Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Renatai Rad­vi­lavičiūtei ir Joanai Kardo­kienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieš­kovei K. V., kal­ti­na­majam T. M., jo gynėjui advokatui Kazi­mie­rui Juknai, viešame tei­siamajame posėdyje išnagrinėjo bau­džiamąją bylą, kurioje

T. M., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mstl., Lazdijų r., asmens ko­das (duomenys neskelbtini) Lie­tuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Lazdijų r. sav., Būdviečio (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas Lazdijų rajono apylinkės teismo:

2008 m. rugpjūčio 4 d. pagal Bau­džia­mojo kodekso 284 str. 1 d., pritaikius 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla nutraukta, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto per visą elgesio apribojimo laikotarpį, teistumo nėra,2010 m. rugsėjo 22 d. pagal Bau­džia­mojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant per šį lai­ko­tarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nu­si­kalstamos veikos padarymui, 2010 m. lapkričio 2 d. apie 20 val. 30 min., Lazdijų m., Vytauto g., ties na­mu Nr. 26, panaudodamas fizinį smurtą – tempdamas K. V. už plaukų, par­griaudamas ją ant žemės ir smaugdamas, tuo sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nuken­tė­ju­sia­jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl gerklų paburkimo ir gerklų srities kraujosruvos, reika­lau­da­mas atiduoti pinigus, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – K. V. pinigus, tačiau nu­si­kalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – įvykio vietoje pa­si­ro­džius R. M. ir pašvietus prožektoriumi, bijodamas būti užkluptas, pasišalino.

Šiais veiksmais T. M. padarė nusikaltimą, numatytą Bau­­džia­mo­jo ko­dekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.

Kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2010 m. lapkričio 2 d. po 20 val., būdamas išgėręs, Lazdijų mieste, eidamas gatve prie bažnyčios pamatė einančią mo­te­rį. Ėmė sekti jai iš paskos. Pasivijęs ją sugriebė už plaukų ir už kaklo, įrėmė į šoną mobilų telefoną, ėmė stumti ir tempti ją į kiemą. Moteris priešinosi, iškrito jos rankinukas. Liepė atsistoti ir paimti ran­kinuką. Moteris atsistojo ir paėmė rankinuką. Nutempė ją į kiemą. Kieme moteris pargriuvo. Tada pareikalavo iš jos pinigų. Ji sakė, kad neturi pinigų, ėmė verkti, prašyti kad paleistų, sakė, kad turi vaikų. Tuomet moters jam pagailo, paleido ją ir nuėjo. Mieste jį sulaikė policija.

Iš T. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b. l. 57-61) matyti, kad kal­ti­namasis detaliai nurodė vietas, kur pradėjo sekti nukentėjusiąją, kur griebė ją už plaukų, kur par­griovė, smaugė ir reikalavimo pinigų, kur nukentėjusiąją paleido.

Nuken­tė­jusioji K. V. parodė, kad 2010 m. lapkričio 2 d. apie 20 val. 30 min. ėjo Vytauto gatve link savo namų. Ties bažnyčia pastebėjo vaikiną, kuris ėjo jai iš paskos. Staiga tas vaikinas griebė ją už plaukų, liepė tylėti, kitaip mirs, ėmė stumti ją. Nukentėjusioji bandė rėkti, bet jis uždengė burną, smaugė ją, kažką įrėmė į šoną, liepė tylėti, nes kitaip mirs, reikalavo pinigų. Ji priešinosi suduodama rankinuku, tempiama pati stengėsi pargriūti. Iškritus rankinukui jis liepė pakelti ir nutempė ją į kiemą. Tada įrėmė jai kažką į šoną, sakė kad padurs. Nukentėjusioji ėmė verkti, prašyti, kad paleistų. Ėmė garsiai rėkti, jis smaugė kad nutildyti. Tada kieme užsidegė šviesa. Ji ėmė rėkti pagalbos. Iš namo išėjo žmogus ir pašvietė prožektoriumi. Tuomet užpuolikas ją paleido ir sparčiu žingsniu nuėjo.

Liudytojas R. M. parodė, kad vakare išėjęs į prieangį parūkyti. Išgirdęs šau­kiantis pagalbos. Pamatęs už 30 metrų du siluetus. Pasiėmęs prožektorių ir pašvietęs. Pamatęs, kad vaikinas pargriovęs moterį. Pašvietus vaikinas atsistojo ir pasišalino. Moteris atbėgusi prašė iš­kviesti policiją. Pati paskambino policijai.

