- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-614-337-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-32-3-00023-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
- Kategorijos
Teisėjas Algirdas Švedavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-614-337/2012 Teisminio proceso Nr. 1-32-3-00023-2012-9
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2012 m. spalio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Valdo Petro Meidaus, Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.
Iš A. B. priteista G. V. 350,00 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent 2011 m. lapkričio 18 d., apie 23 val. 30 min, Pasvalio raj. (duomenys neskelbtini) kaime tyčia spardydamas koja į nukentėjusiajai G. V. priklausančio buto duris sugadino G. V. priklausančio buto duris, padarydamas nukentėjusiajai G. V. 350 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
A. B. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir jį išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti.
Nurodo, kad priimdamas nuosprendį teismas netinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymą ir vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagristą nuosprendį. Teigia, kad nusikalstamos veikos nepadarė, nukentėjusiosios G. V. nepažįsta, ją pirmą kartą pamatė Pasvalio rajono apylinkės teisme taikinamojo posėdžio metu. 2011-11-18 apie 23.30 val. G. V. buto durų nesugadino ir minėtą dieną prie G. V. namo bei jos bute nebuvo. Nuo 2011-11-18 vakaro iki 2011-11-19 pietų jis kartu su drauge E. K. svečiavosi pas A. K., gyvenančia (duomenys neskelbtini) kaime, Pasvalio rajone, ir nebuvo niekur išvykęs. Kartu su jais visą laiką buvo A. K. sūnus E. K. ir dukra I. K.. Prie G. V. namo jis buvo tik 2011-11-12 apie 23 val., tačiau kitoje jo pusėje nei yra nukentėjusiosios G. V. buto durys. Tuomet tarp jo ir G. V. sūnaus A. V. įvyko konfliktas dėl pastarojo iš jo draugės E. K. motinos pavogtų cigarečių. Kad buvo sugadintos G. V. buto durys jis sužinojo tik 2012 m. sausio mėn. iš savo draugės E. K., nes ji buvo iškviesta į policiją dėl G. V. sugadintų durų. Po to jis pravažiavo pro G. V. namus ir pats matė, kad G. V. buto durys sugadintos - vidurinėje dalyje įlinkusios į vidinę pusę. Nurodo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų jo parodymus bei duotų pagrindą kritiškai vertinti ir laikyti neįtikinamais liudytojų A. K., E. K., I. K., E. K. parodymus ir besąlygiškai remtis nukentėjusiosios G. V., liudytojų O. V., D. J. ir Z. V. parodymais kaip įrodančiais jo kaltę padarius nusikalstama veiką - G. V. buto durų sugadinimą, juolab, kad nukentėjusiosios G. V. ir liudytojos O. V. parodymai prieštaringi, skirtingi, taip pat skiriasi nuo liudytojų D. J. ir Ž. V. parodymų, o teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teigia, kad pranešime policijai G. V. nurodė, jog jai padaryta 500 Lt žala, o savo skunde ir teisminio proceso metu jai durų sugadinimu padarytą žalą įvertino 350 Lt, tačiau šių savo ieškininių reikalavimų niekuo nepagrindė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
A. B. apeliacinis skundas tenkinamas.
Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei atlikęs bylos įrodymų tyrimą teismas konstatuoja, kad A. B. iš kaltinimo pagal BK 187 str. 3 d. išteisintinas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra naikintinas.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. B. paaiškinimai, jog jis turto negadino, o liudytojų A. K., E. K., I. K. ir E. K. parodymai, kad A. B. 2011-11-18 (kaltinime nurodytu metu) buvo pas A. K. (duomenys neskelbtini) kaime, vertintini kritiškai ir laikė juos neįtikinamais, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams, kuriais netikėti teismas neturi pakankamo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs surinktus įrodymus byloje, daro išvadą, kad A. B. paaiškinimai, kad jis 2011-11-18 negadino G. V. buto durų, byloje nepaneigti, o A. B. privataus kaltinimo tvarka kaltinančios G. V. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, nekonkretūs, prieštaraujantys kitiems įrodymams byloje ir keliantys pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo, todėl jais remiantis priimtas apkaltinamasis nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu. Byloje nėra tiesioginių ir neginčijamų įrodymų apie A. B. dalyvavimą 2011-11-18 sugadinant G. V. buto duris.