Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. V. (G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., administracine tvarka baustas, teistas 2 kartus: 1. 1999-08-30 pagal 1964 m. BK 310 str. 6 d. – pataisos darbais 2 m., išskaičiuojant iš pajamų 15 proc., 1/3 dalies konfiskavimu ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda; 2. 2012-06-20 pagal BK 227 str. 4 d.- 8MGL (1040 Lt) bauda, bauda nesumokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent jis:

2013 m. sausio 18 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, namo kieme, kumščiu du kartus sudavė savo sugyventinei I. K. į veido sritį, praskeldamas kairį antakį ir nosies sritį, ir tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. V. teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku pas juos buvo svečiai, visi vartojo alkoholį. Svečiams išsiskirsčius, jis kvietė sugyventinę eiti miegoti. Patempė ją už rankos, ši supykusi stvėrė jam už lytinių organų ir patraukė. Jis pajuto stiprų skausmą. Buvo net oda nuplėšta. Jis pradėjo kraujuoti, teko išsikviesti greitąją pagalbą, jį paguldė į ligoninę, siuvo. Tuo metu, kai sugyventinė sugriebusi patraukė už lytinių organų, pajutęs stiprų skausmą, iš to skausmo ir sudavė sugyventinei kumščiu du kartus. Sudavė nukentėjusiajai kažkur prie antakio, taip padarė, nes jam labai stipriai skaudėjo. Atrodo, kad sugyventinei taip pat, pradėjo bėgti kraujas. Dėl patirto šoko jis rūpinosi tik savimi, išsikvietė greitąją pagalbą, jį išvežė į Santariškes, o nukentėjusioji iškvietė policiją. Nukentėjusiajai jis sudavė tik po to, kai ji sugriebusi už lytinių organų stipriai juos patraukė ir kai jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Jis sudavė du smūgius nukentėjusiajai tada, kai ji dar sugriebusi laikė už lytinių organų, o paleido juos tik tada, kai jis sudavė nukentėjusiajai į veidą du smūgius. Tyrėjos užrašytų parodymų neskaitė, gal ikiteisminio tyrimo metu ir pasakojo, kad jis pirmas sudavė, bet iš tikrųjų jis nesudavė pirmas. Pats dėl nukentėjusiosios veiksmų buvo sužalotas, jam siuvo nuplėštą odą, jis neteko apie 10 cm odos.

Nukentėjusioji I. K. teisme paaiškino, kad nelabai atsimena įvykio aplinkybes, tačiau pamena, kad tarp jos ir sugyventinio įvyko muštynės, ji sugriebė jam už lyties organų. Jie susipyko, nes jai buvo liepta eiti miegoti. Ji nenorėjo, turėjo dirbti ūkio darbus. Tuomet kaltinamasis pradėjo tempti ją už rankos, ji jam sudavė, pastūmė bei sugriebė už lyties organų ir patraukė. Kaltinamajam pradėjo bėgti kraujas, tada jis jai iš skausmo sudavė į tarpuakį. Kiek kartų – nepamena. Gal du. Ji iškvietė greitąją pagalbą, o kaltinamasis išėjo namo. Ji jautė skausmą, buvo poliklinikoje. Su kaltinamuoju gyvena daugiau nei 20 metų. Po sužalojimo ji pati jį slaugė, jam atleido jau pirmą dieną po konflikto.

Nukentėjusiosios I. K. parodymai nėra nuoseklūs, nes apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis pirma jai sudavė į veidą, o tada tik ji sugriebė jam už lytinių organų (b. l. 13).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta – namo (duomenys neskelbtini) teritorija (b. l. 7-9);

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK specialisto R. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad dėl nosies kaulų lūžio 2013-01-18 į VRUL kreipėsi I. K., kuri paaiškino kad buvo sumušta vyro (b. l. 10);

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjos D. K. tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad I. K. 2013-01-18 Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo nustatyta nosies žaizda. Tačiau neatlikus visų būtinų medicininės apžiūros ir sveikatos sutrikdymo masto fiksavimo veiksmų, I. K. savavališkai pasišalino iš įstaigos, todėl jos sužalojimas tik gali būti traktuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 12);

Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytos šios aplinkybės:

2013 m. sausio 18 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme tarp kaltinamojo G. V. ir nukentėjusiosios I. K., kurie abu buvo neblaivūs, įvyko konfliktas, kurio metu I. K. sugriebė kaltinamajam už lyties organų, suspausdama juos stipriai ir patraukė, o pastarasis iš skausmo sudavė jai į veido sritį du kartus, tuo praskeldamas kairį antakį ir nosies sritį ir sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis atiduotas teismui kaltinant jį tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Mušimu ar kitokiu smurtavimu laikomas yra vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti jam fizinį skausmą (smogimas ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant ir pan.). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir šis nusikaltimas padaromas gali būti tik tyčia (tiesiogine ir netiesiogine).

Teismas laiko, kad kaltinimas yra grindžiamas išskirtinai nukentėjusiosios I. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos duodama, pastaroji nurodė, kad įvykus konfliktui tarp jos ir kaltinamojo, t. y. pastarajam liepus jai eiti miegoti, ji išėjo į kiemą. Tuo metu iš paskos atėjęs kaltinamasis jai sudavė du kartus į veidą, o ji besigindama sugriebė jam už lyties organų.