Iš įvykio vietos apžiūros pro­to­ko­lo (b. l. 6-10) matyti, kad įvykio vietoje, ties įvažiavimu į namo Vytauto g. 26 kiemą ir kieme ant žvyruotos dangos yra batų pėdsakai. Pėdsakų fragmentai galimai moteriškų ir sportinių batų.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 4, 5) matyti, kad 2010 m. lapkričio 2 d. apie 20 val. 40 min. Laz­dijų m., Kauno gatvėje sulaikytas T. M.. Jam nustatytas 1.56 pro­milių girtumas (b. l. 44).

Iš specialisto išvados (b. l. 12-14) matyti, kad K. V. nustatytas gerklų pabur­kimas ir gerklų srities kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pa­sekmėje, kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jo pasekmėje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Kaltinamojo pa­rodymai apie nusikal­timo padarymo aplinkybes iš esmės su­tam­pa su nuken­tėjusiosios ir liudytojo nu­ro­dytomis aplinkybėmis bei atitinka įvy­kio vie­tos apžiūros pro­to­ko­le, spe­cialisto išvadoje už­fik­suotus duomenis, todėl teismas sprendžia, kad T. M. kaltė padarius jam inkri­mi­nuo­tą vei­ką yra įro­dyta.

Nors kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusiajai prašant pats nutraukė savo nusikalstamus veiksmus, nematė kitų žmonių įvykio vietoje, teismas sprendžia, kad bylos aplinkybėmis šis jo tei­ginys yra paneigiamas. Iš nukentėjusiosios ir liudytojo R. M. nurodytų aplinkybių matyti, kad tik kieme nukentėjusiajai pradėjus garsiai rėkti: “kvieskit policiją“, ir liudytojui pašvietus į juos, kaltinamasis paleido nukentėjusiąją ir skubiai pasišalino. Iki tol apie tam tikrą laiką tęsė smurtinius veiks­mus prieš nukentėjusiąją, nors ji ir prašė paleisti, jos nepaleido. Todėl teismas turi pagrindo spręsti, kad liudytojo pasirodymo faktas turėjo lemiamos reikšmės užpuolimo pasibaigimui, tai yra prieš kaltinamojo valią sutrukdė pabaigti veiksmus, dėl kurių jis užpuolė nukentėjusiąją – atimti iš jos pinigus. Kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuojau pat jį panaudoti, pasi­kė­si­no pagrobti svetimą tur­tą ir nutraukė nusikalstamus veiksmus dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo va­lios, todėl jo veiks­mai tei­sin­gai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.

Kaltinamasis T. M. pasikėsino padaryti apy­sun­kį nusikaltimą (Baudžiamojo ko­dek­so 11 str. 4 d.), nusikalto ir teisiamas ne pirmą kartą, teistumas už anksčiau padarytą tyčinį smur­tinį nusi­kal­ti­mą nėra išnykęs (b. l. 83, 85-88), todėl jis yra reci­dy­vistas (Baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d.). Nusikaltimą padarė te­pra­ėjus porai mėnesių po ankstesnio nuosprendžio, nebaigęs at­lik­ti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, jos vyk­dymo laikotarpiu, turi ga­lio­jan­čių ad­mi­nis­tra­cinių nuobaudų (b. l. 89-92).

Motyvuojamoji dalis

Kaltina­mojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo at­sa­komybę sunkinanti ap­lin­ky­bė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Bau­džia­mo­jo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). T. M. charak­teri­zuo­ja­mas patenkinamai (b. l. 96), gyvena vienas (b. l. 97), yra bedarbis, iš­mo­kų negauna (b. l. 98).

Įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes – kaltinamasis užpuolė moterį tamsiu paros me­tu, gatvėje, ilgokai tampė ją, smaugė ir kitaip smurtavo, ir T. M. asmenybę charak­teri­zuo­jančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis T. M. yra linkęs nusi­kalsti, todėl bausmės tiks­lams pa­siekti (Bau­džia­mo­jo ko­dekso 41 str. 2 d.) jam skirtina reali laisvės atė­mimo bausmė (Baudžiamojo kodekso 50 str., 56 str. 1 d.).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, kaltinamajam nusikalstama tyčia kilo staiga. Be aukščiau paminėtų kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, nu­s­tatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir nestabili T. M. psichikos būklė – jam diagnozuojamas emociškai nestabilaus tipo asme­ny­bės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas (b. l. 110-112), į tai, kad nusikalstamos veikos jis nepabaigė, todėl bausmės dydį mažina (Baudžiamojo kodekso 57 str., 61 str.).

