- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-297-579-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00483-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- M. S., L. B., V. M., A. U.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaivai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nuteistųjų M. S., L. B., V. M. bei A. U. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. S. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: 1) per visą paskirtosios bausmės laiką tęsti registraciją darbo biržoje arba dirbti; 2) per keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per visą paskirtosios bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 48 str. 3 d., M. S. privalo: 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010-10-06 iki 2010-10-08.
L. B. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: 1) per visą paskirtosios bausmės laiką tęsti registraciją darbo biržoje arba dirbti; 2) per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per visą paskirtosios bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 48 str. 3 d., L. B. privalo: 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
V. M. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
A. U. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir nubausti 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Iš M. S., L. B., V. M. ir A. U. solidariai priteista 1000 litų V. Č. ir 3000 litų J. Č. neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 3 d., apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su L. B., V. M. ir A. U., viešoje vietoje – bare, esančiame Vaitkaus gatvėje Nr. 82, Prienuose, įžūliais veiksmais pasireiškusiais tuo, kad pašalinių asmenų akivaizdoje, jis smogė nemažiau vieną kartą kumštimi bei užsimojo suduoti vieną kartą mediniu suolu V. Č. į galvą, vieną kartą smogė J. Č. į veidą, tuo tarpu L. B. vieną kartą smogė V. Č. į veidą bei V. M. tris kartus smogė kumštimi ir vieną kartą spyrė koja J. Č. į veidą, be to tęsdami savo įžūlius veiksmus išėję į aikštelę, esančią prie baro, nemažiau penkis kartus jis smogė kumštimi ir du kartus spyrė koja V. Č. į veidą, tuo tarpu V. M. vieną kartą smogė kumštimi V. Č. į veidą bei nemažiau du kartus smogė kumštimi ir šešis kartus spyrė koja J. Č. į veidą, o A. U. vieną kartą spyrė J. Č. į krūtinę bei vieną kartą spyrė koja V. Č. į galvą, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, V. Č. pasireiškusį kairio žando sumušimu, paviršine muštine žaizda kairiajame smilkinyje, odos nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis veide, o J. Č. pasireiškusį, muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje ir apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties šaknies lūžimu, nosies kaulų lūžimu, lengvos formos traumine galvos smegenų liga, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
L. B. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 3 d., apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su V. M., M. S., viešoje vietoje - bare, esančiame Vaitkaus gatvėje Nr. 82, Prienuose, įžūliais veiksmais pasireiškusiais tuo, kad pašalinių asmenų akivaizdoje, jis vieną kartą smogė V. Č. į veidą, tuo tarpu V. M. tris kartus smogė kumštimi ir vieną kartą koja spyrė J. Č. į veidą bei M. S. smogė nemažiau vieną kartą kumštimi bei vieną kartą užsimojo smogti mediniu suolu V. Č. į galvą, vieną kartą smogė J. Č. į veidą, tokiais bendrais veiksmais jis padarė nukentėjusiajam V. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio žando sumušimu, paviršine muštine žaizda kairiajame smilkinyje, odos nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis veide, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
V. M. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 3 d., apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su L. B., M. S. ir A. U., viešoje vietoje - bare, esančiame Vaitkaus gatvėje Nr. 82, Prienuose, įžūliais veiksmais pasireiškusiais tuo, kad pašalinių asmenų akivaizdoje, jis tris kartus smogė kumštimi ir vieną kartą spyrė koja J. Č. į veidą, tuo tarpu L. B. vieną kartą smogė V. Č. į veidą bei M. S. smogė nemažiau vieną kartą kumštimi bei vieną kartą užsimojo smogti mediniu suolu V. Č. į galvą, vieną kartą smogė J. Č. į veidą, be to tęsdami savo įžūlius veiksmus išėję į aikštelę, esančią prie baro, jis vieną kartą smogė kumštimi V. Č. į veidą bei nemažiau du kartus smogė kumštimi ir šešis kartus spyrė koja J. Č. į veidą, o tuo tarpu M. S. nemažiau penkis kartus smogė kumštimi ir du kartus spyrė koja V. Č. į veidą, o A. U. vieną kartą spyrė J. Č. į krūtinę bei vieną kartą spyrė koja V. Č. į galvą, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, V. Č. pasireiškusį kairio žando sumušimu, paviršine muštine žaizda kairiajame smilkinyje, odos nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis veide, o J. Č. pasireiškusį, muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje ir apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties šaknies lūžimu, nosies kaulų lūžimu, lengvos formos traumine galvos smegenų liga, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
