame pateikta informacija dėl galimai nepatenkinamos namų (duomenys neskelbtini), priežiūros (b.l. 48). Į minėtą pareiškimą 2012-03-26 atsakymą Nr. 14OV4-79, kad J. R. skundas yra nepagrįstas, parengė A. K., pasirašė Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. A. (b.l.48-50).

Inspekcijoje 2012-06-21 gautas DNSB (duomenys neskelbtini) pareiškimas „Dėl Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo V. A. ir vyr. inžinieriaus-inspektoriaus šilumai A. K. veiksmų, tiriant DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko ir butų savininkų skundus“, kuriame nurodoma, kad, DNSB (duomenys neskelbtini) manymu, A. K. turėjo nusišalinti nuo skundų, susijusių su AB (duomenys neskelbtini), nagrinėjimo ir, be kitų reikalavimų, paprašė atlikti A. K. tarnybinį patikrinimą (b.l. 45-47).

Inspekcija 2012-07-19 raštu Nr. (07)11R-96 kreipėsi į A. K., pranešdama, kad Inspekcijai buvo pateiktas DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko J. R. pareiškimas, kuriame teigiama, kad AB (duomenys neskelbtini) Investicijų valdymo skyriaus vadovas yra A. K.. Inspekcija paprašė A. K. iki 2012-07-20 raštu paaiškinti dėl minėtų teiginių ir nurodyti, ar AB (duomenys neskelbtini) investicijų skyriaus vadovu dirbantis A. K. yra su pareiškėju giminystės ryšiais susijęs asmuo (b.l. 61).

A. K. 2012-07-19 pateikė paaiškinimą, kad AB (duomenys neskelbtini) Investicijų skyriaus vadovas yra jo sūnus, gyvenantis atskirai. Viešų ir privačių interesų deklaracijoje sūnaus darbovietės A. K. nėra deklaravęs. Apie tai, kad sūnus dirba AB (duomenys neskelbtini) Investicijų skyriaus vadovu, žodžiu yra informavęs skyriaus vedėją, tačiau interesų konflikto nematė, nes AB (duomenys neskelbtini) atsakingi darbuotojai nėra pavaldūs Investicijų skyriaus vadovui, o Investicijų skyriaus vadovas yra tiesiogiai pavaldus AB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui. 2012-07-26 rezoliucija pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą (b.l. 51).

A. K. 2012-08-02 buvo įteiktas pranešimas Nr. (03)11R-105 „Apie tarnybinį nusižengimą“, kuriuo pranešta, kad, gavus jo 2012-07-19 paaiškinimą ir 2012-07-26 privačių interesų deklaraciją, yra duomenų, jog jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą - deklaracijose laiku (t.y. per Įstatymo 7 str. 2 dalyje nustatytą terminą) nenurodė savo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, nes nenurodė, kad jo sūnus dirba Inspekcijos kontroliuojamoje įmonėje AB (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) galimai pažeidė Įstatymo 6 str. 1 d. 7 punktą. A. K. buvo paprašytas pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo iki 2012-08-08 ir duomenis, nuo kada jo sūnus dirba AB (duomenys neskelbtini) (b.l. 60).

A. K. Inspekcijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajam specialistui V. V. 2012-08-07 pateikė paaiškinimą, kad jis niekaip nepažeidė Įstatymo 6 str. 1 d. 7 punkto, nes dėl jo sūnaus darbo AB (duomenys neskelbtini) jam jokio interesų konflikto nekyla. Jis 2012-07-26 pildė deklaraciją todėl, kad liepė Inspekcijos Teisės ir personalo skyrius. Nuo kada sūnus dirba AB (duomenys neskelbtini), jis pasakyti negali, nes jis netvarko sūnaus asmens duomenų (b.l. 52).

A. K. 2012-07-26 Inspekcijai pateikė patikslintą privačių interesų deklaraciją, kurios priede PIDB8, kaip asmenis, dėl kurių jam gali kilti interesų konfliktas, nurodė žmoną J. K., kuri dirba UAB (duomenys neskelbtini) laborante, ir sūnų A. K., kuris dirba AB (duomenys neskelbtini) Investicijų skyriaus vadovu, tačiau galimo interesų konflikto nėra (b.l. 53-55). 2012-08-09 patikslintoje A. K. privačių interesų deklaracijoje, priede ID0011 „Ryšiai su fiziniais asmenimis“, kaip aplinkybė, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas, nurodytas jo sūnus A. K., kuris gauna atlyginimą iš tikrinamos įmonės AB (duomenys neskelbtini), nors Inspekcijos tikrinimai neturi jokios įtakos jo ar jo sūnaus darbui (b.l. 36-37).

