- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-2752-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10667-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- Z. S., M. S.
- Ieškovas
- UAB „Promano LIT“
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3189-592/2013 pagal ieškovo UAB „Promano LIT“ ieškinį atsakovams M. S. ir Z. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Promano LIT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo, prašydamas iškeldinti atsakovus M. S. ir Z. S. iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų solidariai 872,6 Lt nuostolių ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-23 iš varžytynių įgijo nekilnojamąjį turtą, t. y. 1128/5128 dalis žemės sklypo ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovai, be ieškovo leidimo faktiškai gyvendami ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name ir nereaguodami į prašymus išsikraustyti, varžo ieškovo, kaip turto savininko, teises bei teisėtus interesus. Atsakovai ieškovui nemoka jokio nuomos mokesčio, neatlygintinai naudojasi tiekiama šiluma, elektra, vandeniu, komunalinėmis paslaugomis. Todėl ieškovas dėl neteisėto atsakovų elgesio patiria nuostolius. Ieškovas savo turtu negali naudotis, taip pat turto negali išnuomoti. Patirtus nuostolius ieškovas įvertino 872,6 Lt suma, kurią sudaro 800 Lt už 8 mėnesius negautų nuomos pajamų ir antstoliui sumokėti 72,6 Lt už pranešimo atsakovams dėl geranoriško išsikraustymo siuntimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Z. S. atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad 2012-01-05 mirus atsakovų tėvui H. S., ir jų sesei A. N. priėmus tėvo palikimą, paaiškėjo, jog tėvui nuosavybės teise priklausiusi 1128/5128 žemės sklypo dalis ir ant jos stovintys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), 2007-05-30 Žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartimi buvo parduoti D. J. Tačiau atsakovai iki tada, kai jų sesuo A. N. priėmė tėvo palikimą, apie turto savininko pasikeitimą nieko nežinojo. Atsakovai ir toliau gyveno jų tėvui nebepriklausančiame name, naudojosi ūkiniais pastatais, o naujasis turto savininkas jokių reikalavimų nereiškė. 2012-04-26 atsakovai gavo ieškovo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis 2012-02-23 varžytynių metu įsigijo D. J. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kuriuo buvo reikalaujama išsikelti. Tačiau 2007-05-30 Žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartyje atsakovų tėvo H. S. parašas galėjo būti padirbtas, o nuosavybės teisė į jam priklausiusį turtą D. J. vardu įregistruota neteisėtai, todėl buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovas yra įsitikinęs sandorio, kurio pagrindu jo tėvas neteko ginčo turto, neteisėtumu, savo teises gina tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso tvarka, todėl kol nė vienoje iš bylų nėra priimtas galutinis ir neginčijamas sprendimas, nemato pagrindo išsikraustyti iš ieškovui priklausančio turto.
Atsakovas M. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-02 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai ginčija ieškovo nuosavybės teises į žemės sklypą ir statinius. Ieškinys pareikštas dabartinio teisėto savininko, todėl nagrinėjamu atveju bylai neturi reikšmės aplinkybės apie ankstesnius savininkus ir jų sudarytus sandorius. Pagal CK 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ieškovo teisės varžomos tuo, kad atsakovai be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, ir ieškovas negali juo naudotis savo nuožiūra. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovus yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas konstatavo, kad yra ir visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai – atsakovų naudojimasis statiniais be teisėto pagrindo; kaltė – atsakovai tyčia (sąmoningai) neatlaisvina statinių; priežastinis ryšys (tarp neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių) – dėl neteisėtų veiksmų ieškovas negavo pajamų (nuompinigių) ir patyrė išlaidas, susijusias su atsakovų informavimu apie statinių atlaisvinimą, ir pripažino, jog ieškinio reikalavimas dėl 872,6 Lt nuostolių atlyginimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Z. S. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad teismas netyrė ir nevertino atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų ir tokiu būdu pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, bet ir šalių lygiateisiškumo principą. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai ginčija nuosavybės teises į žemės sklypą ir statinius; ieškinys pareikštas dabartinio teisėto savininko, todėl nagrinėjamu atveju bylai neturi reikšmės aplinkybės apie ankstesnius savininkus ir jų sudarytus sandorius. Ši išvada netgi prieštarauja atsakovo į bylą pateiktiems įrodymams, kurie patvirtina, jog atsakovo tėvo turto paveldėtoja, atsakovo sesuo A. N., savo pažeistas teises baudžiamosios ir civilinės teisės priemonėmis ėmė ginti iš karto, kai tik sužinojo apie nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą netekimo faktą. Nurodė, kad CK 4.96 str. 2 d. įtvirtinta, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad atsakovai apie ieškovo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą sužinojo tik gavę ieškovo pranešimą, kurį ieškovas išsiuntė tik 2012-04-26. Todėl nuomos mokestis geriausiu atveju ieškovo galėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai atsakovai raštu buvo informuoti apie tai, kad nekilnojamojo turto savininkas dabar yra ieškovas. Be to, ieškovas atsakovams niekada nesiuntė jokių PVM sąskaitų – faktūrų, kuriomis būtų reikalaujama sumokėti atitinkamo dydžio nuomos mokestį. Toks reikalavimas buvo pareikštas tik ieškiniu, kas, atsakovo įsitikinimu, negali būti pagrindas priteisti ieškovo nurodytą sumą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Promano LIT“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-02 sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad teismo išvada, jog nagrinėjamai bylai neturi reikšmės aplinkybės apie ankstesnius savininkus ir jų sudarytus sandorius, yra teisėta ir pagrįsta bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad: 1) jis yra turto savininkas; 2) jo teisės yra pažeistos. Taigi savininkas, šiuo atveju ieškovas UAB „Promano LIT“, neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Ieškovo nuosavybės teises patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas, o faktą, kad atsakovai varžo savininko teises, patvirtino ir patys atsakovai tiek atsiliepime, tiek apeliaciniame skunde. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama tai, kad ieškovas yra sąžiningas turto įgijėjas, taip pat nėra ginčijamos varžytynės, kurių metu ieškovas ir įgijo nuosavybės teises į turtą. CK 4.96 str. 4 d. nustatytas draudimas išreikalauti daiktą iš asmens, įgijusio jį teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Priverstinį daikto pardavimą vykdo valstybės įgaliotas pareigūnas, antstolis, ir ši aplinkybė sukuria daikto pardavimo teisėtumo prezumpciją. Taigi, kai turtas įgytas iš varžytynių, jis negali būti išreikalautas net ir tuo atveju, kai yra prarastas dėl nusikaltimo. Vadinasi, nesvarbi yra kitų bylų, kurias ketina inicijuoti apelianto sesuo, baigtis, kadangi šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino byloje nedalyvaujančio asmens, t. y. apelianto sesers A. N., veiksmų, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjama byla. Todėl ir atsakovo pateikti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus. Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo duomenis apie Vilniaus apygardos teismui pareikštą ieškinį dėl nuosavybės teisės ginčijimo, tačiau ieškovas tokio ieškinio nėra gavęs, nors jame nurodytas trečiuoju asmeniu. Ieškiniu nebuvo prašoma priteisti nuomos mokestį, todėl ieškovas neturėjo pareigos apeliantui siųsti sąskaitas už nuomą. Ieškiniu buvo reikalaujami nuostoliai, t. y. negautos pajamos. Taigi apeliantas, klaidingai sutapatindamas žalą su nuoma, nepagrįstai kvestionuoja teisingą sprendimą. Apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantas apie faktą, jog turtas jo tėvui nebepriklauso, sužinojo tik gavęs UAB „Promano LIT“ pranešimą, prieštarauja paties apelianto atsiliepime į ieškinį nurodytoms aplinkybėms, t. y. minėtą faktą A. N. sužinojo priėmusi palikimą. Taigi jau nuo 2012 m. vasario mėn. apeliantas iš savo sesers žinojo, kad neteisėtai naudojasi kitam asmeniui priklausančiu turtu – varžo savininko teises.
Atsakovas M. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas UAB „Promano LIT“ iš 2012-02-23 įvykusių varžytynių įgijo 1128/5128 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jos stovinčiais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuosavybės teisė į šį turtą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2012-03-09 (t. 1, b. l. 8-12). Iš 2012-07-10 Vilniaus miesto savivaldybės Pilaitės seniūnijos pažymos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravę atsakovai M. S. ir Z. S. (t. 1, b. l. 34). 2012-08-05 atsakovams buvo įteiktas 2012-07-11 ieškovo pranešimas, kuriuo reikalaujama išsikelti iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 35-38). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai ginčija ieškovo nuosavybės teises į iš varžytynių įgytą nekilnojamąjį turtą. Kadangi daikto savininkas prašo iškeldinti atsakovus iš jam priklausančio daikto, pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliantas Z. S. skunde teigė, kad teismo padaryta išvada, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai ginčija nuosavybės teises į žemės sklypą ir statinius; ieškinys pareikštas dabartinio teisėto savininko, todėl nagrinėjamu atveju bylai neturi reikšmės aplinkybės apie ankstesnius savininkus ir jų sudarytus sandorius, yra nepagrįsta ir prieštarauja atsakovo į bylą pateiktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą vertina kritiškai. Nagrinėjamoje byloje atsakovais yra M. S. ir Z. S. Būtent šie asmenys neteisėtai naudojasi ieškovui UAB „Promano LIT“ nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), taigi pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę. Dėl atsakovų veiksmų UAB „Promano LIT“ negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti savo nuožiūra. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis ieškovo nuosavybės teisė atsakovų nėra ginčijama. Atsakovas į bylą pateikė A. N. ieškinio dėl ginčo objekto pirkimo pardavimo sutarties ginčijimo kopiją, tačiau šis ieškinys yra grąžintas Vilniaus apygardos teismo 2013-06-04 nutartimi byloje Nr. 2-3706-115/2013, be to ieškovo teisę naudotis turtu pažeidžia ne A. N., o atsakovai.
Apeliaciniame skunde atsakovas Z. S. taip pat nurodė, jog teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad atsakovai apie ieškovo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą sužinojo tik gavę ieškovo pranešimą, kurį ieškovas išsiuntė tik 2012-04-26. Todėl negautas nuomos mokestis geriausiu atveju ieškovo galėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai atsakovai raštu buvo informuoti apie tai, kad nekilnojamojo turto savininkas dabar yra ieškovas. Šis skundo argumentas prieštarauja atsiliepime į ieškinį nurodytai faktinei aplinkybei, jog priėmusi palikimą atsakovų sesuo, taigi ir atsakovai sužinojo, kad ginčo turtas jų tėvui nebepriklauso (t. 1, b. l. 45). Iš byloje esančio liudijimo, matyti, kad, mirus H. S., jo duktė A. N. palikimą priėmė 2012-02-21 (t. 1, b. l. 53). Ieškovas UAB „Promano LIT“ turtą iš varžytynių įgijo 2012-02-23 (t. 1, b. l. 10). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai paskaičiavo, o teismas priteisė netiesioginius nuostolius, t. y. dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negautas pajamas, už aštuonis mėnesius (nuo 2012-02-24 iki 2012-10-26), todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas. CK 6.249 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, jog jei asmuo iš savo neteisėtų veiksmų (neatlaisvinimo ieškovo nuosavybės) gavo naudos, t.y. sutaupė nuomos mokestį, atitinkamai jo gauta nauda kreditoriaus (ieškovo) reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Kadangi apeliantas nemoka nuomos mokesčio už naudojimąsi ieškovo nuosavybe, taip sutaupydamas, jo dėl neteisėto elgesio gauta nauda pripažintina ieškovo, kurio teisės buvo pažeistos, žala (CK 6.249 str. 2 d.). Ieškovas yra nekilnojamojo turto bendrovė, kurio komercinė veikla susijusi su turto nuoma, pirkimu-pardavimu, todėl turtą įsigijo siekdamas gauti iš jo naudos, t.y. jį nuomoti, ar parduoti, tuo tarpu apeliantas šią teisę neteisėtai apribojo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutarė:
Atsakovo Z. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.