A. U. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas už, kad 2010 m. spalio 3 d., apie 13.30 val., veikdamas bendrai su V. M. ir M. S., viešoje vietoje - aikštelėje prie baro, esančio Vaitkaus gatvėje Nr. 82, Prienuose, įžūliais veiksmais pasireiškusiais tuo, kad pašalinių asmenų akivaizdoje, jis vieną kartą spyrė J. Č. į krūtinę bei vieną kartą spyrė koja V. Č. į galvą, o tuo tarpu M. S. nemažiau penkis kartus smogė kumštimi ir du kartus spyrė koja V. Č. į veidą, V. M. vieną kartą smogė kumštimi V. Č. į veidą bei nemažiau du kartus smogė kumštimi ir šešis kartus spyrė koja J. Č. į veidą, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus, V. Č. pasireiškusį kairio žando sumušimu, paviršine muštine žaizda kairiajame smilkinyje, odos nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis veide, o J. Č. pasireiškusį, muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje ir apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties šaknies lūžimu, nosies kaulų lūžimu, lengvos formos traumine galvos smegenų liga, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingos bausmės paskyrimo pakeisti: M. S. skirti 90 parų arešto, L. B. – 10 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus: per visą paskirtosios bausmės laiką tęsti registraciją darbo biržoje arba dirbti; per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per visą paskirtosios bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. V. M. skirti 50 parų arešto, A. U. – 8 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Nukentėjusiojo V. Č. civilinį ieškinį dėl fizinės ir neturtinės žalos (10 000 litų) tenkinti (dėl fizinės žalos tokioje apimtyje, kiek paremta dokumentais, dėl neturtinės žalos pilnai). Nukentėjusiojo J. Č. civilinį ieškinį dėl fizinės ir neturtinės žalos (40 000 litų) tenkinti (dėl fizinės žalos tokioje apimtyje, kiek paremta dokumentais, dėl neturtinės žalos pilnai).
Skunde nurodyta, kad teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, gana išsamiai išanalizavo visų nuteistųjų veiksmus, kiek jie atitinka BK 284 str. 1 d. tačiau teismas, M. S. ir V. M. už nusikaltimo padarymą parinkdamas bausmės rūšį, o nuteistiesiems L. B. ir A. U. nustatydamas paskirtos bausmės rūšies dydį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 41 str. 2 d., 54 str. 2 d., dėl ko paskyrė aiškiai neteisingas, per švelnias bausmes, todėl nuosprendis keistinas.
Skunde teigiama, kad dėl aiškaus žmogaus bei visuomenės negerbimo, nesant rimto pagrindo, nuteistieji, būdami išgėrę, nekontroliuodami savo emocijų, pykčio proveržių vedami, elgėsi įžūliai tiek baro viduje, tiek, tęsdami nusikalstamą veiką, lauke prie baro, įtūžio pasėkoje, be jokios dingsties panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, matant aplinkiniams, tame tarpe nepilnamečiams vaikams, dėl ko, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, ką būtent patvirtina specialisto išvados, pateiktos byloje. Teismas pagrįstai akcentavo, kad nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai, jie aiškiai suvokė, kad smūgiuojant rankomis, mediniu suolu, spardant į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą, gali sukelti ypatingai sunkias, negrįžtamas pasekmes, jų nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laikotarpį, nurodo, kad itin agresyvūs buvo M. S. ir V. M., jų elgesys buvo žymiai brutalesnis, lyginant su kitų nuteistųjų veiksmais, tačiau į šias aplinkybes skiriant bausmes nuteistiesiems teismas atsižvelgė nepakankamai. Teismas dalinai analizavo ir nuteistųjų teistumus bei nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus, kas rodo jų polinkį nusikalsti, tačiau šios analizės, visiškai nesusiejo su skirtinomis nuteistiesiems bausmėmis.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog nenustatyta nė vieno nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų LR BK 59 str., o nustatyta M. S., L. B. ir V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta LR BK 60 str., 1 d. 9 p., kad jie nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmes nuteistiesiems šių aplinkybių teismas taip pat tinkamai neįvertino ir tuo buvo pažeisti BK 61 str. 1, 2 d. reikalavimai atsižvelgti į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą ir jų santykį ir tai įvertinus parinkti bausmės rūšį bei nustatyti skiriamos bausmės dydį.