V. V., atlikęs A. K. galimo tarnybinio nusižengimo deklaruojant privačius interesus tyrimą, 2012-08-24 išvadoje Nr. 11R-112 konstatavo, kad Įstatymo A. K. pagal Pareigybės aprašymo 7.2 punktą kontroliuoja energetikos objektų, šilumos, naftos, naftos produktų įrenginių techninę saugą eksploatavimą šilumos energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo bei vartojimo efektyvumą bei duoda nustatytos formos nurodymus pašalinti pastebėtus nukrypimus. Pareigybės aprašymo 7.3 punktas nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka norminiais teisės aktais nustatytų šilumos energijos kokybės reikalavimų kontrolę. AB (duomenys neskelbtini), kurios investicijų valdymo skyriaus vadovu dirba A. K. sūnus, yra didžiausia energijos gamintoja Vakarų Lietuvoje ir pagrindinė energijos tiekėja Klaipėdoje. Esant tokioms aplinkybėms, A. K., turėdamas pareigą vengti interesų konflikto, elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, deklaracijoje nurodyti artimus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, privalėjo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po naujų aplinkybių, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, paaiškėjimo papildyti deklaraciją, tačiau tai nebuvo padaryta.

A. K. nagrinėjo DNSB (duomenys neskelbtini) skundą dėl galimai nepatenkinamos AB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba ir jo sūnus A. K., veiklos ir parengė 2012-03-26 sprendimą Nr. 140V4-79. Atsižvelgus į šį faktą, darytina išvada, kad A. K. galėjo ir turėjo suvokti, kad tiriant DNSB (duomenys neskelbtini) skundą yra galimi su jo sūnaus darbu AB (duomenys neskelbtini) sietini interesų konfliktai ir kad jis turėjo nurodyti deklaracijoje savo sūnų, kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas

Pagal Įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalis dalyvavimas rengiant nurodytus sprendimus yra pakankamas pagrindas vykdyti pareigą nusišalinti, tačiau A. K. nenusišalino nuo DNSB (duomenys neskelbtini) skundo nagrinėjimo. Tad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą - neinformavęs apie sūnaus darbą AB (duomenys neskelbtini) ir išnagrinėjęs DNSB (duomenys neskelbtini) skundą, dėl nežinojimo pažeidė Įstatymo 3 str. 2 punkto, 6 str. 1 d. 7 punkto, 7 str. 2 dalies, 11 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus. Tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė: A. K. paaiškinimais padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą. Tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tarnybinio nusižengimo padariniai: A. K. laiku nedeklaravus privačių interesų, susidarė situacija, kai A. K. atliekant savo tarnybines pareigas galimai kilo sietinų su jo sūnumi interesų, konfliktas, DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkui kilo abejonės dėl Inspekcijos veiklos skaidrumo (b.l. 66-68).

Inspekcija 2012-08-31 raštu Nr. (03)2R-1139 pranešė VTEK, kad atliko A. K. galimo tarnybinio nusižengimo, deklaruojant privačius interesus, tyrimą ir nustatė, kad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą - neinformavo apie sūnaus darbą AB (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Įstatymo 3 str. 2 punkto, 6 str. 1 d. 7 punkto, 7 str. 2 dalies, 11 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus. Vadovaudamasi VTEKĮ 25 str. 2 dalimi, pridėjo Išvadą ir ją pagrindžiančius dokumentus (b.l. 59).

VTEK 2012-09-18 raštu Nr. S-1554-(2.11) informavo atsakovę, kad 2012-09-18 posėdyje susipažino su tyrimo išvadomis dėl A. K. veiksmų (b.l.65).

Inspekcijos viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko pareigas, vadovaudamasis VTĮ 29 str. 1-2 dalimis, 3 d. 2 punktu, 30 straipsniu, Taisyklių 14.1 punktu bei atsižvelgęs į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, 2012-09-21 priėmė įsakymą Nr. 1P-65 pripažinti, kad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti A. K. tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b.l. 69).

VTEK 2012-11-06 raštu Nr. S-1854-(2.5) pranešė teismui, kad VTEK 2012-09-18 dienos posėdyje susipažino su Inspekcijos jai pateikta A. K. tarnybinio tyrimo medžiaga ir Išvada ir, vadovaudamasi Įstatymo 22 str. 3 dalimi, nepasinaudojo teise pavesti atlikti pakartotinį tyrimą ar jį pradėti (b.l. 71).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šioje administracinėje byloje yra kilęs dvejopo pobūdžio ginčas: 1) ar atsakovė, nesant leidžiančios VTEK išvados, galėjo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą ir 2) ar šioje situacijoje apskritai įžvelgtinas galimas viešų bei privačių interesų konfliktas ir ar pareiškėjas privalėjo jį deklaruoti.

Dėl privačių interesų konflikto buvimo (nebuvimo).

Šios rūšies teisinius santykius reglamentuoja 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas Nr. VIII-1562, kurio 3 str. 2 punkte (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija) nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o Įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Tad įstatymas valstybės tarnautojus įpareigoja deklaruoti privačius interesus ne tik tuomet, kai yra akivaizdu, jog toks konfliktas kilo ar gali kilti, bet ir tuomet, kai atsiranda abejonių dėl tokio konflikto kilimo tikimybės (galimybės).

