- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-1336-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11863-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- R. S., M. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovų R. S. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19016-866/2015,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareikštu prašymu prašė sustabdyti UAB „Grinda“ atliekamus iškeldinimo darbus, bei griovimo darbus atliekamus sandėliukuose, esančiuose Šv. Mikalojaus g. 7, Vilniuje, o faktiškai esančius prie namo (duomenys neskelbtini) lauko sienos, įpareigoti UAB „Grinda“ pateikti griaunamo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o faktiškai esančius prie namo (duomenys neskelbtini), lauko sienos, nuosavybės dokumentus, leidimą statybai/griovimo darbams, bei dokumentus juos įgalinančius atlikti iškeldinimo darbus. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad butų savininkai naudojasi ir pagalbinėmis patalpomis – pristatytais prie šio namo sienos sandėliukais, esančiais prie minėto namo Nr. 5 lauko sienos. Sandėliukai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad jie randasi (duomenys neskelbtini), bet jų savininkas nenurodytas. Ieškovas nurodo, kad minėtais sandėliukais jau 60 metų naudojasi namo gyventojai. Juose laiko įvairų savo turtą, malkas, kadangi namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra šildomas centralizuotai ir kitų patalpų gyventojai laikyti minėtus daiktus neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad ginčo pastatai – sandėliukai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), jau yra nugriauti. Atsakovas mano, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti UAB „Grinda“ atliekamus griovimo darbus ginčo sandėliukuose negali būti tenkinamas, nes grėsmės dėl sprendimo įvykdymo nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nėra – griovimo darbai jau yra baigti, o ginčo objektas faktiškai nebeegzistuoja.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-14 nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad pagal atsakovo pateiktas nuotraukas matyti, kad ginčo objektas, t. y. sandėliukai adresu (duomenys neskelbtini), jau nebeegzistuoja, todėl ieškovo M. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, netenkintinas, nes akivaizdu, kad jos nesukels teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Ieškovai R. S. ir M. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-14 nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo likusiai ginčo objekto statinio daliai – pamatams; įpareigoti UAB „Grinda“ pateikti sandėliukų nuosavybę patvirtinančius dokumentus, leidimą atlikti statybos/griovimo darbus ir dokumentus, kuriais atsakovas gali atlikti iškeldinimo darbus. Nurodo šiuos argumentus. Pirma, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo prašymo dėl UAB „Grinda“ įpareigojimo pateikti dokumentus. Antra, Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė 3 darbo dienų terminą prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui, kas sukėlė neigiamus padarinius ieškovams. Nurodo, kad vis dar galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones likusiai statinio daliai – pamatams.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-14 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nesutinka su deklaratyviu ieškovų teiginiu, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nes nebuvo išnagrinėtas klausimas dėl įpareigojimo UAB „Grinda“ pateikti minėtus dokumentus. Šiuo atveju buvo išimtinai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne nagrinėjamas ginčas iš esmės. Esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Ieškovai, atsakovės duomenimis, iki prašymo nagrinėjimo dienos nebuvo ir nėra pateikę ieškinio teismui, siekdami apginti galimai pažeistas savo teises, nors tai būtų turėję padaryti per 14 dienų nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovai nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie turimą nuosavybę, t. y. kad bent vienas iš sandėliukų ar dalis objekto priklausytų jiems nuosavybės teise. Paaiškina, kad teismas nepraleido trijų darbo dienų termino klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti. Ieškovai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemą 2015-04-03, o ne 2015-04-02, kaip nepagrįstai nurodo ieškovai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio nuostatomis ir nepraleisdamas numatyto imperatyvaus trijų darbo dienų termino, 2015-04-07 nutartimi išsprendė ieškovų prašymo priėmimo klausimą ir atsisakė jį priimti. Pabrėžiame, kad 2015-04-06 (pirmadienis) buvo nedarbo diena. Taigi, teismas realiai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjo kitą darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos. Ieškovams apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-07 nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-10 nutartimi tenkino ieškovų atskirąjį skundą, panaikino 2015-04-07 nutartį, priėmė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskyrė prašymą nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje - 2015-04-14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-14 nutartimi (skundžiama nutartimi) buvo atsisakyta tenkinti ieškovų prašymą. Nurodė, kad balandžio 11 ir 12 dienos yra savaitgalis, t. y. nedarbo dienos. Taigi, teismas nepraleido CPK 147 straipsnyje numatyto 3 darbo dienų termino išnagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinąsias apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai, t. y. prima facie įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų duomenų vertinimas turi būti atliktas ir tuomet, kai pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškinys bus pareikštas ir pagal jį palankus sprendimas ieškovui galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).
Kadangi galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos yra išimtinė, įstatymų leidėjas ją sieja ir su griežtu terminu – CPK 147 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, nustato pareiškėjui ne ilgesnį nei 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti, per kurį ieškinio nepareiškus, laikinosios apsaugos priemonės privalo būti panaikinamos. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas), bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą. Be to, pareiškėjas privalo motyvuotai pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, t. y. pareiškėjas taip pat privalo įrodyti egzistuojant specialiąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismui, neišnagrinėjus prašymo dėl UAB „Grinda“ įpareigojimo pateikti dokumentus, skundžiama nutartis yra neteisėta. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne ginčas iš esmės, šio prašymo pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių neišnagrinėjo per CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 (trijų) darbo dienų terminą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisme gautas 2015-04-03. 2015-04-07 nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė ieškovų prašymo priėmimo klausimą ir atsisakė jį priimti. Ieškovams apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-07 nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-10 nutartimi tenkino ieškovų atskirąjį skundą, panaikino 2015-04-07 nutartį, priėmė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskyrė prašymą nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje 2015-04-14, kurio metu atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nepraleido 3 (trijų) darbo dienų termino prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimui.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantai iki šiol nėra pateikė ieškinio, susijusio su prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu dėstomomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tenkinti ieškovų reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones likusiai statinio daliai – pamatams – nėra pagrindo, kadangi ieškovai teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, kuris nėra paduotas jau daugiau kaip 6 (šešis) mėnesius.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.