Nuteistajam M. S., kuris praeityje teistas tris kartus, jo teistumai neišnykę, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kas aiškiai prieštarauja BK 41 str. numatytai bausmės paskirčiai nubausti asmenį, sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ir kt. Nuteistasis L. B. praeityje taip pat teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau teismas, nepakankamai įvertinęs nuteistojo asmenybę, kitas skunde minėtas aplinkybes jam paskyrė aiškiai neteisingą savo dydžiu, per švelnią 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nuteistasis V. M. nors ir neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, kaip teisingai nustatė teismas, veikos darymo metu jis buvo itin agresyvus, tačiau teismas, tinkamai šių aplinkybių neįvertinęs, jam paskyrė pačią švelniausią savo rūšimi iš BK 284 str. l d. sankcijoje numatytų bausmių – viešuosius darbus, kas taip pat prieštarauja BK 41 str. 2 d. numatytoms nuostatoms. Nuteistasis A. U. padarė smurtinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas bendrininkaujant, brutaliai, jo nusikalstama veika buvo tęstinė (pradžioje nukentėjusiuosius mušė ir spardė kavinės patalpoje, vėliau lauke) kas taip pat prieštarauja LR BK 41 str. 2 d. numatytoms nuostatoms.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: vietoj aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmės paskirti keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, teismo paskirtus įpareigojimus panaikinti.
Apeliantas nurodė, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, ji nėra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo kad jo veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertino savo elgesį, gera valia atlygino valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo J. Č. gydymą. Taip pat norėjo atlyginti žalą ir patiems nukentėjusiesiems, tačiau jie kategoriškai atsisakė bendrauti su juo. Jis sutinka per kuo trumpiausią laiką atlyginti teismo priteistus civilinius ieškinius. Be to, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat ir teismo posėdžio metu, jis davė nuoseklius ir išsamius parodymus, padėjo tyrimui atskleisti visas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Visa tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į kurias teismas skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė, tuo grubiai pažeisdamas bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.
Skunde nurodyta, kad teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog po šio nusikaltimo padarymo jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d., kas rodo, kad jis savo antivisuomeninių nuostatų nekeičia, yra linkusi nusikalsti asmenybė, išvadų dėl įstatymų laikymosi iš ankstesnių teistumų nepadarė. Tačiau byloje tokių duomenų nėra, nuosprendžio paskelbimo dieną jam jokie įtarimai pareikšti nebuvo, jokių kitų nusikaltimų nėra padaręs. Akivaizdu, kad teismas skirdamas jam bausmę, grubiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Įvykio dieną jo veiksmus lėmė tarp jo ir nukentėjusiojo V. Č. įvykęs žodinis konfliktas, bet ne noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, tikrai nesiekiau priešpastatyti savęs aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Tačiau savo kaltės jis neneigia ir tikslo išvengti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus neturi. Jo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus viešuosius darbus, kuriuos jis sutinka dirbti.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. B. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: jam skirtą keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į keturių mėnesių viešuosius darbus, panaikinant jam skirtus įpareigojimus.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuosprendis yra neteisėtas, todėl keistinas, nes jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai nelaikė tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuoširdžiai gailisi, kad siekdamas baigti konfliktą bei gindamas draugą, vieną kartą sudavė nukentėjusiajam V. Č.. Apelianto nuomone, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir gera valia atlygino žalą valstybinei ligonių kasai (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme pasireiškė tik buvimu nusikaltimo padarymo vietoje bei vieno smūgio sudavimu nukentėjusiajam V. Č., jokių aktyvių veiksmų kito nukentėjusiojo, J. Č., atžvilgiu jis neatliko. Atsižvelgiant į tai, buvo pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad laisvės apribojimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Jo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam viešuosius darbus, kuriuos jis sutinka dirbti. Be to, viešųjų darbų atlikimas tapatus teismo paskirtam įpareigojimui per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Viešieji darbai atliekami ir minėtose įstaigose, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam viešuosius darbus. Tai, kad jis teisiamas antrą kartą, neužkerta teismui kelią skirti viešuosius darbus, be to, pirmą kartą buvo teisiamas už finansinį nusikaltimą. Anksčiau nebuvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, ar fizinio smurto pavartojimą. Yra registruotas darbo biržoje, pragyvena iš atsitiktinių darbų, išlaiko mažametę dukrą. Paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka BK 54 str. nurodytų bausmės skyrimo pagrindų, protingumo kriterijaus ir prieštarauja BK 41 str. įtvirtintam teisingumo principui, nėra tinkama teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir suvaržo jo teises labiau, negu to reikia bausmės tikslams pasiekti, o tai prieštarauja teisinės valstybės principui.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: paskirtą šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, sutrumpinti iki trijų mėnesių.
Apeliantas nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 284 str. 1 d., tačiau skirdamas šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, grubiai pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., kadangi neatsižvelgė nė į vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų nevertino. Be to, teismas jo veikoje neįžvelgė lengvinančių aplinkybių, nors LR BK 59 str. 2 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai, kad jis sulaukęs brandaus amžiaus, nė karto nesusikalto, teisiamas pirmą kartą, tik du kartus baustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino, rodo jo mažesnį pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo yra praėjęs nemažas laiko tarpas, tačiau ir po nusikaltimo padarymo jis gyvena dorai, sąžiningai, laikosi įstatymų, jų nepažeidinėja. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad jis nėra linkęs nusikalsti ir kad ši nusikalstama veika buvo tikrai atsitiktinė. Be to, sutinkamai su LR BK 59 str. 1 d. 2 p. lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl šio labai gailisi, tačiau teismas visiškai nepagrįstai tai nepripažino lengvinančia aplinkybe, motyvuojant tuo, kad tik esantis vaizdo įrašas jį privertė sakyti tiesą. Tai neatitinka objektyviai tiesai, kadangi nuo pat pirmosios apklausos jis davė išsamius ir nuoseklius parodymus, juos pakartojo ir teisme, jokio tikslo išsisukinėti ar išvengti atsakomybės neturėjo. Skiriant bausmę neatsižvelgta, kad jo veikoje buvo dar viena lengvinanti aplinkybė - jis atlygino valstybinei ligonių kasai už J. Č. gydymą. Būtų atlyginęs ir nukentėjusiesiems, tačiau jų netenkino siūloma suma. Su teismo priteistas civiliniais ieškiniais sutinka visiškai, atlygins juos įsiteisėjus nuosprendžiui. Atsižvelgiant į tai, kad jis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tinkamai įvertino šiuos savo veiksmus, dėl jų gailisi, teisiamas pirmą kartą, buvo pagrindas jam paskirti trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę.
Nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą nubausti jį vieno mėnesio viešaisiais darbais.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jam inkriminuotas nusikaltimas buvo atsitiktinis jo neigiamas poelgis, netinkama reakcija į susidariusią situaciją bei nederamas būdas sustabdyti kilusį konfliktą. Tačiau jokiais savo veiksmais konfliktinės situacijos jis neišprovokavo, iš anksto neplanavo nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio normų, tai įvyko spontaniškai dėl susiklosčiusių aplinkybių. Jo veiksmus išprovokavo patys nukentėjusieji, kadangi J. Č. pirmas jam smogė į veidą, ko pasėkoje jam buvo sulaužyta nosis, atsirado kraujosruvos po abejomis akimis. Be to, V. Č. jam taip sudavė ranka į petį. Baimindamasis dar labiau nukentėti, jis pats sudavė nukentėjusiesiems, šio fakto neneigia ir labai gailisi, kad nesusitvardė. Sutinka atlyginti teismo priteistą turtinę žalą nukentėjusiesiems. Atsižvelgiant į tai, kad jis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tinkamai įvertino šiuos savo veiksmus, dėl jų gailisi, buvo pagrindas paskirti vieno mėnesio viešuosius darbus. Jo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimas rodo jo mažesnį pavojingumą bei galimybę švelninti jam paskirtą bausmę. Teismas nuosprendyje nepasisakė, apie jo veiką lengvinančias aplinkybes, nors kaltės pripažinimas bei gailėjimasis yra lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) Be to, jis atlygino savo dalį už nukentėjusiojo J. Č. gydymą valstybinei ligonių kasai, kas taip pat yra jo veiką lengvinanti atsakomybė ( LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nukentėjusieji nesutiko su jo bei kitų kaltinamųjų siūlymu susitaikyti bei atlyginti jiems padarytą žalą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, kad skirdamas bausmę teismas turi atkreipti dėmesį, jog kaltininkas yra ne tik nusikalstamos veikos subjektas, bet ir nubaudimo objektas. Vertindamas kaltąjį asmenį, kaip nubaudimo objektą, teismas įvertina ir daugelį įstatyme nenumatytų individo požymių: socialinį asmenybės vaidmenį ir ryšius, vertybines orientacijas, psichologines savybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos ir t.t. Skirdamas bausmę, teismas gali atsižvelgti į kitus asmenybę charakterizuojančius požymius: amžių, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Tačiau teismas, paskirdamas jam net keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatsižvelgė į jo jauną amžių, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, kas apibūdina jį kaip nelinkusį nusikalsti. Bausmės tikslai bus visiškai pasiekti paskyrus jam vieno mėnesio viešuosius darbus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų atmesti. Nuteistųjų gynėja prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o vyriausiojo prokuroro atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų: M. S., L. B., V. M. ir A. U. skundai atmestini.
