Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-09 · Byla Nr. N-261-1664-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-09
Bylos Nr.
N-261-1664-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-1664/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.7; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal Joniškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Joniškio rajono policijos komisariato patrulis 2007 m. spalio 23 d. surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis 2007 m. spalio 22 d., apie 18 val. Joniškyje, Basanavičiaus g. vairavo transporto priemonę, vengė pasitikrinti girtumą Vyriausybės nustatyta tvarka, transporto priemonė neapdrausta įstatymų nustatyta tvarka. Šiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 70 ir 275 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimu A. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 123 straipsnio 6 dalyje padarymą paskirta 100 litų bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirta 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi subendrinus nuobaudas galutinai A. B. paskirta 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių (b. l. 33).

II.

A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą dalyje, kurioje jis kaltinamas pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje padarymu ir bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti.

Paaiškino, kad 2007 m. spalio 22 d. 18 val. Joniškio m., Basanavičiaus g. pasistatė mašiną prie parduotuvės „Turistas“. Rakteliai liko užvedimo spynelėje. Mašiną paliko neužrakintą. Dokumentus turėjo su savimi. Draugas R. J., kuris važiavo kartu, nuėjo į parduotuvę „Turistas“, o jis su M. K. ėjo pas draugą. Beeinant, jau kitoje gatvėje privažiavo policijos automobilis su dviem pareigūnais. Pareigūnai jį ir M. K. įgrūdo į automobilį ir vežėsi į policijos komisariatą. Policijos automobiliui sustojus prie sankryžos, jis iššoko, o M. K. buvo nuvežtas į komisariatą ir jame laikytas 14 valandų. Nei važiuojant prie parduotuvės, nei sustojus, jis nematė policijos pareigūnų , todėl nesuprato, kodėl pareigūnai vežėsi jį į komisariatą. Pareigūnai apie girtumo patikrinimą nekalbėjo. A. B. nesupranta, dėl kokio pažeidimo jį sulaikė pareigūnai, nes prie parduotuvės, kuri yra Basanavičiaus ir Knygnešių gatvių sankryžoje, kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, nėra. Šias faktines aplinkybes konstatavo antstolė V. Š.. Nepateikdami kaltinimo, pareigūnai pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Pareigūnai nesupažindino jo su ATPK 272 straipsnyje numatytomis teisėmis.

A. B. paaiškino, kad nuo 2007 m. spalio 15 d. dirba UAB „Vilmstata“ trinkelių klojėju ir vairuotoju, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo. Netekęs teisės vairuoti, negalės atlikti jam pavesto darbo, praras darbą, neteks pajamų. Neturint teisės vairuoti kitą darbą susirasti sunku.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė ir prašė nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad 2007 m. spalio 22 d. draugas paprašė pavežti. Buvo blaivus. Su policijos automobiliu prasilenkė. Pareigūnai jo nestabdė. Automobilį jis pastatė prie parduotuvės „Turistas“. J. nuėjo į parduotuvę, o jis su K. ėjo pas draugą. Privažiavo policijos automobilis, pareigūnai įsodino juos į automobilį. Nieko neaiškino, dėl ko jį suėmė, už ką veža į komisariatą, girtumo netikrino. Nuo pareigūnų jis ne kartą yra nukentėjęs. Su pareigūno K. giminėmis buvo konfliktas. Bylos nutrauktos. Pareigūno G. jis nepažįsta. Prie sankryžos jis pabėgo, nes nenorėjo, kad jį uždarytų į areštinę, kaip jau buvo kartą, jis pamanė, kad sulaikė jį dėl kokio nors nusikaltimo, nes pareigūnai nieko neaiškino. Kitą rytą jam reikėjo į darbą, todėl jis pabėgo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad A. B. KET nepažeidė, o tai patvirtina 2008 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai. L. J., V. J., E. R. parodė, kad matė, kaip prie parduotuvės „Turistas“ atvažiavo A. B., o policijos automobilis privažiavo be jokių šviesos ir garso signalų. Vienas pareigūnas nuėjo į parduotuvę, o kitas nuėjo. Tokius pačius parodymus davė ir R. J. bei M. K.. Pastarieji liudytojai patvirtino, kad A. B. buvo blaivus. Pareigūnų parodymais tikėti nėra pagrindo, nes juos paneigia minėtų liudytojų parodymai, įtarimų kelia ir tai, kad vienas pareigūnas paaiškino, kad žmonės ne pirmą kartą skundžiasi dėl A. B., todėl pastebėję važiuojantį A. B. nusprendė, kad ir šį kartą žmonės apie jį pranešė, nors budėtojas nurodė tik automobilio valstybinio numerio skaičius. Be to, A. B. automobilis yra bordo, o ne raudonos spalvos. Paaiškino, kad pareigūnai tik tarnybiniame pranešime nurodė, kad tarnybiniame automobilyje siūlė A. B. pasitikrinti girtumą. Teisme pareigūnai aiškino, kad sulaikė A. B. už nestojimą ir bandymą pabėgti, ir neminėjo, kad siūlė tikrintis girtumą. Pareigūnai nepateikė įrodymų, kad tą dieną turėjo alkotesterį. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški, tik pakeistos pareigūnų pavardės, tai kelia įtarimų tokių įrodymų objektyvumu.