Įstatymo 6 str. 1 d. 10 punkte (2005-07-05 įstatymo Nr. X-316, 2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija) nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Įstatymo 7 str. 2 dalyje (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija), nustatyta, kad, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo. Įstatymo 11 str. 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas tyrė skundą ir nustatė pažeidimus AB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba jo sūnus, surašė dėl pažeidimų kaltam (kitam) asmeniui ATP protokolą, patraukė jį administracinėn atsakomybėn. Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad šiuo atveju nebuvo net hipotetinės galimybės interesų konfliktui atsirasti, nes pagal Inspekcijos viršininko 208-06-09 įsakymu Nr. 55 patvirtintos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus (šilumai) pareigybės aprašymo, su kuriuo A. K. buvo supažindintas, 7 punktą šias pareigas einantis valstybės tarnautojas kontroliuoja energetikos objektų, šilumos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, šilumos energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo bei vartojimo efektyvumą bei duoda nustatytos formos nurodymus pašalinti pastebėtus nukrypimus (7.2 p.); atlieka norminiais teisės aktais nustatytų šilumos energijos kokybės reikalavimų kontrolę (7.3 p.), t.y. AB (duomenys neskelbtini) yra tas objektas, kuriame pareiškėjas nuolat turi ne privačių, bet susijusių su jo tarnyba interesų, kurie, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali susikirsti su privačiais. Antra vertus, pripažįstant, kad visus galimus interesų konfliktus numatyti toli į ateitį yra sudėtinga, Įstatyme ir yra numatytas saugiklis – cituota jo 7 str. 2 dalis (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija). Tad pareiškėjas, gavęs ištyrimui skundą dėl galimų pažeidimų AB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba jo sūnus, ir kaip jis teigia, tiesioginam vadovui nepriėmus jo nusišalinimo, turėjo galimybę pateikti papildytą deklaraciją. Trečia, DNSB (duomenys neskelbtini) nariai, kurių skundą tyrė pareiškėjas, tokį interesų konfliktą įžvelgė ir jį motyvavo.

Dėl VTEK išvados teisinės reikšmės.

Įstatymo 22 str. 1 dalyje (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija) nustatyta, kad, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, inter alia kontroliuoja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (1 p.). Įstatymo 22 str. 3 dalyje (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija) nustatyta, kad, jeigu yra gauta pagrįsta informacija apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą. Apie patikrinimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri turi teisę vertinti atliktų patikrinimų išvadas. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesutinka su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada, ji turi teisę tyrimą pavesti atlikti pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Analogiška šiai normai yra ir 2008 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 25 str. 4 dalis. Šio įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad VTEK, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo <...> nuostatas (1 p.); siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą (4 p.).

Tad pagal cituotas teisės normas galimos trys situacijos: 1) kai tyrimą atlieka institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai savo iniciatyva; 2) kai tyrimą atlieka institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai VTEK pavedimu ir 3) kai tyrimą atlieka pati VTEK. Šiuo atveju tyrimą dėl A. K. galimo interesų konflikto atliko pati atsakovė savo iniciatyva ir įvykdė pareigą, numatytą Įstatymo 22 str. 3 dalyje - informavo VTEK apie atliktą tyrimą, kuri nepriėmė sprendimo nesutikti su atlikto tyrimo išvada, nepriėmė sprendimo tyrimą pavesti atlikti pakartotinai arba pačiai atlikti tyrimą ir priimti sprendimą iš esmės. Teismas VTEK 2012-09-18 raštą Nr. S-1554-(2.11) vertina kaip VTEK konkliudentinius veiksmus, kuriais ji parodė, jog sutinka su tyrimo metu padarytomis išvadomis, t.y. su išvada, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus ir kad jam už tai skirtina tarnybinė nuobauda. Antra vertus, kad pagal cituotą VTEKĮ 29 str. 1 dalį VTEK priima sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą tik tuo atveju, jei ji pati atlieka tyrimą. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjo skunde cituojama LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-261-3155-11 kaip teismo precedentas šiai bylai netaikytinas. Išanalizavus šioje byloje nagrinėtas aplinkybes, matyti, jog tuo atveju VTEK iš viso nebuvo pateikta tarnybinio tyrimo medžiaga.

Teismas nustatė, jog paskirtoji tarnybinė nuobauda atitinka 2002 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 29 straipsnio, 30 str. 1 ir 5 dalių, Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1029 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14 punkto reikalavimus. Teismas taip pat mano, kad įsakymas dėl nuobaudos paskyrimo atitinka tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus, o atsakovės 2012-08-24 išvada Nr. 11R-112 pagal seniai nusistovėjusią teismų praktiką yra neatsiejama skundžiamo įsakymo motyvacijos dalis.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.