- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-975-125/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Suinteresuotas asmuo
- J. K.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) V. K. (V. K.) prašymą suinteresuotam asmeniui (ieškovei) J. K. dėl 2009-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1290-740/2009 vykdymo tvarkos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2009-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1290-740/2009 vykdymo tvarką, nustatant, kad jis kas mėnesį moka po 50 Lt, kol bus visiškai išmokėtas suinteresuotam asmeniui (ieškovei) J. K. priteistas 3 600 Lt išlaikymas ir 2 000 Lt kompensacija, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese antstolio A. Selezniovo vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/02949. Nurodė, kad 2009-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1290-740/2009 nutraukus jo ir suinteresuoto asmens J. K. santuoką, teismas nusprendė, jog pareiškėjas po santuokos nutraukimo sumokės J. K. 2 000 Lt kompensaciją ir 3 600 Lt išlaikymą. Pareiškėjas nurodė, jog išlaiko tris nepilnamečius vaikus iš pirmosios santuokos bei I. ir A. K.. Turi kreditinių įsipareigojimų AB SEB Vilniaus bankui ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, pastarajai kas mėnesį moka po 213 Lt, UAB „Ūkio banko lizingas“ – pagal sutartį Nr. C011088692 kas mėnesį moka po 99,84 Lt, pagal sutartį Nr. C006064621 kas mėnesį moka po 94,20 Lt, pagal sutartį Nr. C105127271 kas mėnesį moka po 125,56 Lt, pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 910866837 kas mėnesį moka po 131,31 Lt, UAB „Snoro lizingas“ pagal sutartį Nr. LAC00629CHTA kas mėnesį moka po 92 Lt. Taip pat nurodė, kad buto išlaikymo išlaidos sudaro vidutiniškai 600 Lt per mėnesį. Pareiškėjas nurodė, jog yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, visas jo pajamas sudaro Socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokama 883,92 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, o sutuoktinės N. K. pajamos vidutiniškai sudaro 1 200 Lt per mėnesį. Teigė, kad sumokėjus priteistą išlaikymą E. K., lieka labai mažai lėšų pragyvenimui ir kitų dviejų vaikų išlaikymui ir sumokėti priteistą 5 600 Lt sumą iš karto negali, todėl prašė nustatyti vykdymo tvarką, nustatant, kad jis kas mėnesį mokės išieškotojai po 50 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-10 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, 2009-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1290-740/2009 įvykdymą pareiškėjui išdėstė per 24 mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos, nustatant pareiškėjui mokėti suinteresuotam asmeniui priteistas sumas kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, nustatė pirmą priteistų sumų dalį sumokėti iki 2012-03-30 imtinai, o kitas dvidešimt tris priteistų sumų dalis sumokėti iki kiekvieno kito mėnesio paskutinės darbo dienos. Teismas pažymėjo, jog įstatymas suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar teismo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą išdėstyti. Iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2010-07-03 sudarė santuoką su N. K., 2011-07-02 pareiškėjui ir jo sutuoktinei gimė sūnus A. K., pareiškėjui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-09 sprendimu leista įsivaikinti N. K. dukrą I. N., gim. 2005-06-30, pareiškėjas išlaiko sūnų E. K. iš pirmosios santuokos. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų apie turtinę padėtį teismas nustatė, jog pareiškėjui yra suteiktas ne vienas kreditas, tačiau prie kreditinių įsipareigojimų vykdymo prisideda ir pareiškėjo sutuoktinė, kurios pajamos sudaro per mėnesį apie 2 500 Lt. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad kredito sutartis, sudaryta su UAB „Ūkio banko lizingas“, buvo skirta įsigyti buitinę virtuvės techniką, o tai, priešingai nei prašyme nurodyti argumentai, pagrindžia ne pablogėjusią, o pagerėjusią pareiškėjo turtinę padėtį. Iš bylos medžiagos nustatė, kad suinteresuoto asmens J. K. pajamos laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-03-21 vidutiniškai sudarė apie 590 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius, nekilnojamojo turto ji neturi. Įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas išlaiko tris vaikus bei į pareiškėjo ir suinteresuoto asmens turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvada, kad 2009-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1290-740/2009 įvykdymą tikslinga išdėstyti dvejų metų laikotarpiui, pareiškėjui mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis nuo nutarties priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-09 sprendimu patvirtino jos ir pareiškėjo santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria buvo sutarta dėl išlaikymo dydžio ir kompensacijos bei terminas, iki kada pareiškėjas sumokės 5 600 Lt. Pareiškėjas sutiko su sąlygomis, įvertino savo galimybes, jog nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. per 2 metus sugebės sumokėti 5 600 Lt, tačiau 2009-07-09 realiai teismo sprendimas buvo pradėtas vykdyti tik prieš pat baigiantis nustatytam dvejų metų terminui, mokant po 50 Lt per mėnesį, o pirmenybę teikė savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, priešingai negu ji, pareiškėjas turi nekilnojamojo turto. Apeliantė pažymi, jog ji tikėjosi, kad pareiškėjas per dvejus metus gera valia vykdys sutartinius įsipareigojimus, tačiau teismas skundžiama nutartimi dar atitolino realų sprendimo įvykdymą ir privertė suteikti pareiškėjui beprocentinį kreditą. Taip pat pažymi, jog byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo turtinė padėtis nebūtų leidusi per dvejus metus iki galo įvykdyti teismo sprendimo. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tai sprendžiama atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, o šiuo atveju pareiškėjo turtinė padėtis yra geresnė. Be to, išdėstant sprendimą yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, o teismas neatsižvelgė, kad teismo sprendimas šalių susitarimu jau buvo išdėstytas, tačiau pareiškėjas jo nevykdė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį, sprendimo išdėstymas atitinka abiejų šalių interesus. Pažymi, jog išdėsčius sprendimo vykdymą pats teismo sprendimas nebus iš esmės paneigtas, jo įvykdymas bus tinkamai užtikrintas, kadangi teismas nustatė mokėti suinteresuotam asmeniui priteistas sumas kiekvieną mėnesį lygiomis dalis ir nevykdant tokio sprendimo jį bus galima vykdyti priverstinai. Pareiškėjas teigia, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, kad jis nevykdė savo įsipareigojimų, nes jis kas mėnesį mokėjo vaiko išlaikymui po 500 Lt, o įvykdyti įsipareigojimo dėl kompensacijos jis negalėjo dėl sunkios materialinės padėties. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis už butą moka kreditą, pagal kurį jis su apeliante atsakingas solidariai ir jam teko imti kelis vartojimo kreditus tam, kad būtų sumokėtos kasmėnesinės įmokos bankui. Be to, net įvertinus jos sutuoktinės pajamas, sumokėjus įmokas, jam lieka tik 710 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-09 sprendimu nutraukė pareiškėjo V. K. ir suinteresuoto asmens J. K. santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią po santuokos nutraukimo pareiškėjas J. K. įsipareigojo suinteresuotam asmeniui J. K. sumokėti 2 000 Lt kompensaciją per dvejus metus nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 3 600 Lt sumą per dvejus metus nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, kurie skirti J. K. išlaikymui už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2009-10-31. Pareiškėjas 2011-09-11 kreipėsi į teismą dėl 2009-07-09 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo prašydamas nustatyti, kad jis kas mėnesį mokės po 50 Lt, kol bus visiškai išmokėtas suinteresuotam asmeniui J. K. priteistas 3 600 Lt išlaikymas ir 2 000 Lt kompensacija. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą, įvykdymą pareiškėjui išdėstė per 24 mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos, nustatydamas pareiškėjui mokėti suinteresuotam asmeniui priteistas sumas kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK18 str.). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje tokios kategorijos bylose ne kartą pažymėta, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar sprendimo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl tokia teismo nutartis gali būti priimta tik išimtiniais atvejais, dėl socialiai reikšmingų aplinkybių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį – tiek į skolininko sunkią turtinę padėtį ar susidariusias nepalankias aplinkybes, dėl kurių skolininkui sunku įvykdyti sprendimą, tiek į teisėtus išieškotojo interesus, be to, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, procesinio lygiateisiškumo principais bei siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijų nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipdamasis dėl vykdymo tvarkos pakeitimo nurodė, jog jo turtinė padėtis yra labai bloga, nes jis turi mokėti išlaikymą ne tik sūnui iš pirmosios santuokos, bet ir išlaikyti antrojoje santuokoje gimusį sūnų bei įsivaikintą antrosios žmonos dukrą. Taip pat nurodė, kad turi mokėti buto kredito bei vartojimo kreditų įmokas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartis tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens patvirtinta 2009-07-09, sutartimi nustatytas sumas pareiškėjas turėjo sumokėti per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2011-08-11. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, iki nustatyto termino pareiškėjas nesumokėjo suinteresuotam asmeniui 5 600 Lt, todėl 2011-08-22 buvo išduotas vykdomasis raštas ir suinteresuotas asmuo 2011-09-05 kreipėsi į antstolių kontorą dėl vykdomojo dokumento vykdymo. Iš karto po to, t. y. 2011-09-14, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi tik išieškotojai kreipusis dėl vykdomojo dokumento vykdymo, pareiškėjas kreipėsi dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kodėl per nustatytą dvejų metų laikotarpį nevykdė įsipareigojimų suinteresuotam asmeniui. Nors pareiškėjas teigia, kad jis turi išlaikyti sūnų iš antros santuokos bei antrosios žmonos įsivaikintą dukrą, tačiau iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog sūnus antrojoje santuokoje gimė tik 2011-07-02, t. y. beveik praėjus įsipareigojimų vykdymo terminui. Sprendimas dėl leidimo įsivaikinti N. K. dukrą taip pat priimtas praėjus įsipareigojimų terminui – 2011-09-09. Pareiškėjas teigia, kad turi mokėti įmokas už prisiimtus vartojimo kreditus, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad tai nėra pagrindas išdėstyti prisiimtų įsipareigojimų mokėjimą, nes pareiškėjas pats turėjo įvertinti savo galimybes, ar prisiimdamas naujus įsipareigojimus kitiems kreditoriams nepažeis kitų skolininkų interesų ir sugebės vykdyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus suinteresuotam asmeniui. Be to, byloje nebuvo pateikta duomenų, kokiems tikslams buvo imami vartojimo kreditai, o pareiškėjo teiginiai, kad jis vartojimo kreditus ėmė tam, kad būtų dengiamas būsto kreditas, yra niekuo nepagrįsti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jis moka solidarią prievolę – už būsto kreditą – už suinteresuotą asmenį už butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl bankas nereikalauja įmokų iš suinteresuoto asmens. Iš šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, jog šalys sutarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko pareiškėjui ir pareiškėjas įsipareigojo vykdyti pinigines prievoles pagal būsto kredito sutartį, o tik jam nemokant, įmokas turėtų mokėti suinteresuotas asmuo su teise reikalauti kompensacijos už sumokėtas už pareiškėją pinigines sumas, todėl pareiškėjo teiginiai, susiję su solidarios prievolės vykdymu, yra nepagrįsti.
Nors sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į skolininko sunkią turtinę padėtį ar susidariusias nepalankias aplinkybes, dėl kurių skolininkui sunku įvykdyti sprendimą, tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad 2009-07-09 teismo sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, ir įsipareigojimų vykdymas buvo išdėstytas dvejiems metas, darytina išvada, kad prisiimdamas naujus įsipareigojimus pareiškėjas pats blogino savo turtinę padėtį. Juo labiau, kad pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjas turėjo įvertinti savo galimybes, kad sugebės per dvejus metus įvykdyti įsipareigojimus suinteresuotam asmeniui. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, jog suinteresuoto asmens turtinė padėtis yra blogesnė už pareiškėjo, nes jos gaunamos pajamos siekia tik apie 500 Lt, nekilnojamojo turto ji neturi, turi išlaikyti nepilnametį sūnų, o tuo tarpu pareiškėjas turi nekilnojamojo turto, jo ir jos sutuoktinės pajamos yra apie 3 500 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į teisėtus išieškotojos interesus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir procesinio lygiateisiškumo principais, taip pat siekiant šalių interesų pusiausvyros, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo yra nepagrįstas (CPK 177 str., 178 str., 185 str., 284 str.).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, priimtina nauja nutartis – pareiškėjo prašymas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą bei atmetus pareiškėjo pareiškimą, iš pareiškėjo priteistinos suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos – 1 210 Lt teisinių paslaugų išlaidų pirmosios instancijos teisme
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti, priimti naują – pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo V. K. suinteresuotam asmeniui J. K. 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų.