Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-117-316/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
AN2-117-316/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00337-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Boleslovas Kalainis
Pareiškėjas
Ž. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-117-316/2018Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00337-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Ž. A. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria nutarta Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK) Pirmojo veiklos skyriaus laikinai einančio vyriausiojo tyrėjo pareigas O. B. 2018 m. kovo 1 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir pareiškėjos Ž. A. skundo netenkinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

2017 m. spalio 27 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK buvo gautas Ž. A. pareiškimas, kuriame pareiškėja nurodė, kad jos sūnus M. A. jai pasakojo, jog rugsėjo mėnesį lauke apsižodžiavo su kaimynų berniuku M., po to būnant kambaryje jis pro durų akutę pamatė, kad M. grįžta namo, tada pradaręs duris M. pavadino kaimiečiu. Tai išgirdusi M. mama ir jo vyresnis brolis M. atėjo pasiaiškinti, dėl to sūnus M. išsigando, namuose jis buvo vienas. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. T. 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną nustačiusi, kad M. P. ir J. P. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnyje požymių. Pareiškėja skundė minėtą vyresniosios tyrėjos A. T. nutarimą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 10 d. nutartimi tenkino pareiškėjos Ž. A. skundą ir panaikino 2017 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. T. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena M. P. ir J. P. atžvilgiu, ir medžiagą grąžino Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmajam veiklos skyriui papildomam tyrimui. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriuje buvo tęsiamas tyrimas, papildomai tikslinamos įvykio aplinkybės. Atlikus papildomus tyrimo veiksmus Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus laikinai einantis vyriausiojo tyrėjo pareigas O. B. priėmė 2018 m. kovo 1 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.Pareiškėja Ž. A., nesutikdama su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus laikinai einančio vyriausiojo tyrėjo pareigas O. B. 2018 m. kovo 1 d. nutarimu, jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, kurie 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė padarę išvadą, jog pareigūnas pagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 72 straipsnį. Pareiškėja Ž. A., nesutikdama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi, pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu pareiškėja Ž. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį ir pavesti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmajam veiklos skyriui atlikti teisingą ir objektyvų tyrimą, įvertinti M. P. ir J. P. veiksmus, atsižvelgti į vaiko M. A., patyrusio psichologinį smurtą, duotus parodymus. Skunde nurodo, kad nepagrįstai skundžiamame sprendime, dviejų suaugusiųjų veiksmai prieš mažametį, kuris iki šiol bijo juos sutikti laiptinės aikštelėje, netraktuojama kaip psichologinis smurtas. Apeliantė teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymus būnant vienam mažamečiui namie joks suaugęs žmogus (pilnametis) ir paauglys negali peržengti privačios nuosavybės teritorijos, grasinti bei apriboti laisvę į saugumą, t. y. laikyti buto duris, neleidžiant jų uždaryti. Pasak apeliantės, pagal Vaiko teisių pagrindų įstatymą psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui, o pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai trukdo vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar vykdo kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Atsiliepimu į pareiškėjos Ž. A. skundą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK įgaliotas asmuo prašo pareiškėjos Ž. A. skundo netenkinti ir priimtus procesinius sprendimus palikti nepakeistus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos Ž. A. skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu Ž. A. nesutinka su pateiktu įrodymų vertinimu ir priimtu sprendimu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį M. P. ir J. P. atžvilgiu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus laikinai einančio vyriausiojo tyrėjo pareigas O. B. 2018 m. kovo 1 d. nutarimu, apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi, pareiškėjos Ž. A. apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje ir medžiagoje Roik 0117000602678 esančius duomenis, konstatuoja, jog surinkti įrodymai buvo tinkamai įvertinti ir buvo padaryta pagrįsta išvada, jog M. P. ir J. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje požymių.ANK 72 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokį vaiko teisių pažeidimą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nemanytina, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta nepagrįstai.Pareiškėja Ž. A. skunde nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į M. A., patyrusio psichologinį smurtą, duotus parodymus. tačiau patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus laikinai einantis vyriausiojo tyrėjo pareigas O. B. ir apylinkės teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikę įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinę netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinę įrodymų visumos. Kaip tik iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus laikinai einančio vyriausiojo tyrėjo pareigas O. B. nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad juose visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus laikinai einantis vyriausiojo tyrėjo pareigas O. B., ar pripažinti, kad jų sprendimuose išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Pareiškėjos Ž. A. apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia apylinkės teismo bei Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus laikinai einančio vyriausiojo tyrėjo pareigas O. B. padarytų išvadų. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių.Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Kaip pagrįstai, atsižvelgęs į susidariusios situacijos aplinkybių visumą, konstatavo pirmosios instancijos teismas, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK pareigūnas, ištyręs rašytinę medžiagą, pagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį. Byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų, kad M. P. ir J. P. tyčia buvo nukreipta į mažamečio M. A. teisių pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po M. A. laiptinėje išsakytų užgaulių žodžių Mikui, M. P. ir J. P., beldė į buto duris, po to jas atidarius mažamečiui, jo buvo klausta, kodėl jis taip elgiasi, bei buvo sudrausmintas, tačiau aukštesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad M. P. ir J. P. siekė įbauginti ar kitaip neteisėtai trukdyti mažamečiam M. A. naudotis jo teisėmis, neįžvelgia. Taip pat pažymėtina, jog iš gautos medžiagos matyti, kad šis įvykis neturi tęstinumo, M. A. nėra nuolat persekiojamas M. P. ir J. P., bei neigiamai veikiamas. Pašalinių asmenų, kurie būtų matę įvykį ir galėtų patvirtinti ar paneigti aplinkybes, taip pat byloje nebuvo nustatyta (Roik b. l. 28). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vaikų duoti parodymai yra prieštaringi ir kitaip jų patikrinti ar įvertinti nėra galimybių. Vien ta aplinkybė, jog M. P. ir J. P. norėjo sudrausminti M. A. dėl jos vaikui išsakytų užgaulių žodžių, nesudaro pagrindo traukti juos administracinėn atsakomybėn. Tiek J. P., tiek Ž. A. nurodė, kad tarp jų dėl vaikų elgesio nesutarimai vyksta ne pirmą kartą (b. l. 13), (Roik b. l. 2, 10, 33), todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria žemesnės instancijos teismo nuomonei, kad ši aplinkybė gali veikti pareiškėjos Ž. A. siekį, kad J. P. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn. Taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog dėl minėto įvykio M. A. buvo neigiamai paveikta psichologinė būklės, ar kilo kiti neigiami padariniai. Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti Ž. A. apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį bei Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus laikinai einančio vyriausiojo tyrėjo pareigas O. B. 2018 m. kovo 1 d. nutarimą nėra teisinio pagrindo. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui, nagrinėjamu atveju buvo įvertintos tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, pagrįstai nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną. Priimti priešingą procesinį sprendimą, įvertinus apeliaciniame skunde pateiktus pareiškėjos Ž. A. argumentus, teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos Ž. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Boleslovas Kalainis