Visi apeliantai prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo M. S., L. B., V. M. ir A. U. nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d., tačiau neteisingai paskyrė jiems bausmę, dėl ko nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 2 p.).
Dėl Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo.
Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto pozicija, jog nuteistiesiems M. S., L. B., V. M. ir A. U. paskirtos aiškiai per švelnios bausmės savo rūšimi ir dydžiu, skundžiamą nuosprendį keičia, kad būtų tinkamai įgyvendintas teisingumo principas.
Skiriant bausmę M. S., parenkant jos rūšį ir nustatant dydį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę bei veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. S. buvo vienas iš aktyviausių ir brutaliausių viešosios tvarkos pažeidėjų, elgdamasis įžūliai, panaudojo fizinį smurtą abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Bylos duomenys patvirtina, kad M. S. šį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą taip pat už tyčinį analogišką nusikaltimą (viešosios tvarkos pažeidimą), kas pagal BK 27 str. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Ne kartą M. S. buvo baustas ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis M. S. yra linkęs nusikalsti, pažeidinėti įstatymus, nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir pirmosios instancijos teismo jam parinkta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, teisėjų kolegijos nuomone, nebus efektyvi siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 str. 2 d.). Siekiant įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, M. S. skirtina didesnė už vidurkį arešto bausmė.
BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. M. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro skundo argumentu, jog nenustatyta M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog M. S. iki nuosprendžio priėmimo savanoriškai atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai. Ir tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p. Nors M. S. nėra atlyginęs žalos nukentėjusiesiems, tačiau baudžiamasis įstatymas leidžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį žalos, svarbu kad šiuos veiksmus asmuo padaro savo noru. Įvertinus tai ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kurios jau aptartos, M. S. skirtina artima vidurkiui arešto bausmė (BK 49 str. 3 d.)
Skirdamas laisvės apribojimo bausmę L. B., pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus nustatydamas jos dydį. L. B. asmenybė bei jo veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu leidžia daryti išvadą, kad jam paskirta savo dydžiu aiškiai per švelni bausmė. Byloje nustatyta, kad L. B. viešoje vietoje elgėsi įžūliai, smogė nukentėjusiajam V. Č. į veidą, savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Bylos duomenys patvirtina, kad tyčinę nusikalstamą veiką jis padarė būdamas anksčiau teistas ir turėdamas neišnykusį bei įstatymų tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą, kas pagal BK 27 str. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Be to, L. B. baustas ir administracine tvarka. Šio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. B. yra linkęs nusikalsti bei daryti teisės pažeidimus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės dydis – keturi mėnesiai laisvės apribojimo, teisėjų kolegijos nuomone, nebus efektyvus siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 str. 2 d.). Siekiant įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, L. B. skirtina griežtesnė bausmė, paliekant tuos pačius BK 48 str. numatytus įpareigojimus ir draudimus.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro skundo argumentu, jog nenustatyta L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog L. B. iki nuosprendžio priėmimo savanoriškai atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai ir tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p. Nors L. B. nėra atlyginęs žalos nukentėjusiesiems, tačiau baudžiamasis įstatymas leidžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį žalos, svarbu kad šiuos veiksmus asmuo padaro savo noru.
Skiriant bausmę V. M., parenkant jos rūšį ir nustatant dydį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę bei jo veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. M. buvo vienas iš aktyviausių viešosios tvarkos pažeidėjų, elgdamasis įžūliai jis tris kartus smogė kumščiu ir koja spyrė nukentėjusiajam V. Č. į veidą, išėjęs į lauką tęsė savo brutalius veiksmus, smogė kumščiu V. Č. ir spyrė šešis kartus J. Č. į veidą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams. Bylos duomenys patvirtina, kad V. M. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, nedirba. Yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo aktyvius veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo jam parinkta bausmės rūšis, viešieji darbai, yra aiškiai per švelni, ji nebus efektyvi siekiant asmenį nubausti. Siekiant įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, V. M. skirtina griežtesnė BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas.
BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. V. kaip jau minėta, yra nustatyta V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p., tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro skundo argumentu, jog nenustatyta V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. M. iki nuosprendžio priėmimo savanoriškai atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai. Ir tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p. Nors V. M. nėra atlyginęs žalos nukentėjusiesiems, tačiau baudžiamasis įstatymas leidžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį žalos, svarbu kad šiuos veiksmus asmuo padaro savo noru. Įvertinus tai ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kurios jau aptartos, V. M. skirtina mažesnė už vidurkį arešto bausmė (BK 49 str. 3 d.).
Skirdamas viešųjų darbų bausmę A. U., pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir aiškiai netinkamai nustatė jos dydį. A. U. asmenybė ir jo veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu leidžia daryti išvadą, kad jam paskirta per aiškiai per švelni savo dydžiu bausmė. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad A. U. elgėsi įžūliai, panaudojo fizinį smurtą abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, spirdamas J. Č. į krūtinę ir V. Č. į galvą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. A. U. teisiamas pirmą kartą, tačiau 4 kartus baustas administracine tvarka, kas leidžia jį charakterizuoti kaip teisės normas pažeisti linkusią asmenybę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės dydis – du mėnesiai viešųjų darbų, teisėjų kolegijos nuomone, nebus efektyvus siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 str. 2 d.). Siekiant įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, A. U. skirtina griežtesnė bausmė.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro skundo argumentu, jog nenustatyta A. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. U. iki nuosprendžio priėmimo savanoriškai atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai ir tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p. Nors A. U. nėra atlyginęs žalos nukentėjusiesiems, tačiau baudžiamasis įstatymas leidžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį žalos, svarbu kad šiuos veiksmus asmuo padaro savo noru.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta prokuroro skundo reikalavimą tenkinti nukentėjusiųjų V. Č. ir J. Č. civilinius ieškinius (dėl fizinės žalos tokioje apimtyje, kiek paremta dokumentais, dėl neturtinės žalos pilnai). Visų pirma pažymėtina, kad šis skundo reikalavimas visiškai neargumentuotas ir nepagrįstas jokiais motyvais. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai tik dėl neteisingai paskirtos bausmės, o apie žalos atlyginimą nieko nenurodyta, todėl lieka neaišku, kodėl apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius iš dalies.
Dėl nuteistųjų M. S., L. B., V. M. ir A. U. apeliacinių skundų.
Apeliantai M. S. ir L. B. nesutinka su jiems paskirtos bausmės rūšimi, o V. M. ir A. U. su paskirtos bausmės dydžiu ir apeliaciniais skundais prašo paskirti švelnesnes bausmes. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, jau pasisakė dėl bausmių nuteistiesiems, ir padarytos išvados patvirtina, kad švelninti bausmes apeliantams nėra teisėto pagrindo.
Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino M. S., L. B., V. M. ir A. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jie kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog kaltės pripažinimas turi būti ne savitikslis dalykas, siekiant palengvinti savo padėtį, o nuoširdus, rodantis kaltės suvokimą, kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir jos sukeltus padarinius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir laiko, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamu atveju pažeistas nebuvo. Byloje nepakanka duomenų nustatyti, jog M. S., L. B., V. M. ir A. U. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes nuoširdus gailėjimasis kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis J. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji jo neatsiprašė, žalos neatlygino.
Apeliantas V. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas BK 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes, tuo pagrindu skunde pažymėdamas, kad yra brandaus amžiaus ir nė karto nenusikaltęs, teisiamas pirmą kartą, tik du kartus baustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino, po nusikaltimo padarymo elgiasi dorai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakomybę lengvinančių tiek ir sunkinančių aplinkybių pripažinimas yra išskirtinai teismo prerogatyva. Į apelianto nurodytas aplinkybes atsižvelgta skiriant jam bausmės dydį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., teismas
nusprendžia:
nuteistųjų M. S., L. B., V. M. ir A. U. apeliacinius skundus atmesti.
Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendį pakeisti:
M. S. už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
L. B. už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą skirti 9 (devynerių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį 1) per visą paskirtosios bausmės laiką tęsti registraciją darbo biržoje arba dirbti; 2) per du mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per visą paskirtosios bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.
V. M. už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
A. U. už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą skirti 7 (septynerių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.