Utenos apylinkės teismo nutarimas

nutarimą priėmusios institucijos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant,

išnagrinėjusi T. V. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018-02-15 nutarimo Nr. 89-ANR_N-455-2018 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018-02-15 nutarimu Nr. 89-ANR_N-455-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 300 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn., už tai, kad jis 2018-02-03, 23.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,95 promilių girtumas, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu T. V. palaikė skundą, prašė sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Pažeidimo neginčijo, nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, prieš vairavimą buvo išgėręs 2-3 butelius alaus, jautėsi gerai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad T. V. už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali bauda bei skirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad T. V. savo skunde pažeidimo fakto iš esmės neginčija, tačiau teigia, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta. Pažymėtina, kad T. V. paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė atitinka minimalias už jo padarytą nusižengimą nustatytas ribas, todėl spręsdamas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino trumpinimo arba tokios priemonės neskyrimo, kaip prašoma pareiškėjo skunde, teismas turi nustatyti egzistuojant išskirtines aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad ATPK 30¹ straipsnio pagrindu (šiuo atveju pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas) sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Pareiškėjo skundas pirmiausia grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemonę T. V. reikalinga vykti į studijas, tinkamai pasirūpinti neįgaliais tėvais bei ieškantis darbo. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nėra laikomos išskirtinėmis, duodančiomis pagrindą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Asmeninių ir šeimos narių poreikių tenkinimas bei visuomeninė veikla, kuriems atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti iškeliami aukščiau už visuomenės poreikį turėti saugias eismo sąlygas. Be to, pareiškėjo tėvams nustatytas neįgalumas dar iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo, todėl jis galėjo įvertinti savo netinkamų veiksmų galimas pasekmes. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad T. V. studijuodamas bei ieškodamas darbo pagal išsilaikytas licencijas ir žinodamas, kad vienas iš privalumų yra turėti teisę vairuoti transporto priemonę, juo labiau turėjo būti atsakingas ir atidus, suvokdamas, kad nesilaikydamas įstatymų, neabejotinai sulauks neigiamų pasekmių, tiesiogiai atsiliepsiančių jo ir jo šeimos gyvenimui ir gerovei.

Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbu tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, šiuo atveju neigiami padariniai - prarasta galimybė rūpintis kasdieniniais poreikiais bei šeimos nariais nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad T. V. padarė vieną iš pavojingiausių nusižengimų, kadangi padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) vairavimas, esant nustatytam 0,95 promilių girtumui, kas daugiau nei du kartus viršija leistiną 0,4 promilės normą, gali sukelti itin skaudžius padarinius. Vien tai, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu nebuvo sukeltas eismo įvykis bei jokia žala kitų asmenų turtui ar sveikatai padaryta nebuvo, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą, nes tokių padarinių atsiradimas lemtų atsakomybę visai pagal kitus ANK straipsnius, numatančius žymiai griežtesnes nuobaudas. Taip pat pažymėtina, jog T. V. praeityje tris kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų du kartus už nustatyto greičio viršijimą, kas charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį pažeisti Kelių eismo taisykles, ir tuo keliantį padidintą grėsmę kitiems eismo dalyviams, jam skirtos nuobaudos vėlesnio jo elgesio neįtakoja ir nesulaiko nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sprendžia, jog T. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai. Bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis ir paskirta švelnesnė administracinė nuobauda arba administracinio poveikio priemonė nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Todėl naikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 22017 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 89ANN-116233182-17 skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. V. skundo netenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018-02-15 nutarimą Nr. 89-ANR_N-455-2018 palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.