Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-773/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-54/2011Nutartis · 2011-11-25Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-14Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-06-17Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
2-773/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01248-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
K. K., G. K.
Trečiasis asmuo
M. P., J. P.
Ieškovas
akcinės bendrovės „SEB bankas“
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-773/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01248-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 99.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. K., G. K. ir trečiojo asmens M. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria kiekvienas apeliantas atskirai įpareigotas apmokėti apeliacinius skundus po 5 000 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį atsakovams G. K., K. K. dėl skolos priteisimo ir K. K. priešieškinį akcinei bendrovei „SEB bankas“ dėl jos laidavimo nuginčijimo, tretieji asmenys J. P. ir M. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB „SEB bankas“ pareiškė ieškinį atsakovams G. K., K. K. ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 511 000 Lt suteikto ir negrąžinto kredito dalies, 19 110 Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2012 m. spalio 26 d. teismo sprendimu ieškovo AB „SEB bankas“ ieškinys atsakovui G. K. buvo patenkintas visiškai, o atsakovės K. K. atžvilgiu byla buvo nutraukta.

Šalies argumentai

Atsakovas G. K. ir trečiasis asmuo M. P. pateikė apeliacinius skundus, kuriais prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Be to, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio. Apeliantai nurodė, kad šiuo metu visas jų turtas yra areštuotas, o pajamos nedidelės ir būtinos šeimai išlaikyti. Jeigu teismas neatleistų nuo dalies žyminio mokesčio, apeliantai prašo jo sumokėjimą bent jau atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad reikalavimas sumokėti visą žyminį mokestį šiuo atveju eliminuotų galimybę pasinaudoti teisingumo sistema ir kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

Atsakovė K. K. pateikė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog už apeliacinį skundą yra sumokėtas žyminis mokestis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi įpareigojo kiekvieną apeliantą atskirai iki 2012 m. gruodžio 27 d. apmokėti apeliacinius skundus po 5000 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Nurodė, kad ginčijamu sprendimu ieškovui AB „SEB bankas“ teismas priteisė 1 511 000 Lt. Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose vienareikšmiškai nurodo, kad prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą. Taigi, ginčijamą sumą sudaro 1 511 000 Lt, todėl apeliaciniai skundai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, turi būti apmokėti kiekvienas 19 110 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog G. K. ir M. P. nurodytos aplinkybės, kad visas jų turtas yra areštuotas, o gaunamos pajamos yra nedidelės ir būtinos šeimoms išlaikyti, sudaro pagrindą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tos pačias sąlygas taikė ir G. K. sutuoktinei K. K.. Pirmosios instancijos teismas apeliantų G. K. ir M. P. prašymus atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė, kadangi apeliantai nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie būsimą tikėtiną minėtų apeliantų turtinės padėties pagerėjimą.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo M. P. teismo prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, o jei teismas nematys pagrindų atleisti – atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjas byloje yra trečiasis asmuo, o ne atsakovas, todėl teismo sprendimas jam tiesioginės įtakos neturi.

2. Apelianto visas turtas yra areštuotas, o pajamos yra tik minimaliems poreikiams tenkinti ir dviem vaikams išlaikyti. Jis yra pasirašęs sutartį su Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kur įkainis už darbą yra apie 40 Lt už valandą. Mokėjimai vėluoja, jie būna tik kelis kartus per metus, todėl sumokėti 5000 Lt žyminį mokestį neturi pajamų. Sunki finansinė padėtis negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios gali būti ribojama konstitucinė teisė kreiptis į teismą.

Atskiruoju skundu atsakovas G. K. teismo prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, o neatleidus – atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovo turtas yra areštuotas. Kartu su sutuoktine turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, todėl neteisinga prašyti iš atsakovo ir jo sutuoktinės sumokėti viso 10 000 Lt žyminio mokesčio. Nors atsakovo ir jo sutuoktinės skundai yra atskiri, tačiau šeimos biudžetas yra bendras. Tai yra neadekvati suma, atsižvelgiant į šeimos turtinę padėtį.

Atskiruoju skundu atsakovė K. K. teismo prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti jos apeliacinį skundą. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovės atžvilgiu ieškovas reikalavimo atsisakė, todėl neatsižvelgiant į tai, ar bus patenkintas, ar ne atsakovės apeliacinis skundas, ji neturi pareigos mokėti jokios sumos ieškovui, o tai reiškia, kad neturi pareigos mokėti 19110 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

2. Už apeliacinį skundą atsakovė yra sumokėjusi 144 Lt žyminį mokestį kaip už neturtinį reikalavimą. Nors atsakovė yra santuokoje su G. K., tačiau teismo sprendimas yra priimamas konkretaus asmens atžvilgiu, todėl, net jei apeliacinis skundas būtų tenkintas, atsakovės turtinė padėtis nesikeis.

3. Visas atsakovės ir sutuoktinio turtas yra areštuotas. Be to, atsakovai turi du nepilnamečius vaikus. Ir nors atsakovų apeliacinių skundų reikalavimai ir pagrindimas skiriasi, tačiau žyminį mokestį tektų mokėti iš bendro šeimos biudžeto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies punkte numatytas taisykles. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantai ginčija visą teismo sprendimą, kuriuo buvo priteista iš atsakovo ieškovo naudai 1 511 000 Lt suma. Vadovaudamasis aukščiau minėtomis CPK normomis pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo, kad kiekvienas apeliacinis skundas turi būti apmokėtas 19 110 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.

Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalyje išvardytas išsamus sąrašas asmenų, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir prie tokių asmenų nėra priskirtini apeliantai, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovės K. K. argumentą, kad ji neturi pareigos mokėti žyminį mokestį.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo argumentus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimą, tinkamai įvertino apeliantų pateiktus duomenis, nurodytas aplinkybes bei atleido nuo didelės mokėtino žyminio mokesčio dalies, t.y. kiekvienas apeliantas vietoj 19 110 Lt žyminio mokesčio buvo įpareigotas sumokėti po 5000 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atleisti apeliantus nuo likusios žyminio mokesčio dalies ar numatyti dar mažesnę mokėtino žyminio mokesčio sumą kiekvienam iš apeliantų pagrindo nėra, priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį.

Atskiraisiais skundais atsakovas G. K. ir trečiasis asmuo M. P. prašo neatleidus nuo žyminio mokesčio, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo instituto siekiamus tikslus, sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, reikia nustatyti ne tik asmens sunkią turtinę padėtį, kaip būtiną žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygą, bet ir nustatyti, ar pakanka duomenų pagrįsti prielaidai, kad asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nustatė, kad apeliantai nėra nurodę jokių argumentų, iš kurių galima būtų spręsti apie būsimą tikėtiną minėtų apeliantų turtinės padėties pagerėjimą.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantus sumokėti už apeliacinius skundus po 5000 Lt žyminio mokesčio, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir nustatyti apeliantams K. K., G. K. ir M. P. terminą iki 2013 m. kovo 4 d. sumokėti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą žyminio mokesčio dalį.

TeisėjaiArtūras DriukasDanutė MilašienėVigintas Višinskis