Kaltinamasis T. M. nusikaltimą padarė per ankstesniu teismo nuosprendžiu pa­skir­tos bausmės vykdymo laikotarpį, todėl naujai skiriama baus­mė turi būti subendrinta su anks­čiau paskirtąja (Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d.). Lazdijų rajono apy­linkės teismo 2010 m. rugsė­jo 22 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės apribojimu (b. l. 85-88). Subendrinant bausmes laisvės apribojimas pakeistinas į laisvės atėmimą pagal Baudžiamojo kodekso 65 str. nustatytas taisykles. Kadangi nusikaltimai skirtingo pobūdžio ir skiriasi pagal pavojingumą, bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant (Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. ir 3 d.).

Į bausmės laiką įs­kai­tomas T. M. sulaikyme (b. l. 46, 47) ir suėmime (b. l. 72-73, 78-79) iš­būtas lai­kas (Bau­džia­mo­jo ko­dekso 66 str.).

Kadangi kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kardomoji prie­monė – suė­mi­mas jam paliekama iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusioji K. V. pateikė civilinį ieškinį (b. l. 37), prašo pri­teis­ti iš kal­ti­na­mojo 530 Lt tur­tinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai buvo sutrikdyta svei­ka­ta, ji vyko konsultacijai pas gydytoją, pirko vaistus, kurį laiką buvo nedarbinga. Šias aplinkybes pa­tvir­tina nukentėjusiosios pateiktos pažymos (b. l. 141, 142). Teismas priima nu­ken­tė­jusiosios nu­ro­dy­tus neturtinės žalos padarymo argumentus, kad dėl netikėto užpuolimo, sukelto fi­zi­nio skausmo ir iš­gąs­čio ji patyrė dvasinių išgyvenimų, ir sprendžia, kad tuo jai buvo padaryta emo­cinė, psichinė žala, o reikalaujamos sumos dydis yra proporcingas padarytos žalos dydžiui. Kal­ti­namojo nusi­kals­ta­mi veiks­mai yra įrodyti nuosprendyje aptartais įro­dy­mais. Kaltinamasis su ieš­ki­nio reikalavimais su­tin­ka. Todėl teismas ieškinį pripažįsta pagrįstu ir spren­džia, kad jis ten­kin­ti­nas (Baudžiamojo pro­ce­so kodekso 115 str. 1 d.).

Valstybinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį (b. l. 24-25), prašo priteisti iš T. M. 74,94 Lt nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo. Žala padaryta nusikaltimu. Ieškinys pa­grįs­tas aukščiau paminėtais įrodymais apie nu­sikaltimo faktą ir gydymo paslaugų apskaitos išrašu apie gy­dy­mo išlaidų dydį (b. l. 28). Kaltinamasis pri­pa­žįsta ir šio ieškinio reika­la­vimą. Todėl ieškinys ten­kin­tinas (Bau­džia­mo­jo proceso kodekso 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

nusprendžia:

T.M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Pagal Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. ir 3 d. bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Laz­dijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės ap­ri­bojimo bausme, pagal Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. ją pakeitus į laisvės atė­mi­mą, ga­lutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios dienos – 2011 m. gegužės 17 d.

Į bausmės laiką įskaityti T. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą lai­ką nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki šios dienos – 2011 m. gegužės 17 d.

Kardomąją priemonę T. M. – suėmimą – palikti tą pačią iki nuos­pren­džio įsi­teisėjimo dienos.

Civilinius ieškinius patenkinti. Priteisti iš T. M. nukentėjusiajai K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 530 (penkis šimtus trisdešimt) litų turtinės žalos ir 5000 (pen­kis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš T. M. Valstybinei li­go­nių kasai, įmonės kodas 191351679, 74,94 Lt (septyniasdešimt keturis litus 94 cen­tus) žalos at­ly­gi­nimo.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.