Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-01-21 · Civilinė byla Nr. 2A-58-123/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
2A-58-123/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Albina Pupeikienė
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
Skuodo rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Gintautas Daugėla, Gintaras Žičkus
Kategorijos
  • 11.9.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-58-123/2010

Teisėjas H. A. Markevičius Procesinio sprendimo kategorija

11.9.12; 11.11; 121.18;

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. sausio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, dalyvaujant ieškovės I. B. atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, atsakovės Skuodo rajono savivaldybės atstovui advokatui Gintarui Žičkui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovėms Skuodo rajono savivaldybei, (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo sutarties nutraukimo, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2008-04-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) direktorės I. B. atšaukimo iš užimamų pareigų“ ir atsakovės Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2006-09-08 sudarytos su ja darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą 2008-04-30 neteisėtais; priteisti jai iš atsakovės neišmokėtą trijų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 12 091 Lt ? išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 8 061,06 Lt vidutinį darbo užmokestį už 2 mėnesių įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpį, 48 362,76 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2009-05-13 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei Skuodo rajono savivaldybei 3 540 Lt advokato pagalbos išlaidų, priteisė iš ieškovės atsakovei (duomenys neskelbtini) 3 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovė buvo atšaukta iš pareigų pagal (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytą tvarką, kuri neprieštaravo Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) nuostatoms. Teismas nurodė, kad Savivaldybės tarybos nariai pakankamai buvo susipažinę su motyvuotu savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu, jie nereikalavo papildomo laiko pasirengti šio klausimo svarstymui, dėl ieškovės atleidimo vyko diskusija ir balsavimas, sprendimas atšaukti ieškovę iš direktorės pareigų buvo priimtas daugumos Tarybos narių, todėl tarybos veiklos reglamentas nebuvo pažeistas. Visi ieškovės atleidimo motyvai išdėstyti Savivaldybės administracijos direktoriaus motyvuotame siūlyme, kuris yra Savivaldybės Tarybos 2008-04-24 sprendimo neatskiriama dalis. Pagrindinis ieškovės atleidimo motyvas – ieškovė neteko įmonės savininko pasitikėjimo, todėl įmonės savininkui atsirado būtinybė kuo greičiau ieškovę atšaukti iš direktorės pareigų. Savivaldybės Taryba atleido ieškovę pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 124 straipsnio 1 punktą – darbo sutartį nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. remiantis VSĮ 17 str. 28 p., VSĮĮ 4 str. 4 d. 3 p. ir 11 str. 7 d. Šiuose įstatymuose, taip pat ir DK 124 str., darbuotojo įspėjimo terminas nenumatytas. DK 124 str. nekonkretizuoja, ar šiuo atveju darbo sutartis nutraukiama esant darbuotojo kaltei, ar jos nesant, to nereikalauja ir VSĮ 17 str. 28 p., VSĮĮ 4 str. 4 d. 3 p. ir 11 str. 7 d. nuostatos. Teismas konstatavo, kad ieškovė buvo teisėtai ir pagrįstai atleista iš darbo, motyvuotame sprendime buvo nurodyti tinkami įstatymai, kuriais vadovaujantis ji buvo atleista iš darbo. Ieškovei išmokėta jos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka neprieštarauja DK 140 str. 2 d. nuostatai. Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ir neviršydamas LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, atsakovės (duomenys neskelbtini) advokato pagalbos išlaidas sumažino.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-05-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teigia, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas. Nurodo, kad savivaldybės taryba neturėjo teisės atleisti jos iš pareigų, nes ją turėjo atleisti administracijos direktorius motyvuotu sprendimu savivaldybės tarybai pritarus. (duomenys neskelbtini) įstatuose nurodyta atleidimo tvarka visiškai neatitinka VSĮĮ, Vyriausybės 2007-06-19 nutarimo Nr. 642 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės ir savivaldybės įmonėse. Priimant sprendimą dėl jos atšaukimo iš pareigų buvo pažeistas savivaldybės tarybos reglamentas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Savivaldybės tarybos reglamentas nebuvo pažeistas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atleidimo motyvai išdėstyti administracijos direktoriaus siūlyme ir ji buvo atleista dėl kažkokių pažeidimų. Savivaldybės administracijos direktorius nepriėmė motyvuoto sprendimo dėl atleidimo, o nepagrįstai pateikė motyvuotą siūlymą. Teigia, kad buvo atleista darbdavio iniciatyva ir nesant jos kaltės, todėl atsakovė turėjo ją įspėti prieš atleidimą prieš du mėnesius. Teismas nepagrįstai (duomenys neskelbtini) įtraukė atsakove, nes reikalavimų šiai atsakovei nebuvo pareikšta. Teismas neturėjo pagrindo priteisti atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidų, nes jos nepagrįstos. Nurodo, kad buvo pažeista jos teisė gintis, teismas neteisėtai savo iniciatyva išsireikalavo iš prokuratūros įrodymus apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir šalių lygiateisiškumo principus, buvo šališkas atsakovei.

