Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-11-06 · Civilinė byla Nr. e2A-495-1042/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-06
Bylos Nr.
e2A-495-1042/2023
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00271-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aleksandras Rusakas, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas
R. A., G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-495-1042/2023 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00271-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5.; 3.3.1.14 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) R. A. ir G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3922-457/2023, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „I.“ ieškinį atsakovams R. A. ir G. B. dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „I.“ prašė priteisti iš atsakovės R. A. (pagal priklausančią 1/2 dalį turto) 3 800,08 Eur skolą už suvartotą elektros energiją ir iš atsakovo G. B. (pagal priklausančią 1/2 dalį turto) priteisti 3 800,07 Eur skolos už suvartotą elektros energiją, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tiekė elektros energiją į atsakovų nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. už į objektą tiektą elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas atsakovai tinkamai ir laiku su ieškove neatsiskaitė.

Atsiliepimas

3. Atsakovas G. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad nebuvo paveldėjęs turto, todėl jam nekilo pareigos atlyginti žalą už suvartotą elektros energiją.

4. Atsakov ė R. A. bylos nagrinėjime nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei UAB „I.“ iš atsakovės R. A. 3 800,07 Eur skolą už suvartotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir 85,62 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė ieškovei UAB „I.“ iš atsakovo G. B. 3 800,07 Eur skolą už suvartotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir 85,61 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. elektros energija buvo naudojama, tačiau už ją nebuvo atsiskaitoma, tokiu būdu susidarė 7 600,15 Eur skola už suvartotą elektros energiją. Pažymėjo, kad Testamentų registre (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas palikėjos J. D. P. palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmę asmenys – atsakovai G. B. ir R. A.. Sprendė, kad atsakovai turi pareigą atsiskaityti su ieškove už jos į atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą tiekiamą elektros energiją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) R. A. ir G. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai teigė, kad atsakovui G. B. teismo nebuvo išsiųsta prisijungimo į nuotolinį teismo posėdį nuoroda, o atsakovei R. A. nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą. Tvirtina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pažeidė procesinės teisės normas.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „I.“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad atsakovai priėmė palikimą ir turi pareigą atsiskaityti už tiekiamą elektros energiją. Ieškovės manymu, teismas tinkamai atsakovams pranešė apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacijos dalykas – Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimas, kuriuo iš atsakovų buvo priteista skola už suvartotą elektros energiją.

11. Atsakovai savo apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nebuvo gavusi procesinių dokumentų, o atsakovui nebuvo išsiųsta prisijungimo į nuotolinį teismo posėdį nuoroda ir tai lėmė jų teisės į teisingą teismo procesą pažeidimą.

12. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

13. Bylos duomenimis, teismas atsakovei procesinius dokumentus siuntė adresu (duomenys neskelbtini), t. y. objekto, kuriam ieškovė galimai tiekė elektros energiją adresu ir procesiniai dokumentai šiuo adresu atsakovei buvo neįteikti. Vėliau teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovei procesinius dokumentus ir teismo šaukimą atvykti į 2023 m. gegužės 16 d. teismo posėdį įteikė viešo paskelbimo būdu.

14. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugoma vertybė, todėl teismų praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija.

15. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

16. EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. cituoto sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją par. 39–44), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrą, profesinius subjektus (žr. cituoto sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją par. 84–85 – šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktą, kad jau vykdymo procese tinkamas pareiškėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiškėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. cituoto sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, par. 41).

17. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 14 d. Gyventojų registre atliko užklausą apie atsakovės gyvenamąją vietą ir gavo atsakymą, jog atsakovė išvyko į (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iš į bylą pateiktos paveldėjimo bylos (Testamentų registro išrašo) matyti, jog yra nurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini).

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nebandė procesinių dokumentų įteikti atsakovei jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo spręsti, jog atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.

19. Antra, bylos duomenimis, 2023 m. balandžio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas, teismui pasiūlius, analogiškai kaip ir ieškovės atstovė, išreiškė savo pageidavimą kitame parengiamajame teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu (teismo posėdžio garso įrašo 5 min. 50 sek. – 6 min. 20 sek.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovui buvo siunčiama nuoroda dalyvauti kitame nuotoliniame teismo posėdyje. Be to, 2023 m. gegužės 16 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas įrodo, kad atsakovas buvo aktyvus ir skambino į teismą informuodamas, kad negali prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio (teismo posėdžio garso įrašo 14 min. 15 sek. – 14 min. 25 sek.).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui buvo užtikrinta galimybė dalyvauti 2023 m. gegužės 16 d. parengiamajame teismo posėdyje.

21. Trečia, EŽTT savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. pvz., EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr. pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).

22. Atsižvelgiant į tai, kad teismo pareiga pagrįsti jo priimamą procesinį sprendimą yra glaudžiai susijusi su asmens teise į tinkamą teismo procesą, ši pareiga tiesiogiai įtvirtinta ir civilinį procesą reglamentuojančiose teisės normose. Antai CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Taigi, tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems.

23. Minėta, kad ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės R. A. (pagal priklausančią 1/2 dalį turto) 3 800,08 Eur skolą už suvartotą elektros energiją ir iš atsakovo G. B. (pagal priklausančią 1/2 dalį turto) priteisti 3 800,07 Eur skolą už suvartotą elektros energiją, nurodydama, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovai tinkamai neatsiskaitė už paslaugas. Iš prie ieškinio pridėtos 2023 m. sausio 17 d. ataskaitos matyti, kad 2021 m. gruodžio 31 d. už suvartotą elektros energiją buvo paskaičiuota 7 600,15 Eur skola už 50 001 kWh elektros energijos. Minėta, kad atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko. 2023 m. gegužės 16 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė negalėjo detalizuoti minėtos skolos susidarymo ir pakankamai didelio (50 001 kWh) per trumpą laikotarpį elektros energijos suvartojimo aplinkybių (teismo posėdžio garso įrašo 10 min. 53 sek. – 11 min. 20 sek.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys parodo, kad teismas, pasisakydamas dėl skolos dydžio ir suvartotos elektros energijos, pakankamai formaliai nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. elektros energija buvo objekte naudojama, tačiau už ją nebuvo atsiskaitoma, tokiu būdu susidarė 7 600,15 Eur skola už suvartotą elektros energiją.

24. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepakankamai atskleidė bylos esmę, išsamiai neišanalizavo esminių nagrinėjamo ginčo aspektų ir nepakankamai motyvavo priimtą sprendimą minėtu elektros energijos suvartojimo klausimu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovų apeliacinį skundą patenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijai nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina MuchtarovienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė