- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- I1-4269-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02495-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas)), 2 400,00 Eur ir 30 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Savo skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjo teigimu, jam neturtinė žala atsirado iš kalinimo sąlygų, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų. Anot pareiškėjo, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jis turėjo būti per 10 dienų išvežtas į pataisos įstaigą, tačiau dėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės 24 paras pareiškėjas praleido tardymo izoliatoriuje. Būtent dėl įstaigos administracijos nepagrįsto delsimo pareiškėjas nepagrįstai patyrė papildomų nepatogumų – jis nebuvo laiku pristatytas įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl prarado galimybę išeiti anksčiau į laisvę, kaip numato įstatymas. Taip pat jam buvo apribota judėjimo laisvė patalpoje ir pasivaikščiojimai gryname ore, ribojami pasimatymai su šeimos nariais. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, fizinius nepatogumus, orumo pažeminimą, bendravimo galimybių su šeima sumažėjimą.
2.2. Pareiškėjas taip pat skundžia Lukiškių TI-K administracijos 2018 m. birželio 19 d. raštą Nr. 96-2414 „Dėl konvojavimo į pataisus namus“, Lukiškių TI-K administracijos 2018 m. birželio 21 d. raštą Nr. 96-2470 „Dėl konvojavimo į pataisos namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2018 m. birželio 29 d. raštą Nr. 2S-2055 „Dėl tardymo izoliatoriaus darbuotojų veiksmų“.
Nurodo, jog Lukiškių TI-K pateiktais raštais pareiškėjas buvo informuotas, kad sprendžiant klausimą dėl tolimesnio nukreipimo paskirtos bausmės atlikimui į Vilniaus PN buvo kreiptasi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (toliau – ir VSAT) dėl informacijos apie jo tarnybą bei užimamas pareigas. 2018 m. balandžio 18 d. gavęs atsakymą, jį pateikė 2018 m. balandžio 19 d. Kalėjimų departamentui. 2018 m. balandžio 27 d. gavus paskyrą Nr. 1S-1587, jis buvo konvojuotas į Vilniaus PN.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti. Atsiliepime išdėstytą poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. sausio 11 d. pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria Varėnos apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų areštą. Lukiškių TI-K, 2018 m. balandžio 10 d. gavęs vykdyti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų įsiteisėjusį 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendį bei spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo nukreipimo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui į Vilniaus pataisos namų atskirąjį sektorių, skirtą buvusiems arba esantiems valstybės politikams, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų tarnautojams, tą pačią dieną kreipėsi į VSAT dėl informacijos pateikimo apie pareiškėjo tarnybą bei užimamas pareigas. 2018 m. rugsėjo 14 d. gavus informaciją iš VSAT, Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 19 d. pateikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui išvadą dėl pareiškėjo perkėlimo bausmės atlikimui į Vilniaus PN bei pažymą apie pareiškėjo tarnybos vietą ir vykdytas pareigas. Patvirtintos išvados pagrindu iš Kalėjimų departamento 2018 m. balandžio 27 d. gavus paskyrą Nr. 1S-1587, 2018 m. balandžio 30 d. pareiškėjas pirmuoju planiniu konvojumi buvo etapuotas į Vilniaus PN.
3.2. Teigia, kad pareiškėjo skundžiami aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau jie nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Juose pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie darytų įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, nėra nustatyti.
3.3. Dėl patirtos neturtinės žalos paaiškino, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais. Žalos atsiradimo pagrindų pareiškėjas neįrodė, todėl žala negali būti priteistina.
3.4. Atsiliepime į skundą (b. l. 99–102) papildomai atsakovė paaiškino, kad pareiškėjo judėjimo laisvė nebuvo apribota, o vienam asmeniui tenkantis kamerose plotas pilnai atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus. Dėl pasivaikščiojimų teigia, kad nuteistieji vedami pasivaikščioti gryname ore kasdien ne mažiau kaip vieną valandą. Dėl pasimatymų nurodo, kad visiems Lukiškių TI-K laikomiems nuteistiesiems buvo užtikrinta teisė nustatyta tvarka gauti pasimatymą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo suteikti trumpalaikiai ar ilgalaikiai pasimatymai. Dėl pareiškėjo prašymo dėl lygtinio paleidimo paaiškino, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi su skundu dėl lygtinio paleidimo. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas skundėsi dėl kalinimo įstaigos pareigūnų veiksmų arba neveikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, atlyginimo.
5. Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas jau buvo išspręstas pirmosios instancijos teismui 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkinus iš dalies ir priteisiant pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 240,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau pareiškėjui apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs ginčą, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos vertiniu dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo perkėlimu į Vilniaus PN, t. y. pagrįstai nustatė aplinkybę, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas per ilgai, t. y. pažeidžiant teisės aktus, ir pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino pinigais bei priteisė pareiškėjui iš atsakovės 240,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjas savo skunde teigė, jog dėl Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN pareigūnų neveikimo negalėjo pateikti prašymo dėl lygtinio paleidimo, buvo apribota jo judėjimo laisvė patalpoje ir pasivaikščiojimai gryname ore, ribojami pasimatymai su šeimos nariais, dėl kurių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
7. Apeliacinės instancijos teismas dėl 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo išvados, jog atsakovės raštai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia nepasisakė, nes pareiškėjas apeliaciniame skunde tokio argumento nekėlė. Teismas vertina, kad pareiškėjo skundžiami raštai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie turėtų įtakos pareiškėjo teisėms ar interesams, juose nėra nustatyti. Taigi teismas konstatuoja, jog jie yra informacinio pobūdžio ir detaliau dėl jų nepasisako.
8. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, spręs, ar dėl pareiškėjo pateiktų argumentų, susijusių su galimai padarytais pažeidimais, jam kalint Lukiškių TI-K, t. y. dėl Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN pareigūnų neveikimo negalėjo pateikti prašymo dėl lygtinio paleidimo, taip pat, ar kalint pareiškėjui buvo apribota judėjimo laisvė patalpoje ir pasivaikščiojimai gryname ore, ribojami pasimatymai su šeimos nariais. Spręstina, kad pareiškėjas, kreipdamasis apeliacine tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžinęs administracinę bylą iš naujo nagrinėjimui, laikė, kad neišnagrinėti būtent šie pareiškėjo argumentai, su nurodytais pažeidimais pareiškėjas ir siejo neturtinės žalos atsiradimą. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo nei pareiškėjas, nei atsakovė nekvestionavo.
9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
10. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendime konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažinta, kad dėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės 24 paras pareiškėjas praleido tardymo izoliatoriuje. Taigi ši aplinkybė yra konstatuota.
11. Pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo laiku pristatytas įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl prarado galimybę išeiti anksčiau į laisvę. Taip pat, pareiškėjo teigimu, jam buvo apribota judėjimo laisvė patalpoje ir pasivaikščiojimai gryname ore, ribojami pasimatymai su šeimos nariais.
12.1. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą tardymo izoliatoriuose laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo, taip pat nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas. Pastebėtina, kad šis teisės aktas nenumato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
12.2. Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
12.3. Bausmių vykdymo kodekso 159 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaiga, gavusi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nuorašą arba teismo potvarkį vykdyti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kartu su teismo nutarties nuorašu, paleidžia nuteistąjį iš pataisos įstaigos.
12.4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nepasinaudojo ir nebandė pasinaudoti teise būti paleistam iš kalinimo įstaigos lygtinai. Tai patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas (b. l. 127), kad pareiškėjas su prašymais ar skundais dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nesikreipė. Tai įrodo, jog pats pareiškėjas neišreiškė valios, t. y. neteikė tokio prašymo, siekdamas lygtinio paleidimo, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad iš jo buvo atimta teisė laiku kreiptis į pataisos namų administraciją dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dėl atsakovės atstovo kaltės, yra nepagrįstas. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad perkeltas į Vilniaus pataisos namus 2018 m. balandžio 30 d., jis būrio vadui iš karto pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau iš jo toks prašymas nebuvo priimtas, teismas su tokiu teiginiu nesutinka, nes byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių šį pareiškėjo teiginį. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs vilkinti atitinkamų sprendimų, susijusių su pareiškėjo lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos, priėmimą ir tokiu būdu pažeidęs teisės aktų reikalavimus.
13. Dėl pareiškėjo argumento, kad jam buvo apribota galimybė laisvai judėti patalpoje ir pasivaikščioti gryname ore:
13.1. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas. Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose (85 straipsnio 2 dalis).
13.2. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia pasimatyti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam pasimatyti, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, su kuriais neleidžiama pasimatyti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį suimtojo pasimatymų skaičius neribojamas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip tris valandas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys turi teisę į vieną pasimatymą (22 straipsnio 3 dalis). Suimtojo pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir suimtojo fizinis kontaktas negalimas (22 straipsnio 4 dalis).
13.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 731 punkte nustatyta, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų, t. y. 731.1 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; 731.2 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus.
13.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija aplinkybę, jog neperkėlus jo į pataisos namus, jis buvo kalinamas kalėjimo sąlygomis, t. y. blogesnėmis sąlygomis. Teismas, atsakydamas į šiuos pareiškėjo argumentus, iš dalies sutinka su pareiškėju. Konstatavus, jog dėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės 24 paras pareiškėjas praleido tardymo izoliatoriuje, pripažintina, kad pagal anksčiau pateiktą teisinį reglamentavimą pareiškėjas, kalėdamas tardymo izoliatoriuje, prarado teisę į ilgiau (pusantros valandos) trunkantį pasivaikščiojimą gryname ore kasdien, kaip tai numatyta Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taip pat skiriasi ir trumpalaikių pasimatymų suteikimo tvarka bei trukmė, įvertintina ir tai, kad tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo laikomas kameroje, tuo tarpu, kai pataisos įstaigoje jis apgyvendinamas gyvenamojoje patalpoje ir jo judėjimo laisvė yra mažiau apribota nei kalint rakinamoje kameroje pagal Vidaus tvarkos taisykles. Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyti Vilniaus PN neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo neperkėlimo, tuo pačiu pripažįstant, kad pažeistos ir kitos pareiškėjo teisės – judėjimo laisvę ir teisę į ilgesnį pasivaikščiojimą gryname ore. Tuo pačiu pastebėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, ar pareiškėjas naudojosi teise į trumpalaikius pasimatymus (teikė prašymus ir jam buvo atsakyta neigiamai), todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Vis tik, kaip teisingai pastebi atsakovės atstovas, nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos teise į pasimatymus su šeima ir artimaisiais ir kaip jis ja naudosis. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog iš pareiškėjo buvo atimta galimybė pasimatyti su šeima ir artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad pareiškėjui kalint 24 paras tardymo izoliatoriuje, buvo pažeista judėjimo laisvė ir teisė į ilgesnį pasivaikščiojimą gryname ore, tuo tarpu pareiškėjo skundo teiginys, jog jis buvo laikomas blogesnėmis kalinimo sąlygomis, nei turėjo būti laikomas perkėlus į pataisos namus, nes jam nebuvo suteikta teisė į trumpalaikius pasimatymus, atmestinas kaip nepagristas.
13.5. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo stresu, orumo pažeminimu, diskriminacija, dirglumu, nervine įtampa, dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pablogėjusia savijauta ir sveikata. Pastebėtina, kad pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu truko sąlyginai neilgą laiko tarpą – 24 paras. Pažeidimo intensyvumas – buvimo gryname ore laiko skirtumas (30 minučių per parą) ir griežtesni judėjimo apribojimai (nebuvo galimybės judėti bendrose patalpose), atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta pažeidimų dėl ploto trūkumo, nelaikytinas dideliu. Ginčo laikotarpiu į įstaigos sveikatos priežiūros specialistus pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
13.6. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas pirmą kartą išnagrinėjus bylą ir teismui įvertinus, kad dėl ne laiku įvykusio perkėlimo pareiškėjas patyrė 240 Eur dydžio neturtinę žalą, apeliacine tvarka neskundė. Laikytina, kad tokia suma būtų pakankama, kad kompensuotų pareiškėjo patirtus aptartus nepatogumus.
14. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, tai, kad pareiškėjas kalinimo įstaigoje buvo laikomas pakankamai neilgai (24 paras), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 240,00 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjui R. S. 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.