Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams A. B., V. B.-D. ir G. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Telšių RATC“) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti: iš atsakovų A. B. ir V. B.-D. solidariai 68,46 Eur, iš G. B. – 68,46 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2010-04-01 iki 2013-12-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis) bei iš kiekvieno atsakovo po 12,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Telšių RATC“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013-06-28 sprendimu Nr. T1-189 patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – 2013 m. Nuostatai) nustato, kad UAB „Telšių RATC“ apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Mažeikių rajono savivaldybėje galiojančiuose 2013 m. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Pagal 2013 m. Nuostatų 31 punktą, vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus. Atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl yra pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojai. UAB „Telšių RATC“ nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti vietinę rinkliavą už 2010 metų II, III, IV ketvirčius bei 2011 – 2013 metus, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis – atsakovai privalo atlyginti pareiškėjai ir jos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Atsakovai atsiliepimų į pareiškėjo prašymą iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ši vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka; ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (2005-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-1574/2005; 2008-07-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1333/2008; 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2403/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra valdingo pobūdžio; šie santykiai susiklosto tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų) ir yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Valdingas teisinių santykių pobūdis reiškia, kad dėl vietinės rinkliavos su jų mokėtojais nesitariama. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, nulemia šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos aiškinimu, vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti vykdyti šią pareigą ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Ginčo laikotarpiu Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavo Tarybos 2010-02-26 sprendimu Nr. T1-54 patvirtinti nuostatai (toliau – 2010 m. Nuostatai), 2012-04-27 sprendimu Nr. T1-130 patvirtinti nuostatai (toliau – 2012 m. Nuostatai) bei nuo 2013-07-01 įsigalioję 2013 m. Nuostatai, patvirtinti Tarybos 2013-06-28 sprendimu Nr. T1-189. Vietinės rinkliavos surinkimas, apskaitos organizavimas ir tvarkymas (administravimas) pavestas UAB ,,Telšių RATC” (2010 m. Nuostatų 37 punktas, 2012 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 45 punktai). Išvardintų nuostatų 5 punktuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą – tai Mažeikių rajono savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje (2010 m. Nuostatų, 2012 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 6 punktai). Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto objektą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpa, pažymėta indeksu a-37, esantį Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė atsakovai: A. B. ir V. B.-D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ½-oji buto dalis, G. B. - ½-oji buto dalis. Taigi atsakovai laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais 2010 m. Nuostatų, 2012 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 6 punkto prasme, t. y. turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnio, įtvirtinančio bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, nuostatomis, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal 2010 m. Nuostatų 32.3 punktą, daugiabučio namo, esančio Mažeikiuose, gyvenamosios paskirties butui nustatomas vietinės rinkliavos dydis per metus buvo 115 Lt, pagal 2012 m. Nuostatų 1 priedo 3 eilutę – 133 Lt, o pagal 2013 m. Nuostatų 1 priedo 3 eilutę – 162 Lt (47 eurai). Įvertinęs nurodytus vietinės rinkliavos dydžius, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pažymoje pateiktais duomenimis apie atsakovų vietinės rinkliavos įsiskolinimo laikotarpį ir dydį, be to nagrinėjant bylą nenustatyta, jog atsakovai būtų sumokėję šį įsiskolinimą ar būtų atleisti nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovų nuo 2010-04-01 iki 2013-12-31 susidariusį 136,92 Eur įsiskolinimą, proporcingai jų valdomai nuosavybės daliai, t. y. iš atsakovų A. B. ir V. B.-D., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės dalyvių, – solidariai 68,46 Eur, iš G. B. – 68,46 Eur, yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovų priteisti 36,30 euro, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 12,10 euro išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 36,30 euro sumą sudaro prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė išrašą iš 2015-05-22 su UAB „Telšių RATC“ sudarytos Sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. TP/2015/05/16, AB SEB banko 2015-06-22 vietinio mokėjimo nurodymą Nr. 4895 dėl 1 197,90 Eur pervedimo Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal, šios advokatų bendrijos 2015-06-19 pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (serija SGKA Nr. 11265), su specifikacija. Specifikacijos 21 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmos instancijos teisme iš skolininkų yra 36,30 Eur (su PVM).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), tarp jų - ir patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (6 dalis). Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokie dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-12 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už prašymo paruošimą ir surašymą maksimalaus rekomenduotino priteisti užmokesčio dydžiui apskaičiuoti yra taikomas 2,5 koeficientas, kurio pagrindu, vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nurodyti Rekomendacijų 2 punkte. Pažymėtina, jog ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad bylos proceso šalies apsisprendimas naudotis advokato paslaugomis savaime nereiškia, kad šio atstovo darbo apmokėjimui patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgus į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Vertinant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, taip pat į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-776/2014).

Nors nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų 36,30 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 2 467 Lt (714,50 Eur)), tačiau teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašomo priteisti advokato darbo apmokėjimo išlaidų dydžio, atsižvelgia į aukščiau paminėtus kriterijus, t. y. į administracinėje byloje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjos prašymo turinį, pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, atsakovai bylos nagrinėjime buvo neaktyvūs ir neteikė atsiliepimų. Nagrinėjamu atveju vertinamas ir pareiškėjos teisinis statusas. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Telšių RATC“ įsteigė Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybės, šios bendrovės pagrindinė funkcija – įdiegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje. Taigi, pareiškėjai jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos yra perdavusios dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje ir tuo tikslu jam yra skiriami atitinkami savivaldybių biudžeto asignavimai, todėl pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri jam leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, administracinė byla yra nesudėtinga, be to inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP sistemą.

Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytus motyvus ir formuojamą teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015, 2015-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015, 2015-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2015-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1807-575/2015) bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimas mažintinas iki 14 Eur, priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 4,67 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo prašymą patenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš A. B. ir V. B.-D. solidariai 68,46 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus ir 46 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2010-04-01 iki 2013-12-31.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš G. B. 68,46 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus ir 46 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2010-04-01 iki 2013-12-31.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš A. B., V. B.-D. ir G. B. po 4,67 Eur (keturis eurus ir 67 euro centus) atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kitą prašymo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.