Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. P. bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinta su 2018 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2019 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir A. P. paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į atliktos bausmės laiką A. P. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-06-22 iki 2019-06-24, t. y. dvi paros.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis A. P. prašo skirti jam švelnesnę bausmę arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės A. P. skyrimo klausimas.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

5.1. Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6. Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, buvo įvertinta tiek A. P. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

6.1. A. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu.

6.2. Nuteistojo A. P. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Jis teistas penkis kartus, iš jų keturis kartus teistas už analogiškas veikas padarytas prieš savo sutuoktinę, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Minėtos aplinkybės rodo, kad A. P. anksčiau taikytos švelnesnės bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, taip pat ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, t. y. smurtauja prieš savo sutuoktinę.

6.3. Kolegijos įsitikinimu, nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Skirti kitos rūšies bausmę, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų švelnesnių bausmių neveiksmingumą ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Konstatuojama, kad bausmė A. P. individualizuota tinkamai.

6.4. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nustatytas – vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias – aplinkybes, skyrė didesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant ir į tai, jog su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, nėra per griežta ir ją švelninti nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausme subendrinta tinkamai, nepažeidžiant jų bendrinimą reglamentuojančių teisės normų. Be to, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl A. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu.

7. Svarstant A. P. prašymą taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, vertintinos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su jo padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe. Atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti palankias prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį, turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

7.1. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. P. teistas penkis kartus, iš jų keturis kartus teistas už analogiškas veikas padarytas prieš savo sutuoktinę, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalus. Vertinant aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes nuteistasis savo elgesio nekeičia, anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės rūšys nei laisvės atėmimas, skirtos baudžiamojo poveikio, kardomosios priemonės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. P. prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jam atmestinas.

8. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis prisipažino, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusioji pripažino, kad yra ir jos kaltė, jog kartu vartojo alkoholinius gėrimus, provokavo jo neteisėtus veiksmus, ji jam atleido, prašė teismo griežtai nebausti jos sutuoktinio ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, kad jis planuoja nebenusikalsti ir dorai gyventi visuomenėje, įsidarbinti ir rūpintis šeima, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

9. Nesant pagrindų nuteistajam švelninti bausmės rūšį, jos dydį bei taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jį keisti nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.