Šalies argumentai

Joniškio rajono policijos komisariatas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 67).

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 30 d. nutarimu Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. E793576 dalyje, kurioje A. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirta administracinė nuobauda 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių, panaikino ir bylą šioje dalyje nutraukė. Dalyje, kurioje A. B. paskirta 100 litų nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 6 dalyje, padarymą, nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad A. B. neginčija, jog vairavo automobilį, kuris neapdraustas įstatymo nustatyta tvarka. Ginčas kilo tik dėl A. B. inkriminuojamo ATPK 126 straipsnio 3 dalies pažeidimo, t. y. dėl neblaivumo patikrinimo vengimo.

Teismas nurodė, kad pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK redakcijos 126 straipsnio 3 dalis numatė, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Taigi, atsakomybė už tokį pažeidimą gali kilti tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta konkreti kaltinamo asmens veika – neblaivumo patikrinimo vengimas. Tam turi būti neabejotinai nustatyta, kad pareigūnai siekė patikrinti neblaivumą ir tai išreiškė konkrečiais veiksmais.

Teismas nustatė, kad pažeidimą užfiksavo pareigūnai K. G. ir G. K.. Pareigūnas K. G. 2008 m. sausio 23 d. teismo posėdyje (b. l. 55-56) parodė, kad 2007 m. spalio 22 d. dirbo su pareigūnu G. K.. Gavo pranešimą, kad Skilvionių kaime važinėja automobilis, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Automobilį Mazda pastebėjo Joniškio mieste. Pravažiavę pro ją apsisuko, nes pamatė, kad mašinos valstybiniai numeriai iš dalies sutampa su tais, kuriuos pranešė budėtojas. Bandė tą automobilį sustabdyti. Mašina įvažiavo į kiemą, iš jos iššoko trys vyrai, kurie pabėgo, nors liudytojas bandė juos vytis. Mašinos rakteliai liko spynelėje. Liudytojas įsidėmėjo vairuotoją. Tai A. B.. A. B. iš matymo pažįsta pareigūnas G. K.. Liudytojas bėglius vijosi apie pusė kilometro, tačiau nepavijo. Liudytojas grįžo prie automobilio, su kolega padarę lanką, surado du bėglius Vilties gatvėje skverelyje, tai buvo A. B. ir M. K.. Juos įsodino į tarnybinį automobilį. Dar skverelyje jiems paaiškino, kad yra įtariami pabėgimu, kad bus surašytas ATP protokolas už nestojimą ir pabėgimą. Važiuojant į policijos komisariatą, klausė, kas vairavo automobilį. A. B. pripažino, kad vairavo, ir neneigė, kad yra neblaivus. Liudytojas girdėjo, kaip A. B. ginčijosi su M. K. ir prašė jo prisiimti kaltę, tačiau M. K. nesutiko. Basanavičiaus ir Medžiotojų g. sankryžoje sustojo, nes reikėjo praleisti mašiną. Pasinaudodamas tuo A. B. iššoko ir tarnybinio automobilio ir pabėgo.

Pareigūnas G. K. 2008 m. sausio 23 d. teismo posėdyje parodė, kad gavo pranešimą, kad Skilvionių kaime važinėja raudonos spalvos automobilis Mazda. Budėtojas nurodė tik automobilio valstybinio numerio skaičius. Liudytojas suprato, kad tai galėtų būti A. B. automobilis, nes jau ne pirmą kartą žmonės skundėsi šiuo asmeniu. Skilvionių kaime automobilio nepastebėjo. Patruliuodami Joniškyje A. B. pamatė važiuojantį Ligoninės gatve. Tarnybinį automobilį vairavo liudytojas. Įjungė garso ir šviesos signalus ir pradėjo vytis. A. B. automobilis staiga sustojo šalikelėje, užstatydamas įvažiavimą į kiemą, iš mašinos iššoko 3 vyrai ir pradėjo bėgti link Vilties gatvėje esančio skvero. Kolega K. G. puolė vytis, tačiau nepavijo. Tuomet automobiliu padarė lanką ir skverelyje pastebėjo A. B. ir dar vieną bėglį. Kurio pavardės liudytojas neatsiminė. Priėję prisistatė ir paklausė, kodėl stabdomas nestojo ir bandė pabėgti. Paprašė bėglių lipti į tarnybinį automobilį, A. B. paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus automobilio dokumentus, paaiškino, kad už nestojimą ir bandymą pabėgti bus surašytas ATP protokolą. Bėglius vežė į policijos komisariatą.

