Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) r., Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, užsiima individualia veikla statybų srityje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2024 m. kovo 4 d. apie 01.24 val., Vilniaus rajono sav., kelyje A2, link Vilniaus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad E. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekso (toliau – ir BK) 281¹, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo išgėręs tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duoti jo paties paaiškinimai, liudytojo G. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. A. vairavo transporto priemonę neblaivus, o būtent, kad 2024 m. kovo 4 d. apie 01.24 val., Vilniaus rajono sav., kelyje A2, link Vilniaus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat atsižvelgtina tiek į E. A., tiek į G. A. paaiškinimus, iš kurių matyti, jog G. A. yra autoritetas savo broliui, daro teigiamą įtaką kaltinamajam. Todėl įvertinus G. A. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamojo E. A. tarpusavio santykius, G. A. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį E. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad E. A. 2017 m. lapkričio 22 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės 38 straipsnio pagrindais, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau pažymėtina, kad padaryta nusikalstama veika savo pobūdžiu skiriasi nuo 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos, be to, po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės praėjo daugiau nei 6 metai, per šį laikotarpį kaltinamojo atžvilgiu nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai ar kaltinamasis būtų teistas, taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis atitinka pirmąją numatytą sąlygą. Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika sukeltos žalos šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (E. A. ir G. A. paaiškinimais), jog G. A. daro teigiamą įtaką E. A. elgesiui, jis įsiklauso į savo sesers nuomonę ir patarimus, ja pasitiki, jaučia atsakomybę prieš ją. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. A. anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos profesines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis E. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotinas G. A. atsakomybėn be užstato.

Tačiau pažymėtina, jog vis dėlto, nors kaltinamasis vairavo nakties metu, tačiau jį pastebėjo kiti vairuotojai, pavojingai manevruojantį kelyje, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, kad laidavimo terminas nustatytinas dviejų metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad E. A. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise E. A. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Kaltinamajam 2024 m. kovo 6 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimo dienos.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. A. vairavo jam priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Taigi, remiantis minėtomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo E. A. konfiskuotinas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nagrinėjant bylą privalėjo dalyvauti gynėjas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu) bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirtas advokatė Laureta Ulbienė. BPK 106 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios bei į jo turtinę padėtį, nors yra dirbantis, tačiau kaltinamasis turi mokėti alimentus vaikui, be to, nustatyta, jog jo mėnesinės pajamos yra apie 1000 – 1500 Eur, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

2024 m. kovo 6 d. prokurorės nutarimu prokurorė skyrė laikiną dalinį nuosavybės teisės apribojimą E. A. priklausančiam automobiliui „Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis. Automobilio saugotoju paskirtas E. A.. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 32–33).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

E. A. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. 00532242, išduotas E. A. vardu, atiduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį E. A. pagal laidavimą G. A. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, E. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus –panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. 00532242, išduotą E. A. vardu, atiduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

E. A. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį apribojimą – panaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. A. ir laiduotojai G. A., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.