Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus įgaliotajam asmeniui J. A. Grišanovui,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, neteista, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) straipsnio 1 dalį ir 41(4) str. 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-09-27 J. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 026291 už tai, kad ji, būdama UAB „A.“ direktore, bendrovės veiklos vykdymo vietoje – kebabinėje adresu Klaipėdos g. 35, Gargžduose, 2013-09-09 ir 2013-09-14 leido dirbti R. P., gim. 1984-11-17, gyv. P. C. g. 24-11, Gargžduose, kepėja – pardavėja, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir jai mokėjo į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį – 140,00 Lt( po 70,00 Lt už darbo dieną). Tokiu būdu J. R. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnio 2, 3 dalis ir 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, o taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41(4) straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta padarytą pažeidimą ir dėl to gailisi. Jis nurodė 2013-09-09 neįdarbinusi R. P. todėl, kad tą dieną ji buvo pakviesta tik mokytis šalia kitos kepėjos – pardavėjos, o ne savarankiškai dirbti, tačiau už sugaištą laiką su ja buvo atsiskaityta. 2013-09-14 buvo šeštadienis, J. R. tą dieną turėjo dirbti pati, tačiau jai reikėjo išvykti į močiutės metines, todėl ji ir paprašė ketinamą priimti į darbą R. P. tą dieną dirbti už ją. Šios moters įdarbinimas jau buvo pradėtas, ji buvo atsiuntusi J. R. savo duomenis perdavimui į Sodros duomenų bazę, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šie duomenys buvo neteisingi, todėl galutinai į darbą R. P. priimta 2013-09-19 (nuo 2013-09-20) ir nuo tada jai mokamas tinkamai apskaitytas darbo užmokestis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymėjo, kad tuo pat metu keitėsi ir jos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, šiuo metu tai daroma kompetentingai ir atsakingai. Dėl padarytų pažeidimų ji nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad pasimokė ir ateityje taip nebesielgs, prašo atsižvelgti į jos jauną amžių, nedidelę patirtį verslo organizavimo srityje, o taip pat – sudėtingą šeimyninę ir finansinę situaciją ( viena augina nepilnametį vaiką, įmonės finansinė padėtis prasta) ir skirti jai švelnesnę nei įstatymo nustatyta nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžių metu prašė atsižvelgti į jos paaiškinimus, neilgą pažeidimų darymo laikotarpį ir priežastis ( neišmanymą, jauną amžių), tai, kad pažeidimai jau yra ištaisyti – R. P. įdarbinta, gauna tinkamai apskaitytą darbo užmokestį, sudėtingą J. R. finansinę padėtį, o taip pat – teisingumo ir protingumo kriterijus ir skirti jai švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino protokole ir prie jo pridėtoje medžiagoje užfiksuotas aplinkybes ir prašė nutarimu užbaigti šią administracinę bylą, skiriant J. R. administracinę nuobaudą teismo nuožiūra.

Iš byloje esančios operatyvaus patikrinimo pažymos (8-9 b.l.), faktų fiksavimo pažymos (6-7 b.l.), J. R., R. P. paaiškinimų ( 10-11 b.l.), darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščių ( 12-13 b.l.) fotonuotraukų (15-17 b.l.), Sodros pažymų (32, b.l.), UAB „A.“ dokumentų (28,29, 33-40 b.l.) nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo metu UAB „A.“ kebabinėje Gargžduose rasta dirbanti R. P., su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis. R. P. nurodė, kad dirba šioje įmonėje antrą dieną ir dar nėra įdarbinta. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, ji patvirtino, kad tas dvi dienas dirbo nebūdama įdarbinta, o atsiskaityta su ja buvo grynais pinigais, po 70 litų už dieną. 2013-09-19 ji buvo oficialiai įdarbinta, dirba iki šiol, gauna apskaitytą darbo užmokestį. Iš 2012 metų UAB „A.“ balanso duomenų matyti, kad įmonė dirba nuostolingai (29 b.l.). Iš kitų J. R. pateiktų dokumentų matyti, kad ji yra išsituokusi, turi nepilnametį sūnų 930-31 b.l.), turi nekilnojamojo turto Tauragės rajone (4952 b.l.) ir vieną automobilį (53 b.l.), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau ne už tokios pat rūšies pažeidimą (20-21 b.l.).