Atsiliepimas

Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas išsiaiškino ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad VSĮ 17 straipsnio 28 punkto nuostata, specialusis VSĮĮ bei (duomenys neskelbtini) įstatai suteikia Skuodo rajono savivaldybės tarybai teisę priimti sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) vadovo atšaukimo iš pareigų, todėl ieškovę iš pareigų atšaukė tinkamas organas. Nurodo, kad ieškovė neteisingai teigia, kad papildyti darbotvarkę siūlė savivaldybės meras, nes savivaldybės tarybos narių koalicija išreiškė savo valią pritarti savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymui atšaukti ieškovę iš užimamų pareigų ir papildyti tarybos posėdžio darbotvarkę šiuo klausimu. Ieškovė dalyvavo tarybos posėdyje, pateikė savo paaiškinimus, sprendimas buvo priimtas daugumos Tarybos narių, todėl reglamentas nebuvo pažeistas. Visi motyvai, dėl kurių buvo siūloma atšaukti ieškovę iš direktorės pareigų ir dėl kurių buvo priimtas sprendimas ją atšaukti, yra išdėstyti savivaldybės administarcijos direktoriaus 2008-04-24 siūlyme, šis siūlymas yra neatskiriama savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo ieškovė atšaukta iš užiimamų pareigų, dalis. (duomenys neskelbtini) yra viešasis juridinis asmuo, todėl įmonės steigėjui yra svarbus ne tik įmonės pelnas, bet didelę reikšmę turi viešasis interesas, siekiant užtikrinti gyventojams naudingą įmonės viešųjų paslaugų teikimą. Savivaldybės įmonės vadovui, kaip ir akcinės bendrovės vadovui, taikomas atšaukimo institutas, kuris darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Teigia, kad teismas galėjo savo iniciatyva įtraukti atsakove (duomenys neskelbtini), o atmetus ieškovės ieškinį priteisti atsakovėms jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės teisė vesti bylą per advokatą nebuvo pažeista, vesti bylą savarankiškai nusprendė pati ieškovė.

Atsakovė Skuodo rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė būdama (duomenys neskelbtini) savininkė turi teisę bet kada atšaukti savo skirtą įmonės vadovą ir nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo. Ieškovę atšaukė iš vadovės pareigų tinkamas organas ir tinkamu būdu, remdamasis administracijos direktoriaus motyvuotu siūlymu, atsižveldamas į norminių teisės aktų nuostatas, todėl visi ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo paskirta (duomenys neskelbtini), kurios savininkė yra Skuodo rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10). Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008-04-24 pateikė siūlymą atšaukti ieškovę iš (duomenys neskelbtini) direktorės pareigų (t. 1, b. l. 9), Skuodo rajono savivaldybės taryba 2008-04-24 sprendimu atšaukė ieškovę iš (duomenys neskelbtini) direktorės pareigų ir įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti darbo sutarties su ieškove nutraukimo dokumentus (t. 1, b. l. 8). Savivaldybės taryba atleido ieškovę pagal DK 124 straipsnio 1 punktą, VSĮĮ 4 str. 4 d. 3 p., 11 str. 7 d. (t. 1, b. l. 66-67).

