- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- eI-676-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01706-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Jurga Šakienė, Danguolė Žilinskienė
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro atstovėms Andrejai Statkutei ir advokatei Jurgai Šakienei,
2015 m. balandžio 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui R. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Rinkliavų centras) 2014 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 485,43 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nurodo, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas remiantis Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Teismui pridedami mokėjimo pranešimai, kuriose nurodyta vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka ir dydis. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 100 Lt skundo surašymo ir pateikimo teismui išlaidų.
Pareiškėjas nurodo esantis Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Šilalės rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 31-39 punktus, pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teigia, jog pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas įmokas už kalendorinius metus iki sausio 31 d. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į pranešime nurodytą Rinkliavų centro surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą (išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas).
Vadovaujantis Nuostatų 61 punktu, Šilalės rajono savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovo atžvilgiu Šilalės rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.
Atsiliepimas
Pareiškėjo atstovės Andreja Statkutė ir advokatė Jurga Šakienė teismo posėdyje prašymą palaikė. Dėl atsakovo atsiliepime pateiktų argumentų paaiškino, kad pagal Nuostatų 22 punktą, fiziniams asmenims, pasirinkusiems mokėjimą pagal faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste, rinkliavos dydis vienam fiziniam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje – 45,39 Lt (13,15 Eur), tačiau atsakovas jokių duomenų apie tai, kad jis nekilnojamojo turto objekte gyvena vienas, Nuostatų nustatyta tvarka nepateikė. Atsakovas atsiliepime teigia, kad sutiktų per vienerius metus sukaupti ir priduoti pareiškėjui du konteinerius, tačiau Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų, asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašo 16 punkte nurodyta, kad konteinerių tuštinimo dažnumas negali būti retesnis nei nurodytas Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse (t.y. 26 kartus per metus). Pažymėjo, kad Nuostatų 24 punktas yra taikomas Šilalės miesto individualių namų atliekų turėtojams, kurie kompostuoja atliekas, o atsakovas gyvena Laukuvos miestelyje, todėl jam 20 procentų nuolaida nėra taikoma.
Atsakovas atsiliepime nurodė nesutinkantis su prašymu. Pažymėjo esantis neįgalus ir gyvenantis vienas bei rūšiuojantis atliekas asmuo. Teigia, kad visiškai nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, net neturi tam tikslui priskirto konteinerio (išskyrus geltonąjį konteinerį), todėl neturėtų mokėti už tariamai suteiktas paslaugas. Nurodo, kad buvo nuvykęs pas Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro pavaldume esančius specialistus Šilalės mieste, tačiau niekas nenorėjo kalbėtis apie siūlymą mokėti rinkliavos mokestį tik už realiai deklaruotus komunalinių atliekų kiekius, netgi atsisakė priimti atsakovo pateikto prašymo-sutarties projekto su Individualių namų vietinės rinkliavos kompostavimo ir Komunalinių atliekų deklaracijomis už 2014 metus. Pažymi nesutinkantis mokėti rinkliavos mokesčio, kuris jam skaičiuojamas per didelis, tačiau neatsisako mokėti už paslaugas, kurios būtų apskaičiuojamos už komunalinių atliekų surinkimą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Pažymi, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų, asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašo 22 punkte yra nurodyta, kad fiziniams asmenims, pasirinkusiems mokėjimą pagal faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste, rinkliavos dydis vienam fiziniam asmeniui nustatomas 45,39 Lt metams. Tuo pačiu sprendimu patvirtintų Nuostatų 23 punkte numatyta, kad Šilalės miesto vietinės rinkliavos mokėtojai, pateikę Kompostavimo deklaraciją (forma 3), moka 20 procentų mažesnę vietinę rinkliavą. Remdamasis paminėtais teisės aktais teigia, kad jam per metus reikėtų sumokėti 45,39 Lt rinkliavos mokesčio ir, jeigu pareiškėjas taikytų 20 procentų nuolaidą (9,07 Lt), tuomet metinė rinkliava būtų 36,32 Lt, o ne 176,52 Lt, kaip pareiškėjas nurodė prie prašymo pridėtuose mokėjimo pranešimuose. Pažymi, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nes nepriėmė prašymo-sutarties ir pateiktų deklaracijų, nieko iš esmės nepaaiškino ir paskaičiavo pačius didžiausius rinkliavos mokesčius.
Atsakovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovės advokatės Danguolės Žilinskienės nuomone, atsakovui turėtų būti skaičiuojama vietinė rinkliava kaip vienam gyvenančiam asmeniui, t.y. 45,39 Lt (arba 13,15 Eur) metams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (minėta, toliau – ir Nuostatai), Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų, asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T1-261 patvirtintos Šilalės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taiyklės).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. T1-41 įvedė nuo 2012 m. balandžio 1 d. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) ir patvirtino Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (sprendimo 2 punktas) (aktai paskelbti Šilalės rajono savivaldybės interneto tinklapyje www.silale.lt) Pagal Nuostatų 4 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan. Nuostatų 20 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.
Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, pripažįstamas nepagrįstu atsakovo argumentas, kad jis nesinaudoja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro paslaugomis, nes neturi tam tikslui skirto konteinerio (išskyrus geltonąjį konteinerį), todėl jam neturėtų būti skaičiuojamas atitinkamas mokestis
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr.95/48646) patvirtina, kad R. J. nuosavybės teise nuo 2006 m. gegužės 9 d. priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 86,12 kv. m. Tai reiškia, kad atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais nustatyta, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra 485,43 Lt (arba 140,59 Eur). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovo nuosavybės teise valdomo pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota remiantis Nuostatų 1 priedo 1.2 punktu, t.y. pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Atsakovui už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 132,39 Lt (38,34 Eur) dydžio vietinė rinkliava; už 2013 metus – 176,52 Lt (51,12 Eur)dydžio vietinė rinkliava bei tokio pat dydžio (t.y. 176,52 Lt arba 51,12 Eur) vietinė rinkliava už 2014 metus.
Taigi nurodyta vietinės rinkliavos suma apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 20 punktu, kuriame numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Šilalės rajono savivaldybės tarybos vietinės rinkliavos Nuostatų 1 priede nurodytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendro ploto.
Atsakovo atsiliepimo argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2014 m. kovo 6 d. kreipėsi į UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrą, prašydamas atsiskaitymą vykdyti pagal faktinį komunalinių atliekų priėmimo kiekį. Kartu atsakovas pateikė individualių namų vietinės rinkliavos mokėtojo Kompostavimo deklaraciją (forma 3) ir komunalinių Atliekų deklaraciją (forma 1) už 2014 metus, tačiau į šį atsakovo prašymą pareiškėjas jokio atsakymo nepateikė. Pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui žodžiu buvo nurodyta, kad pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinto Asmenų skaičiaus gyvenamajame būste ir kompostuojamų bioskaidžių bei žaliųjų atliekų deklaravimo tvarkos aprašas (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas) nustato Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų turėtojo deklaravimo procedūros tvarką. Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, komunalinių atliekų deklaracija (toliau – Atliekų deklaracija) – tai Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintos formos dokumentas, kuriame vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam Nuostatuose numatyta tokia galimybė, deklaruoja komunalinių atliekų kiekį (forma 1). Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, individualių namų vietinės rinkliavos mokėtojo kompostavimo deklaracija (toliau – Kompostavimo deklaracija) – tai Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintos formos dokumentas, kuriame vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam Nuostatuose numatyta tokia galimybė, deklaruoja bioskaidžių ir žaliųjų atliekų kompostavimą iki jų aprūpinimo kompostavimo dėžėmis centralizuota tvarka (forma 3). Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta teisė deklaruoti asmenų skaičių gyvenamajame būste ir pasirinkti mokėjimą pagal deklaruotą asmenų skaičių gyvenamajame būste, pateikiant Asmens deklaraciją (forma 2). Tvarkos aprašo 17 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai vietinę rinkliavą pagal deklaruotą asmenų skaičių gyvenamajame būste moka pateikę Asmens deklaraciją (forma 2) <...> arba savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių (seniūnijų) pateiktą ir su gyventoju suderintą prašymą apie pasirinktą mokėjimą.
Minėta, kad atsakovas pareiškėjui pateikė Kompostavimo ir Atliekų deklaracijas. Atliekų deklaracijoje pareiškėjas nurodė šį deklaruojamų atliekų kiekį: 1 konteineris 0,24 m³, konteinerio tuštinimo dažnumas per metus – 2 kartai.
Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių (minėta, toliau – ir Taisyklės), patvirtintų 2011 m. liepos 28 d. tarybos sprendimu Nr. T1-261, 9.24 punktas nurodo, kad komunalinių atliekų konteineriai turi būti tuštinami tokiu periodiškumu, kad konteineriai nebūtų perpildyti atliekomis ir nepažeistų aplinkosaugos, sanitarinių bei higienos reikalavimų, o 9.25.1.5 punkte nustatyta, koks turi būti išvežamų atliekų periodiškumas, o būtent, Šilalės rajono savivaldybės vietose – vieną kartą per dvi savaites (t.y. 26 kartus per metus). Tvarkos aprašo 16 punktas numato, kad konteinerių tuštinimo dažnumas negali būti retesnis nei nurodytas Šilalės rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse.
Atsakovas pageidavo sukaupti ir priduoti per metus tik du konteinerius, tačiau tai prieštarauja Taisyklėms ir Tvarkos aprašui.
Atsakovas teigia, kad jam, kaip vienam gyvenančiam asmeniui, rinkliavos dydis turėjo būti skaičiuojamas pagal Nuostatų 22.2 punkte nustatytą dydį, t.y. 45,39 Lt (arba 13,15 Eur) metams.
Nuostatų 22 punktas reglamentuoja, kad fiziniams asmenims, pasirinkusiems mokėjimą pagal faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste, rinkliavos dydis vienam asmeniui nustatomas: 22.1. Šilalės mieste – 60,64 Lt metams; 22.2. likusioje Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje – 45,39 Lt (arba 13,15 Eur) metams.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka nepateikė jokių duomenų, kad nekilnojamojo turto objekte gyvena vienas. Tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovui būtų išaiškinęs pareigą pateikti Nuostatų 22 punkte numatytus šią faktinę aplinkybę patvirtinančius įrodymus bei nurodęs, kad pareiškėjo pateiktas prašymas-sutartis ir deklaracijos nepakankami tam, kad vietinė rinkliava būtų skaičiuojama pagal faktinį asmenų skaičių gyvenamajame būste. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.
Remiantis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis sprendžiama, jog pagrįstas atsakovo argumentas vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal Nuostatų 22.2 punkte nustatytą tarifą, t.y. 45,29 Lt (arba 13,15 Eur) metams Atsakovo argumentas taikyti jam dar ir Nuostatų 24 punkte numatytą 20 procentų nuolaidą pripažįstamas nepagrįstu, nes tokia nuolaida yra taikoma Šilalės miesto individualių namų atliekų turėtojams, kurie kompostuoja atliekas. Atsakovas gyvena ne Šilalės mieste, o Laukuvos miestelyje, todėl 20 procentų nuolaida jam nėra taikoma.
Mokėtiną vietinę rinkliavą atsakovui apskaičiuojant pagal Nuostatų 22.2 punkte nustatytą dydį ir tvarką, t.y. 13,15 Eur metams, susidaro 36,16 Eur (9,86 Eur už 2012 metus bei po 13,15 Eur už 2013-1014 metus) nesumokėta vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl šio dydžio vietinės rinkliavos įsiskolinimas iš atsakovo pareiškėjui priteistinas.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo pareiškėjui priteistina 36,16 Eur įsiskolinimo suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas 100 Lt skundo surašymo ir pateikimo teismui išlaidas.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.
Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 100 Lt sumą sudaro prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina 2014 m. gruodžio 2 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1027 bei 2014 m. gruodžio 16 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 6757. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo vardu prašymą ruošė ir teikė advokatė Jurga Šakienė, atstovaujanti pareiškėją pagal teisinių paslaugų sutartį.
Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-261-776/2014 nurodė, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.
Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.
Nors pareiškėjo prašoma priteisti 100 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga (vien per 2013 metus teisme išnagrinėta virš tūkstančio tokio pobūdžio bylų), nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą (analogiškose pareiškėjo bylose pareiškėją atstovauja ta pati advokatė), pareiškėjas skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, prašymo ir jo priedų kopijas atsakovui ruošė teismas, į tai, kad pareiškėjo reikalavimas tenkintas iš dalies, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant 7 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) 36,16 Eur (trisdešimt šešis eurus ir 16 centų) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitoje dalyje prašymo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo netenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) 7 Eur (septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.