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.

Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnyje. Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus – protokolą, operatyvaus patikrinimo pažymą, faktų fiksavimo pažymą, paaiškinimus, fotonuotraukas, Sodros išrašą dėl draudžiamų asmenų UAB „A.“, darytina išvada, jog J. R. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.), nes R. P. dirbo kebabinėje, esančioje Klaipėdos g. 35, Gargžduose, Klaipėdos r., nesudarius su ja darbo sutarties.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 43 (4) straipsnio 3 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. R. padarė šį pažeidimą, nes 2013-09-09 ir 2013-09-14 išmokėjo R. P. darbo užmokestį, neiįtraukdama jo į buhalterinės apskaitos dokumentus.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. J. R. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, tuo padėdama jį išaiškinti, nuoširdžiai gailisi, tai pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Taip pat teismas atsižvelgia į tas aplinkybes, kad pažeidėjas iškart po pažeidimo užfiksavimo sudarė darbo sutartį su R. P. ir pradėjo mokėti jai tinkamai apskaitytą ir buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuojamą darbo užmokestį, o taip pat – pakeitė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį, tokiu būdu nutraukdama pažeidimų darymą. Akivaizdu, kad šių pažeidimų padarymui esminės reikšmės turėjo ir dabartinė ekonominė šalies būklė bei verslą apėmęs sąstingis; dėl to nedidelėse įmonėse iš tiesų yra sunku išsilaikyti, tinkamai atsiskaitant su valstybe, ir mokant mokesčius. Kad UAB „A.“ materialinė būklė yra sunki, įrodo ir J. R. paaiškinimai, ir jos pateikti įmonės balanso duomenys. Kadangi ši įmonė yra vienintelė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbovietė ir pragyvenimo šaltinis, akivaizdu, kad sunki jos materialinė padėtis sąlygoja ir sunkią jo materialinę padėtį, kuri yra būtent tokia dar ir dėl šeimoje susiklosčiusių aplinkybių (viena išsituokusi augina mažametį vaiką). J. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).

LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato sankciją – baudą nuo 3000 iki 10 000 litų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. LR ATPK 41 (4) straipsnio 3 dalyje nustatyta dar griežtesnė sankcija – bauda nuo 10 000 iki 20 000 litų. Sankcijose nėra alternatyvos, tačiau nustačius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės, galėtų būti taikoma išimtis. Taip pat svarbu, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 1 ir 20 straipsniuose numatyti bausmės tikslai,- nubausti bei siekti auklėti asmenį, padariusį administracinį teisė pažeidimą. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau už tokio pobūdžio teisės pažeidimus administracinėn atsakomybėn netrauktas, padėjo teismui išaiškinti visas bylos aplinkybes ir nutraukė pažeidimą, įdarbindamas darbuotoją nuolatiniam darbui, įmonės bei jo asmeniškai materialinė padėtis yra sunki, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme administracinę nuobaudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, dėl R. P. nelegalaus įdarbinimo paskirti J. R. 1 000,00 Lt (vieno tūkstančio Lt) baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 (4) straipsnio 3 dalį, pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, dėl su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą paskirti J. R. 2 000,00 Lt (dviejų tūkstančių Lt) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnį, subendrinti paskirtąsias nuobaudas ir paskirti J. R. galutinę subendrintą nuobaudą – 2 000,00 Lt (dviejų tūkstančių Lt) baudą.

Informuoti J. R., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6020.

Informuoti J. R., jog sumokėjus baudą, įmokos kvitą ji privalo pateikti institucijai, kontroliuojančiai nutarimo vykdymą, tai yra Klaipėdos apskrities VMI.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.