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. V. paaiškino, kad nematė, kas sugadino jos buto duris, tik girdėjo triukšmą, nematė, ir kad duris būtų gadinęs A. B.. Nukentėjusioji teigė, kad A. B. samdė draugus, kad jie sugadintų duris ir atkeršytų A. V., tačiau nurodė, kad A. B. draugo, kuris sugadino duris, ji įvardinti negali ir vis tik mano, kad tikriausiai dėl jos buto durų sugadinimo kaltas A. B.. Nukentėjusioji nurodė, kad jos sūnus Ž. V. matė, kas sugadino duris, nes tuo metu jis ir D. J. buvo namuose. Tačiau Ž. V. ir D. J. parodymai nepatvirtina G. V. nurodytų aplinkybių, kad duris sugadino A. B. ir tai matė jos sūnūs. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto Ž. V. parodymų matyti, kad jis nurodė, jog būdamas namuose girdėjo smūgius ir garsus, tačiau pasižiūrėti nebuvo išėjęs ( b. l. 34). Pirmosios instancijos teisme apklaustas D. J. parodė, kad motinos buto durų sugadinimo metu namuose nebuvo ir kas tai padarė nematė ( b. l. 32). Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji aiškino, kad duris sugadino A. B. - jis lindo į namų vidų ir laužė duris, po ko jis ir jos sūnus A. V. pradėjo muštis, tai matė D. J. (b. l. 32). Tačiau apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. V. tvirtino, kad nematė, kas sugadino jos buto duris. Tuo tarpu, kodėl pirmosios instancijos teismas patikėjo nukentėjusiosios paaiškinimu, kad A. B. daužė duris, po ko buvo patekęs į butą, susimušė su A. V., ir tai matė D. J., nėra aišku, nes kaip minėta, apklaustas D. J. nurodė, kad namuose, kuomet atėjo A. B. ir kada buvo išlaužtos durys, jo nebuvo ( b. l. 32), o A. V. apskritai nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Taigi nukentėjusiosios parodymų byloje nepatvirtina kiti bylos įrodymai - Ž. V. ir D. J. parodymai. Nors iš pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos O. V. parodymų matyti, kad ji nurodo, jog duris sugadino A. B., tačiau liudytoja taip teigia, nes niekas kitas jos manymu dagiau baladotis į duris negalėjo ( b. l. 34). Apygardos teismas, atsižvelgęs į šias byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad G. V. kaltinimas ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. 2011-11-18, apie 23 val. 30 min. spardė G. V. buto duris koja ir taip sugadino G. V. turtą, yra nepagrįsti. Bylos įrodymai tik patvirtina aplinkybę, kad tarp nukentėjusiosios sūnaus A. V. ir A. B. buvo įvykęs konfliktas, tačiau įrodymų, kad šio konflikto metu A. B. sugadino G. V. buto duris, nėra. Bylos įrodymai patvirtina, kad konfliktas tarp A. V. ir A. B. įvyko iki G. V. nurodytos jos turto sugadinimo datos, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad A. B. 2011-11-18 sugadino nukentėjusiosios buto duris, nors nukentėjusioji ir nurodė, kad ji mano, jog duris A. B. sugadino kerštaudamas jos sūnui A. V..
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką turi būti pagrįsta tik abejonių nekeliančiais, neginčijamais įrodymais. Kolegija konstatuoja, kad tokių įrodymų byloje nėra surinkta, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas, o A. B. išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme (BPK 329 str. 1 p.).
Kadangi A. B. išteisinamas neįrodžius jo dalyvavimo padarant BK 187 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p. G. V. civilinis ieškinys atmetamas.
Byloje yra pateikti 2012-06-08 ir 2012-09-20 pinigų mokėjimo kvitai, kurie patvirtina, kad A. B. 2012-06-08 advokatei už dokumento surašymą ir gynybą sumokėjo 400 Lt, o 2012-09-20 jis gynėjai sumokėjo dar 200 Lt. Nors šios A. B. patirtos išlaidos yra pagrįstos dokumentais, jis pateikė apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme vyko du posėdžiai, kuriuose A. B. dalyvavo su gynėja, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimas vyko siauroje apimtyje, byla nėra sudėtinga, o 2012-07-26 bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kadangi A. B. gynėja tik teismo posėdžio metu, o ne apeliaciniu skundu, prašė atlikti įrodymų tyrimą ir į sekantį teismo posėdį kviesti gynėjos nurodytus liudytojus, A. B. priteistina tik dalis jo patirtų išlaidų gynėjos pagalbai apmokėti - 300 Lt. Šios A. B. patirtos išlaidos priteistinos iš privataus kaltinimo tvarka skundą padavusios G. V..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
G. V. civilinį ieškinį, pareikštą A. B. dėl 350 Lt turtinės žalos atlyginimo, atmesti.
Priteisti A. B. iš G. V. 300 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.