Iš liudytojų parodymų teismas padarė išvadą, kad, vežant A. B. į komisariatą, apie girtumo tikrinimą nebuvo kalbama iš viso, o A. B. liudytojai aiškino, kad protokolą surašys už nestojimą ir bandymą pabėgti. Liudytojai neteigė, kad dar tarnybiniame automobilyje būtų bandę tikrinti A. B. neblaivumą kokiu nors alkotesteriu. Priešingai, liudytojas K. G. aiškino, kad A. B. neneigė esąs neblaivus.

Tuo tarpu tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 29, 31) tiek G. K., tiek K. G. nurodė, kad įsodinus A. B. į tarnybinį automobilį, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, A. B. kalbėjo nerišliai, pasiūlius nustatyti girtumo laipsnį alkotesterio LION 500 pagalba, atsisakė. Tuo tarpu ši aplinkybė prieštarauja ne tik liudytojų G. K. ir K. G. parodymams šioje byloje, bet ir tų pačių liudytojų parodymams aprašytiems Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nutarime (b.l. 105-106). Nutarime parašyta, kad liudytojas G. K. parodė, kad vežant sulaikytus jaunuolius tarnybiniu automobiliu, jiems buvo pasakyta, kad jie vežami „išsiaiškinti dėl mašinos vairavimo aplinkybių ir vairuotojo neblaivumo nustatymo“. Liudytojas Joniškio rajono apylinkės teismo byloje duodamas parodymus nenurodė, kad pareigūnai būtų bandę patikrinti neblaivumą konkrečiu alkotesteriu, o A. B. ar kitas vežamas asmuo būtų atsisakę tikrintis.

Liudytojų parodymuose teisme ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytose aplinkybėse yra ir daugiau prieštaravimų: liudytojas K. G. teisme parodė, kad įsisodinę A. B. į tarnybinį automobilį, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pateikti dokumentai buvo išduoti A. B. vardu. Kad prašė A. B. pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, patvirtino ir liudytojas G. K.. Liudytojas parodė, kad A. B. pateikė vairuotojo pažymėjimą. Tarnybiniuose pranešimuose abu pareigūnai nurodė, kad Joniškyje, Basanavičiaus g., pagal budėtojo apibūdinimą pastebėję automobilį Mazda 626, jį stabdė įjungę švyturėlius ir specialius garso signalus. Automobilis sustojo įvažiavęs į Basanavičiaus g. 107 kiemą, vairuotojas išlipo ir pabėgo. Apžiūrint automobilį Mazda 626 buvo rasti automobilio dokumentai, registravimo liudijimas, vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. B..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad esant tokiems esminiams prieštaravimams, pripažįstant liudytojų policijos pareigūnų parodymų teisme teisingumą, negalima tikėti tarnybinių pranešimų turiniu, t. y., kad A. B. dar tarnybiniame automobilyje vengė pasitikrinti neblaivumą konkrečiu alkotesteriu, nes šio fakto teisme apklausti liudytojai nepatvirtino.

Kadangi byloje nėra objektyvių, nekeliančių abejonių ir neginčytinų įrodymų, kad A. B. vengė pasitikrinti girtumą, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį A. B. patrauktas nepagrįstai. Dėl to skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikinamas, o byla A. B. atžvilgiu šioje dalyje nutraukiama.

Nutarimas dalyje dėl A. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 6 dalyje padarymą (vairavimas transporto priemonės, kuri neapdrausta įstatymų nustatyta tvarka) yra teisėtas ir pagrįstas. Šio pažeidimo A. B. neginčija. Už šį pažeidimą nuobauda paskirta sankcijos ribose, keisti ją pagrindo nėra.

IV.

Apeliaciniu skundu Joniškio rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyviais liudininkų parodymais.

2. Teisme dalyvavusių liudininkų, kurie įrodinėjo A. B. nekaltumą parodymai yra prieštaringi.

Šalies argumentai

3. A. B. ir M. K. teigė, kad policijos pareigūnai privažiavo prie jų einančių gatve, o liudytojai L. J., V. J., E. R. parodė, kad policijos automobilis privažiavo prie parduotuvės „Turistas“ be jokių šviesos ir garso signalų. Vienas pareigūnas nuėjo į parduotuvę, o kitas (iš teismo nutarties) nežinia kur. Tai akivaizdus prieštaravimas. Pareigūnų parodymai, kad jie važiavo su įjungtais žybčiojančiais šviesos ir garso signalais liko neįvertinti.

4. Tai, kad A. B. bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų patvirtina faktas, tą pripažįsta ir pats A. B., kad paliko mašiną stovėti su rakteliais užvedimo spynelėje, neužrakinęs mašinos. Tai įrodo, kad jis, bėgdamas nuo policijos pareigūnų, nespėjo jų ištraukti. Kelių eismo taisyklių 191 punktas numato, kad vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ar ja nepasinaudotų kiti asmenys. Tai A. B. nerūpėjo, nes jo tikslas buvo pabėgti nuo policijos pareigūnų.

5. Antstolės V. Š. konstatuotas faktas, kad prie parduotuvės, kuri yra Basanavičiaus ir Knygnešių gatvių sankryžoje nėra kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, nei paneigia, nei patvirtina kokią nors aplinkybę susijusią su minimos bylos nagrinėjimu, nes mašiną A. B. paliko stovėti ties kiemo įvažiavimu, trukdydamas kitų transporto priemonių eismui, o ne prie parduotuvės.

6. Teismo vertinimas, kad po pareigūnų pasakymo, kai sulaikytieji jaunuoliai buvo vežami tarnybiniu automobiliu „išsiaiškinti dėl mašinos vairavimo aplinkybių ir vairuotojo neblaivumo nustatymo“ tuoj pat pabėgo iš tarnybinio automobilio nėra atsisakymas pasitikrinti, yra neteisingas.

7. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo paaiškinimai dėl transporto priemonės spalvos yra niekiniai, nes raudona ar bordo spalva tėra tik atspalviai, kuriuos ne visi žmonės vienodai skiria ar įvardija.

8. Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų identiškumas įrodymų objektyvumo nesusilpnina, o parodo vienodą situacijos vertinimą.

9. Tai, kad A. B. vengė girtumo patikrinimo, pabėgdamas iš policijos tarnybinio automobilio, įrodo A. B. atstovo paaiškinimas, kad tarnybiniame automobilyje pareigūnai siūlė pasitikrinti girtumą, tai patvirtinta ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. O tai, kad bylos nagrinėjimo metu to nepaminėjo, pasiūlymo pasitikrinti neblaivumo nepaneigia.

10. Reikia įvertinti, kad pareigūnai į teismo posėdį vyko kelias valandas po tarnybos, o teismas aiškindamasis įvykio aplinkybės nebandė patikslinti šios detalės.

11. A. B. vengimą atsakomybės sutvirtina aplinkybė, kad 2007 m. lapkričio 25 d., t.y. praėjus dviem savaitėm po atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, jis būdamas neblaivus padarė eismo įvykį ir bandė pasišalinti iš jo.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos administracinės veiklos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. B. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 3 dalyje, t. y. už tai, kad 2007 m. spalio 22 d. vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta įstatymų nustatyta tvarka ir vengė pasitikrinti neblaivumą.

Ginčo byloje dėl to, kad A. B. padarė ATPK 123 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, nėra. Ginčas byloje kilęs dėl to, ar A. B. pasišalindamas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, vengė pasitikrinti neblaivumą ir pažeidė KET 70 punktą bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatęs, kad byloje nėra objektyvių, nekeliančių abejonių ir neginčytinų įrodymų, kad A. B. vengė pasitikrinti girtumą, padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį A. B. patrauktas nepagrįstai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad šioje byloje įrodymai visapusiškai ištirti nebuvo, esami prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas, tirdamas A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus, nustatė, kad liudytojais apklaustų policijos pareigūnų G. K. ir K. G. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, prieštarauja bylos medžiagoje esantiems šių policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams. Teismas pripažino, kad siekiant pašalinti byloje šios įrodymų prieštaravimus, būtina dar kartą apklausti minėtus liudytojus. Teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi atnaujino administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą ir nutarė byloje liudytojais apklausti K. G. ir G. K. (b.l. 86-87). Šiems liudytojams į teismo posėdžius neatvykus, pirmosios instancijos teismas, nors ir nusprendė, kad šiuos liudytojus siekiant pašalinti byloje esantiems prieštaravimams apklausti yra būtina, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jų dar kartą neapklausęs. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byloje liko nepašinti prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų, t. y. ar policijos pareigūnai pasiūlė A. B. pasitikrinti neblaivumą, ar jie nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jog jis yra vežamas ne tik surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pabėgimo, bet ir neblaivumui nustatyti. Ši aplinkybė yra labai reikšminga, siekiant nustatyti ar A. B. veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir nustačius, kad tinkamam bylos aplinkybių ištyrimui būtina rinkti naujus įrodymus, iš naujo apklausti liudytojais policijos pareigūnus K. G. ir G. K., pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, bylą grąžintina Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Joniškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Stasys Gagys Vaida Urmonaitė-Maculevičienė