Ieškovė teigia, kad ji buvo atšaukta iš (duomenys neskelbtini) pareigų neteisėtai ir nepagrįstai, savivaldybės taryba neturėjo teisės atleisti jos iš pareigų, ją turėjo atleisti administracijos direktorius motyvuotu sprendimu savivaldybės tarybai pritarus. Be to, (duomenys neskelbtini) įstatuose nurodyta atleidimo tvarka visiškai neatitinka VSĮĮ, Vyriausybės 2007-06-19 nutarimo Nr. 642 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės ir savivaldybės įmonėse“. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Savivaldybės įmonių steigimas, valdymas, veikla, reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas reglamentuojami specialiame įstatyme – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme (toliau VSĮĮ). Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė. Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją (VSĮĮ 4 str. 2 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau VSĮ) 3 straipsnio 3 dalį savivaldybės institucijos atsakingos už savivaldos teises ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais yra atstovaujamoji institucija, t. y. savivaldybės taryba, ir vykdomoji institucija, t. y. savivaldybės administracijos direktorius. Pagal VSĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą įmonės steigėjas savivaldybės įmonės įstatuose turi nurodyti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir jos kompetenciją. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)savininkė yra Skuodo rajono savivaldybė, o įmonės steigėja yra Skuodo rajono savivaldybės taryba. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatų 5 punktą įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per rajono savivaldybės tarybą ir rajono savivaldybės adminsitracijos direktorių (t. 1, b. l. 48-51). Pagal VSĮ 17 straipsnio 28 punktą savivaldybės taryba steigia savivaldybės įmones, taip pat priima sprendimus dėl savivaldybės įmonių vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų. VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato dabo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu. Sprendimas dėl įmonės vadovo skyrimo ir atšaukimo gali būti priimamas tik savivaldybės tarybai pritarus. Minėto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Savivaldybės įmonės įstatuose turi būti nurodyta įmonės vadovo kompetencija, jo skyrimo bei atleidimo tvarka (VSĮĮ 6 str. 2 d. 7 p.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad VSĮĮ tik iš dalies reglamentuoja savivaldybės įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų tvarką. (duomenys neskelbtini)įstatų IV skyrius reglamentuoja savivaldybės įmonės valdymą, 23.4 punkte numatyta, kad rajono savivaldybės taryba skiria ir atšaukia įmonės direktorių, o 24.1 punkte numatyta, kad rajono savivaldybės administarcijos direktorius teikia pasiūlymus rajono savivaldybės tarybai dėl įmonės direktoriaus skyrimo ir atšaukimo (t. 1. b. l. 48-51). Apeliantės minimas vyriausybės nutarimas buvo priimtas įgyvendinti LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ir reglamentuoja tik savivaldybės turto valdymą, o ne savivaldybės įmonės valdymą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini)įstatuose nustatyta įmonės vadovo atšaukimo iš pareigų tvarka neprieštarauja nei VSĮĮ, nei kitų teisės aktų nuostatoms, todėl ieškovę iš pareigų atšaukė tinkama savivaldybės valdymo institucija.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad priimant sprendimą dėl jos atšaukimo iš pareigų buvo pažeistas savivaldybės tarybos reglamentas. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato VSĮ ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (VSĮ 12 str. 2 d.). Skuodo rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 4 ir 5 straipsniuose nustatyta tarybos posėdžiams pateikiamų svarstyti klausimų rengimo, posėdžių organizavimo ir darbo tvarka (t. 2, b. l. 2-32). Pagal VSĮ 14 straipsnio 6 dalis numatyta, kad savivaldybės taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu. Skuodo rajono savivaldybės tarybos reglamento 57 punkte numatyta, kad siūlyti, papildyti darbotvarkę turi teisę 1/3 tarybos narių, tarybos komitetai, tarybos komisijos ir frakcijos, jeigu siūlomu klausimu yra parengtas tarybos sprendimo projektas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2008-04-24 įvykusiame tarybos narių koalicijos posėdyje dalyvavo 15 tarybos narių, ir buvo svarstomas klausimas dėl Skuodo rajono savivaldybės posėdžio papildymo nauju klausimu „Dėl (duomenys neskelbtini) I. B. atšaukimo iš užimamų pareigų“, 14 tarybos narių, t. y. daugiau nei 1/3 visų Tarybos narių, nutarė teikti šį klausimą tarybos posėdžiui, papildant tarybos posėdžio darbotvarkę (t. 1, b. l. 87-88). Pagal tarybos reglamento 56 punktą meras skelbia tarybos nariams svarstyti preliminarią tarybos posėdžio darbotvarkę. 2008-04-24 prasidėjus savivaldybės tarybos posėdžiui, meras prašė įtraukti į darbotvarkę tarybos narių siūlytą klausimą „Dėl (duomenys neskelbtini) I. B. atšaukimo iš užimamų pareigų“, už darbotvarkės papildymą nauju klausimu balsavo 16 tarybos narių, 3 susilaikė, 4 nebalsavo iš viso, po to tarybos nariai balsavo už visą darbotvarkę, už balsavo 21 tarybos narys, 2 nebalsavo. Teisėjų kolegijos nuomone, tarybos posėdžio darbotvarkė buvo papildyta nauju klausimu nepažeidžiant tarybos reglamento. 2008-04-24 tarybos posėdžio metu savivaldybės administracijos motyvuotas siūlymas atšaukti ieškovę iš direktorės pareigų buvo perskaitytas garsiai, tarybos nariai nereikalavo papildomo laiko pasirengti šio klausimo svarstymui, ieškovė dalyvavo tarybos posėdyje svarstant jos atšaukimo iš direktorės pareigų klausimą, sprendimas dėl ieškovės atšaukimo iš direktorės pareigų buvo priimtas daugumos tarybos narių laisva valia ir teisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarybos veiklos reglamentas nebuvo pažeistas.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atleidimo motyvai išdėstyti administracijos direktoriaus siūlyme ir ji buvo atleista dėl kažkokių pažeidimų. Savivaldybės administracijos direktorius nepriėmė motyvuoto sprendimo dėl jos atleidimo, o nepagrįstai pateikė motyvuotą siūlymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pagal VSĮĮ 11 straipsnio 7 dalį įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės atšaukimo iš direktorės pareigų motyvai buvo išdėstyti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-04-24 siūlyme, kuris yra pridėtas prie Tarybos 2008-04-24 sprendimo ir yra to sprendimo neatskiriama dalis (t. 1, b.l. 9). Kaip matyti iš siūlymo turinio, pagrindiniai ieškovės atšaukimo motyvai buvo: 1) ieškovės vadovaujama įmonės (duomenys neskelbtini)viešųjų pirkimų komisija pažeidinėjo viešųjų pirkimų procedūras, 2) neinformavo (duomenys neskelbtini)savininko per jo teises įgyvendinančias institucijas – Savivaldybės administracijos direktorių, Savivaldybės tarybą apie esminius įvykius įmonėje, 3) netinkamai organizavo įmonės kasdienę veiklą, nepriėmė reikalingų lokalinių teisės aktų, dėl to susidarė sąlygos kuro grobstymui, 4) nekoordinavo kitų įmonės darbuotojų veiksmų teikiant auditoriams reikalingą informaciją bei dokumentus, netinkamai organizavo galimo kuro grobstymo tyrimą, 5) konfliktavo su kitais įmonės valdymo organais bei trečiaisiais asmenimis, dėl ko neteko įmonės savininko pasitikėjimo (t. 1, b. l. 9). Minėtas motyvuotas siūlymas buvo perskaitytas ir svarstomas Savivaldybės tarybos 2008-04-24 posėdyje. Savivaldybės taryba balsų dauguma priėmė sprendimą su pridedamu motyvuotu siūlymu atšaukti ieškovę iš direktorės pareigų, šis siūlymas yra neatskiriama sprendimo dėl ieškovės atšaukimo iš pareigų dalis, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad savivaldybės priimtas sprendimas dėl jos atšaukimo iš direktorės pareigų yra nemotyvuotas.

Pagal VSĮĮ 2 straipsnio 3 dalį savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytas įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, susijusias su šilumos ūkiu, bei siekti pelno. (duomenys neskelbtini) įstatuose numatyta, kad įmonės direktorius privalo veikti įmonės naudai, vengti situacijų, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar galėtų prieštarauti įmonės interesams (Įstatų 40, 41 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, tarp įmonės savininko ir įmonės direktoriaus turi būti pasitikinėjimas, lojalumas, įmonės savininkui svarbu, kad įmonę valdytų ir jos veiklą organizuotų patikimas asmuo, t. y. juos turi sieti fiduciariniai santykiai. Iš savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-04-24 siūlymo turinio akivaizdu, kad atsakovės Skuodo rajono savivaldybės pasitikėjimas ieškove, kaip SĮ „Skuodo šiluma“ vadove, buvo prarastas. Taigi pagrindinis ieškovės atleidimo motyvas – ieškovė neteko įmonės savininko pasitikėjimo, pažeidė įmonės savininko teisėtus lūkesčius, dėl to produktyvus tolimesnis darbas ir stabilūs darbiniai santykiai įmonėje būtų neįmanomi. Pagal VSĮĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija mano, kad įstatyme įtvirtintas specialusis darbo sutarties nutraukimo pagrindas – įmonės vadovo atšaukimo institutas, todėl Darbo kodekso normos reglamentuoja tik darbo sutarties su įmonės vadovu nutraukimo įforminimą, atsiskaitymo tvarką, socialines garantijas. Kadangi ieškovė iš (duomenys neskelbtini) pareigų buvo atšaukta pagal VSĮ 17 straipsnio 28 punktą, VSĮĮ 4 str. 4 d. 3 p, 11 str. 7 d. ir DK 124 straipsnio 1 d. pagrindu, todėl netaikomas DK 129 straipsnis, nes jis numato darbo sutarties nutraukimą kitu pagrindu ir kitokiomis aplinkybėmis, todėl ieškovė neturėjo būti DK 130 straipsnio nustatyta tvarka įspėta apie atleidimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai (duomenys neskelbtini) įtraukė atsakove, nes reikalavimai šiai atsakovei nebuvo pareikšti. Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrųjų CPK taisyklių, atsižvelgdamas į CPK IV dalies „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ XX skyriaus „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ ir kituose įstatymuose nustatytas išimtis (CPK 410 str.). Vienas iš svarbių darbo bylų nagrinėjimo ypatumų – teismo vaidmuo, kurį reglamentuoja CPK 414 straipsnis. Pagal šią teisės normą teismo vaidmuo darbo bylose yra aktyvus (CPK 410 str. 2 d.). Šioje byloje aktuali CPK 414 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, ir jeigu netinkamo atsakovo pakeisti tinkamu nėra galimybės pagal CPK 45 straipsnio taisykles ieškovo sutikimu, tai teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti tinkamą atsakovą kaip antrąjį atsakovą. Ieškovė šioje byloje ginčija atleidimo iš darbo (duomenys neskelbtini)pareigų teisėtumą ir reiškia būtent su neteisėtu jos atleidimu iš darbo susijusius reikalavimus, todėl tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, t. y. (duomenys neskelbtini)o ne pastarojo savininkas Skuodo rajono savivaldybė, kuri pagal savo kompetenciją priėmė sprendimą dėl ieškovės atšaukimo iš darbo. Ieškovė pareikšdama ieškinį nurodė atsakovę Skuodo rajono savivaldybę, teismas siūlė ieškovei pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu, tačiau ieškovė nesutiko, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 414 straipsnio 2 dalimi pagrįstai savo iniciatyva įtraukė tinkamą atsakovę (duomenys neskelbtini)kaip antrąjį atsakovą.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti iš jos atsakovei (duomenys neskelbtini)atstovavimo išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Kadangi (duomenys neskelbtini) buvo šioje byloje atsakovė ir gynėsi nuo jai pareikšto ieškinio, todėl patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti atlygintos. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, todėl pagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovei turėtas išlaidas už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje.

Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei atstovavo ir teismo posėdžiuose dalyvavo avokatas V. Peikštenis (t. 1, b. l. 63, 121-124, 126, 137-140, 209-226, t. 2, b. l. 48-61, 69-81, 90-109, 122-148), 2009-04-29 vykusiame teismo posėdyje ieškovės advokatas atsisakė atstovauti ieškovei (t. 2, b. l. 183), ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad toliau pati ves bylą ir atstovaus savo interesams, todėl darytina išvada, kad ieškovės procesinė teisė vesti bylą per atstovą - advokatą - pažeista nebuvo (t. 2, b. l. 183).

Šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą teisėjui prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 42 str. 1 d., 68 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas prieš pradėdamas nagrinėti bylą iš esmės išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims nušalinimo teisę, tačiau ieškovė nušalinimo teisėjui nepareiškė, todėl apeliantės argumentas dėl teismo neobjektyvumo tėra tik jos nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

Teisės būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai civiliniame procese įpareigoja teismą sudaryti sąlygas šalims duoti paaiškinimus, prašymus, pageidavimus, teikti įrodymus, ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje (CPK 12, 17 str.). Ieškovė pareikšdama ieškinį nurodė savo reikalavimus bei tuos reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, pateikė įrodymus, argumentus bei atsikirtimus, davė paaiškinimus, reiškė teisme prašymus išreikalauti įrodymus, ieškovei prašant teismas iškvietė jos nurodytus liudytojus, todėl ieškovės argumentas, kad buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo principas, atmestinas kaip nepagrįstas. Civilinėje byloje esantys įrodymai yra įvertinami kiekvienas atskirai ir kaip įrodymų visuma, nes išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, kuris grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Kaip minėta anksčiau, vienas iš svarbiausių darbo bylų nagrinėjimo ypatumų – aktyvus teismo vaidmuo, todėl teismas pagrįstai šioje byloje savo iniciatyva rinko įrodymus, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 414 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga ir teisės normomis, išsamiai išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, kuriais grindė išvadas ir argumentavo jas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei (duomenys neskelbtini) priteistina 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, atsakovės Skuodo rajono savivaldybės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, į advokato darbo ir laiko sąnaudas, t. y. advokatas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, pateikė nedaug procesinių dokumentų, mažintinos iki 1 000 Lt (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320?331 straipsniais,

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės atsakovei Skuodo rajono savivaldybei 1 000 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės atsakovei (duomenys neskelbtini)1 000 Lt atstovavimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjos Albina PupeikienėDanguolė Martinavičienė