Tačiau apklausus ją teisme, darytina išvada, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu nėra nuoseklūs, nesutampa su parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu bei prieštarauja kitiems byloje pateiktiems ir ištirtiems įrodymams, o duomenų, jog ji būtų paveikta, priversta ar kaip nors įkalbėta pranešti melagingus duomenis teisme, nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad kaltinamasis pirmas sudavė jai į veidą, nukentėjusioji teisme šių parodymų atsisakė ir nurodė, kad ji pirma supykusi ant kaltinamojo sugriebė jam už intymių organų, patraukė, jam pradėjo bėgti kraujas, o kaltinamasis iš skausmo jai sudavė į nosį, tarp nosies ir antakių. Kaltinamasis buvo sužalotas, išvežtas į ligoninę, vėliau pati namuose kaltinamąjį slaugė.

Tokie nukentėjusiosios parodymai atitinka kaltinamojo parodymus, kad jis sudavė du kartus nukentėjusiajai tik po to, kai pastaroji, sugriebusi jam už lytinių organų, stipriai patraukė, t.y. sudavė iš skausmo, tuo sukėlė ir jai fizinį skausmą. Kaltinamasis visų aplinkybių tiksliai nepamena, nes pats dėl sužalojimų patyrė šoką, bet tiksliai žino, kad pirma nukentėjusioji savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, o tik po to jis sudavė. Nukentėjusioji paleido jo lytinius organus tik po to, kai jis sudavė jai du kartus.

Pagal LR BK 28 str. asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Baudžiamasis įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais teisės aktais saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus, ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę, ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Būtinoji gintis gali būti aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę tik tuo atveju, jeigu ji atitinka ginties teisėtumo sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba: kėsinimosi pavojingumą, akivaizdumą ir realumą, bei gynyba žala turi būti padaroma tik besikėsinančiajam, žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi ir neperžengtos būtinosios ginties ribos.

Kaip jau minėta, teisme nukentėjusioji nurodė, kad sugriebė kaltinamajam už lytinių organų ir patraukė, dėl ko jam labai skaudėjo, jis pradėjo kraujuoti, jis dėl to buvo gydomas, o po to ji pati jį slaugė namuose. Kaltinamasis jai sudavė iš skausmo. Kaltinamasis paaiškino, kad po to, kai nukentėjusioji sugriebė jam už lytinių organų ir stipriai patraukė, iš skausmo jis sudavė I. K. į veidą du smūgius, po kurių nukentėjusioji paleido jo lytinius organus. Nuo skausmo jis patyrė šoką, jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo išvežtas į ligoninę.

Nors bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinamajam padarytą sužalojimą, tačiau aukščiau aprašytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pati nukentėjusioji. Be to, teismui išėjus į pasitarimų kambarį kaltinančioji šalis pateikė ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintą 2013-05-08 nutarimą I. K. atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 1 d. jai ir nukentėjusiajam G. V. susitaikius. Nutarime aprašoma specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini)), kuria užfiksuota, kad G. V. buvo padaryta plėštinė žaizda kapšelio srityje, stipriai patempus kapšelio odą ir kad šis sužalojimas įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tuo tarpu byloje nėra pateikta jokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuotas nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastas, jų padarymo mechanizmas, bet yra duomenų, kad ji pati pasišalino iš gydymo įstaigos, nesulaukusi visų būtinų medicininės pagalbos ir sveikatos sutrikdymo masto fiksavimo veiksmų. Todėl teismas vertina tik nukentėjusiosios parodymus ir daro išvadą, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. V. buvo sužalotas nukentėjusiosios, dėl ko besigindamas nuo jos neteisėtų veiksmų sudavė jai du kartus į veido sritį ir sukėlė jai fizinį skausmą. G. V. veiksmai atitinka visas būtinosios ginties sąlygas, keliamas tiek kėsinimuisi, tiek ir gynybai: 1) nukentėjusiosios veiksmai buvo nukreipti prieš jo sveikatą, kuri buvo sutrikdyta, 2) nukentėjusios kėsinimasis buvo akivaizdus – jau pradėtas, 3) kėsinimasis buvo realus, kadangi, kaip minėta, kaltinamasis patyrė ir fizinį skausmą, ir sveikatos sutrikdymą, tačiau tik sudavęs nukentėjusiajai į veidą du kartus, nutraukė jos neteisėtus veiksmus. Kaltinamasis padarė žalą – sukėlė fizinį skausmą tik nukentėjusiajai, o ne kuriems nors tretiesiems asmenims, žala buvo padaryta siekiant nutraukti jos pradėtus neteisėtus veiksmus, padaryta žala – sukeltas fizinis skausmas nelaikytinas būtinosios ginties ribų peržengimu, nes, teismo nuomone, fizinio skausmo sukėlimas atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, bei nebuvo LR BK 28 str. 3 d. numatytų pasekmių.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. nuo 2013-07-13, yra įsigaliojusi nauja BK 140 straipsnio redakcija, kuri buvo papildyta nauja dalimi ir asmeniui, kuris šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, buvo sugriežtinta atsakomybė ir sankcijoje už šią veiką (BK 140 str. 2 d. naujai įsigaliojusios nuo 2013-07-13 redakcija) numatytas be kita ko laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tačiau G. V. veiką, kuri jam inkriminuota, padarė 2013-01-18, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. (BK str. 3 str. 1 d.).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis padarė BK 140 str. 1 d. (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003 07 25 iki 2013 07 13) požymius formaliai atitinkančią veiką, tačiau taip pat pripažįsta, kad G. V. veiksmai sukeliant fizinį skausmą nukentėjusiajai T. K. buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, todėl remiantis BPK 3 str. 1 d. 9 p., baudžiamoji byla G. V. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu baudžiamąją bylą Nr. 1-330-927/2013 G. V. (G. V.) nutraukti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.